2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Iki lapkričio 9 d. pratęstas maisto produktų dalinimo terminas

     Informuojame, kad Marijampolės savivaldybės Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojai iki spalio 31 d. neatsiėmę jiems skirtų maisto produktų, tai dar galės padaryti pratęsus jų dalinimo terminą, t.y. lapkričio 5-9 dienomis nuo 10 iki 14 val. Kauno g. 113.
     Primename, kad Marijampolės savivaldybės Marijampolės ir Narto seniūnijų labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto produktai dalinami iki lapkričio 9 d. Šv. Vincento Pauliečio parapijoje (Vytauto g. 33) darbo dienomis nuo 10 iki 16 val.
     Spalio mėnesį 4,205 kg maisto produktų davinį vienam asmeniui sudaro: kvietiniai miltai, makaronai, greito paruošimo makaronai, trijų grūdų kruopos, cukrus ir rapsų aliejus.
     Lapkričio 12 d. maisto produktų dalinimas sustabdomas ir susidarę likučiai bus perduoti labdaros valgykloms ar kitoms socialinėms institucijoms.
     Raginame gyventojus, kurie įrašyti į labiausiai nepasiturinčių asmenų sąrašus, laiku atsiimti jiems skirtus maisto produktus.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

Savanorystė– geriausias vaistas nuo depresijos

Gyvenimas- kaip gražiausia rudeninių lapų puokštė, kurioje tiek daug spalvų ir kiekviena jų džiugina mūsų širdis. Atrodo, tiek nedaug mums reikia, kad būtume laimingi, tačiau mūsų laimę kartais trikdo kasdieniniai rūpesčiai. Tuomet užmirštame, kad Dievas mus sukūrė pagal savo paveikslą ir davė mums Meilės dovaną, kad ją dalintume kitiems. Dažnai mes uždarom savo širdies duris, nes bijome, kad būsim įskaudinti ar sužeisti, todėl mūsų neaplenkia vienatvė, liūdesys ar depresija. O kas galėtų mums padėti? Kur kreiptis pagalbos, kai sunku? Šie klausimai kyla kiekvienam iš mūsų. Tačiau neradę atsakymo, mes prarandame pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, jog kažkada bus geriau. Tačiau Dievas kantriai laukia už mūsų šidies durų ir kviečia mus jas atidaryti bei priimti Jo pagalbą. Jis kiekvieną iš mūsų labai myli, nesvarbu kokie mes esame. Aš taip pat esu tame ieškojimų kelyje ir kartais pasidaro taip liūdna, kai matau aplink save tiek tuščių pažadų, apgaulės ir netikrumo. Tuomet norisi užsidaryti savyje ir atsiriboti nuo šio pasaulio.

2012 m. spalio 11 d. teko dalyvauti seminare, kuriame buvo kalbama apie savanorystę kaip vaistą nuo depresijos, kurį organizavo Vilkaviškio vyskupijos Caritas, vykdydamas socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 metų  įgyvendinimo programą  „Savanorių pritraukimas ir motyvavimas Vilkaviškio vyskupijoje”.  Net neįsivaizdavau, kad pagalba kitiems gali mus pačius išgydyti nuo depresijos.

Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir seminaro lektorė Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Dalia Griūnaitė apsilankė Vilkaviškio dekanato Carito būstinėje, kur buvo susirinkęs gausus būrys Carito savanorių bei savanoryste besidominčiųjų iš Alvito, Lankeliškių, Pajevonio, Bartininkų, Vilkaviškio ir kitų parapijų. Lektorė seminaro dalyviams, priminė, kas yra savanorystė ir kokią naudą ji teikia visuomenei ir pačiam savanoriui. Ji sakė, kad savanoriška veikla vykdoma laisva valia ir atlygis už ją nemokamas. Žmonės, kurie savanoriauja, gauna neapčiuopiamą naudą: sugrįžta teigiamas savęs vertinimas, pasiryžimas siekti tikslų, tobulėja bendravimo įgūdžiai, mažėja depresijos tikimybė.

Savanorystė turi ir savų minusų. Tai žmonių apkalbos, pavydas ir nesupratingumas. Džiugu, kad teigiamų savybių suradome daugiau negu neigiamų. Pats geriausias savanorystės pavyzdys yra pats Jėzus Kristus. Jis tarnavo žmonių gerovei, juos gydydamas ir nei vieno neatstumdamas, kad ir koks žmogus į jį kreipdavosi- ar raupsuotas, ar pilnas netyrų dvasių, ar laisvo elgesio, visuomenės atstumtas. Tai kodėl mums taip sunku priimti kitą žmogų, tokį koks jis yra?

Jėzaus širdis buvo atvira ir mylinti, todėl Jis paaukojo savo gyvybę, kad išgelbėtų mus savo noru. Ar reikia dar geresnio pavyzdžio?  

Savanorystės darbais mes šlovinam Viešpatį. Tai įsipareigojimas, kuriuo teikiam pagalbą savo artimui. Ši mintis verčia susimąstyti ir priimti tinkamą sprendimą. Daug žmonių nedalyvauja savanorystės veikloje, nes nemato tame jokios naudos, neleidžia sveikata, trūksta laiko arba tiesiog jiems niekas to nepasiūlė. Net 35% žmonių, kurie niekada nedalyvavo tokioje veikloje, nes jiems niekas nepasiūlė. Šie skaičiai rodo, kad labai svarbu pakalbinti tuos, kurie yra šalia mūsų. Galbūt kaip tik jiems padėsime atrasti savo pašaukimą ar įveikti depresiją.

Savanorystė– geriausias vaistas, kuris neturi šalutinio poveikio. Patys paprasčiausi dalykai, kuriuos darome su meile, neieškodami sau naudos, gali tapti pačia vertingiausia dovana tiems, kurie jaučiasi vieniši ir atstumti. Jiems tai teikia stiprybės ir tikėjimo, kad jų buvimas šalia mūsų yra labai svarbus ir reikšmingas. Mes turime būti atsakingi, atlaidūs ir prašyti Dievo pagalbos kasdieniniuose mūsų sprendimuose, kad jie būtų teisingi ir paremti Didžiuoju Meilės įsakymu.

                      Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę išgirsti tai, kas naudinga ne tik mūsų kūnui, bet ir sielai. Norėčiau paraginti jaunus ir pagyvenusius žmones. Nebūkime abejingi kitų skausmui ir mylėkime vieni kitus, kaip Dievas visus mus myli.

                          

Janina Penkaitytė
Vilkaviškio dekanato
Lankeliškių parapijos Carito savanorė
 

„Asmens religinė branda yra pamatas savanorytei Caritas organizacijoje“ (2012 09 28)

Rugsėjo mėnesį Vilkaviškio vyskupijos Caritas vykdydamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 metų įgyvendinimo programą “Savanorių pritraukimas ir motyvavimas Vilkaviškio vyskupijoje” Alytaus ir Marijampolės regionuose organizavo mokymus esamiems ar norintiems savanoriauti asmenims, tema „Savanoriškos veiklos samprata. Aktyvus pilietiškumas”. Seminaruose, kurie vyko Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio dekanatuose gausiai dalyvavo savanoryste susidomėję ir aktyviai savanoriaujantys žmonės. Mokymus vedė ir savo patirtimi dalinosi Lietuvos Carito generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė. Pristatydama savanorystės sampratą, lektorė kalbėjo, jog būti savanoriu, tai reiškia dirbti kitų labui, neimant piniginio atlygio, tikslingai ir savo valia, ne savo šeimos rate. Ji sakė, kad kiekvienas sąžiningas žmogus gali būti savanoriu, jis gali dirbti visose visuomeninio gyvenimo srityse, kur tik yra reikalinga kokia nors pagalba. Apžvelgusi savanorystės Lietuvoje ir užsienyje statistiką, paskaitininkė pristatė ir pačias populiariausias savanorystės formas, tai yra savanoriavimą sporto ir aktyvaus poilsio gamtoje klubų veikloje, švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijose ir religinėse bei bažnytinėse organizacijose. Lektorė pasakojo, kad ateidamas į organizaciją, savanoris dovanoja savo asmenį: savo vertybes, atvirumą, nusiteikimą, įgūdžius ir kitus savo talentus. Savanoris apsisprendžia ir dėl laiko, kurį gali skirti, atsakomybės, kurią gali prisiimti, pagal savo išgales. Vidutinio ir brandaus amžiaus savanoriai, kurių Lietuvos Caritas skaičiuoja apie 70 % daugiau remiasi vertybių sistema. Esminis postūmis savanoriškam darbui yra altruistinis motyvas. <>Carito vizijoje apibrėžiama, jog Carito pagrindinė misija – tarnavimas ir pagalba pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Pagalba grindžiama asmens orumo, tolerancijos ir veiklios meilės vertybėmis. Taigi, dauguma savanorių ateina su krikščioniškomis vertybėmis, kurios skatina paklusti meilės vieni kitiems reikalavimui. Tikėjimo įkvėptas žmogus prisiima atsakomybę, kuri yra ne tik jo atsakomybė už save patį. Janina Kukauskienė apžvelgė ir bendrąją motyvaciją savanoriškai veiklai bei citavo Popiežiaus Benedikto XVI mintis apie savanorišką darbą. Popiežius enciklikoje „DEUS CARITAS EST“ rašė, kad vidinis įsitraukimas į artimo vargą bei kančią taip virsta savęs dalijimu jam, kad dovana artimo nežemintų, turiu dovanoti jam ne tik ką nors, kas man priklauso, bet patį save, turiu būti kaip asmuo, tai yra negaliu jaustis geresniu, protingesniu ar džiaugtis, jog pats nesu tokioje situacijoje kaip pagalbos prašytojas. Lektorė kalbėjo apie tai kaip reikėtų priimti tuos stokojančiuosius, kurie yra nedėkingi savanoriams, dažnai dirbantiems sunkų fizinį darbą, pvz. „ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims bendrijoje” programoje bei atiduodantiems dalelę savo širdies, kad suteiktų pagalbą. Ji sakė, kad geriausias patarimas yra pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio žodžiai „Blogį nugalėk gerumu!”, tai yra apgailėjimas, kad tam tikru laiku niekas nepakūreno to žmogaus širdies ugniakuro dėmesiu ar meile, kurios jam tuo metu labai reikėjo. Lektorė kalbėjo, kad Carito savanoriui labai svarbi religinė branda, kuri pasireiškia Dievo buvimo kasdienybėje pojūčiu, atgaila ir atsakingumu, Dievo vadovavimo ir ženklų atpažinimu, kasdiene malda. Ji pabrėžė, kad tik maldos žmogus, kuris savo gyvenimo pamatu laiko Jėzų, gali dalintis artimo meile, kurią yra gavęs iš savo Kūrėjo.
Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Jaunieji Carito savanoriai apie priklausomybės ligų sampratą ir mitus žinių sėmėsi „Pilnų namų“ bendruomenėje (2012 09 19)

Rugpjūčio mėnesį Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo pakviesti vykti į Pilnų namų bendruomenę ir gyvai pajusti, kuo gyvena jos nariai. Į kelionę jaunimą su bendra malda ir geriausiais palinkėjimais išlydėjo organizacijos vadovai ir Caritas draugai iš Vokietijos, Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai komiteto (Hilfskomitee Litauen–Weißrussland). Vilkaviškio vyskupijos Caritas autobusiuko atvykimas į Pilnų namų bendruomenės teritoriją sutapo su varpų skambėjimu – taip čia skaičiuojamas laikas leidžia pajusti, jog net būdamas vienas esi bendruomenės dalis. Čia, gražios Dzūkijos gamtos apsuptyje gyvenantys žmonės, puikiai sutvarkę savo gyvenamąją aplinką, savo pavyzdžiu visus svetingai priimamus apsilankančiuosius įkvepia ir sužadina troškimą daryti gerus darbus. Svetingai priimtas į bendruomenės gyventojų kasdienybę pusdieniui įsijungė ir savanorių būrelis. Trumpo nuoširdaus pabendravimo metu jaunimas buvo supažindintas su bendruomenės aplinka ir gyventojų dienotvarke. Pilnų namų bendruomenė turi didelį vaistažolių ūkį. Vaistažolių auginimas ir surinkimas reikalauja daug kruopštaus ir kantraus darbo, kuris yra reikalingas ne tik išgyvenimui, bet ir reabilitacinei veiklai, valios bei dvasios stiprinimui. Prie bendro triūso tą dieną prisijungė ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai, programos „Aš ir tu- būkime kartu“, skirtos žalingų įpročių bei elgesio prevencijai per Marijampolės savivaldybės jaunimo aktyvinimą savanoriškoje veikloje. Vyriausia vaistažolių ūkio technologė, atsakinga už vaistažolių džiovinimą, paprašė patalkininkauti renkant žemuogių lapus. Palydėti į šilo pakraštį, talkininkai kibo į darbą: kas arčiau, kas toliau, saulės nušviestuose plotuose, žemuogynų pasidairydami, pamažu dėžes pildė žaliais lapeliais. Dalindamiesi naujais įspūdžiais, savanoriai nusprendė, jog toks darbas reikalauja nemažai kantrybės ir užsispyrimo. Šias savybes išsiugdyti dažniausiai ir tenka asmenims, kurie nori išmokti gyventi su priklausomybe, bet eiti sveikimo keliu. Po maldos su Pilnų namų gyventojais, Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo svetingai pavaišinti pietumis, kuriuos valgė kartu su bendruomenės gyventojais. Vėliau brolis Mykolas plačiau papasakojo apie Pilnų namų bendruomenės atsiradimą bei savo asmeninę gyvenimo patirtį. Savanoriai sužinojo, kad nelabai derlinga Dzūkijos žemė yra labai tinkama vaistažolėms auginti. Brolis pasakojo, kad istorijos raidoje įvairios vienuolijos dažnai turėdavo žolelių ūkius, tad ir šiai naujai besikuriančiai vienuolijai vaistažolių auginimas yra labai tinkama ir naudinga veikla. Žolelių rinkimui reikia daug darbo rankų, kruopštumo ir kantrybės, todėl šių savybių ugdymas padeda įgyvendinti pagrindinę Pilnų namų bendruomenės misiją– pagalbos teikimą vyrams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, nes darbas– svarbi terapijos dalis. Šiuo metu bendruomenėje gyvena 25 reabilitacijoje dalyvaujantys ir besimokantys žengti asmenybės laisvėjimo keliu vyrai, kuriems Pilnų namų durys išlieka atviros ir po programos pabaigimo. Brolis Mykolas jautriai išsakė egzistuojančias problemas ir pasidžiaugė, kad net ir vienas ar du iš šimto asmenys, drąsiai žengiantys sveikimo keliu, yra didelis pasiekimas, dėl kurio verta stengtis. Ekskursijos pabaigoje buvome supažindinti su naujai pastatytu pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu Pasyviuoju pastatu– nauju bendruomenės gyvenamuoju namu. Išvykos pabaigoje Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo apdovanoti Panaros „Pilnų namų“ bendruomenės išaugintų vaistažolių arbatomis, kad jų skonis primintų šią įspūdingą išvyką. Prieš išvykdami, po trumpo stabtelėjimo paskutiniam įsiamžinimui fotonuotraukose, vieni kitiems šio susitikimo dalyviai negailėjo pačių geriausių palinkėjimų bei kvietimų apsilankyti ir ateityje. Kelionė namo buvo kupina pasidalinimo dienos įspūdžiais bei lydima dovanotų žolelių aromatingo dvelksmo. Vilkaviškio vyskupijos Caritas
Pagalbos centras „Rūpintojėlis“
soc. darbuotoja Dalia Griūnaitė

2012 m. spalio 8 d., pirmadienis

PRASMINGA KADDIENYBĖ



Nors ir iš didžiausios šventės grįžtum, kol ne namie, kol ne su savais – viskas šiek tiek tamsu ir šalta. Lauki atidaromų durų į jaukius namus ir vėl beldžiasi atmintin tas paprastas paveikslas apie skubančius ir laukiančius...

 Ir taip kasdien, kiekvieną sykį.

                      Tik kažkodėl kasdienybę įpratome piešti pilka spalva. Visa, kas buitiška, kasdieniška pasidarė nuobodu, įkyru, nereikalinga. Visur kasdienybė – su minuso ženklu. Gyvenimą įpratome matuoti nuo švenčių iki švenčių, - per jas mes švytime, šypsomės, pasakome labai daug gražių žodžių, nepalikdami viso to, pirmadieniams.

                      Štai ir vėl praėjo vasara su nemaža švenčių dienų kraite. Po tokio atokvėpio nuo kasdienybės pats laikas pagalvoti, kaip įsijungsime į amžinai besisukantį laiko ratą, primenantį tekančią ir nusileidžiančią saulę.

                      Sako, kad moteris pirmoji sukūrė būstą ir prijaukino žvėrį. Visko gali būti. Juk ji geriausiai suprato, kad jos beplunksniui mažyliui neužteks lizdo ant uolos. Turbūt ir šventę sukūrė moteris, nes tik prasminga kasdienybė iškelia pabaigtuvių vainiką.

                      Tai pajutau dalyvaudama Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekte “Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims”. Šį projektą “pagimdė” ir puoselėja Carito “Gailestingosios meilės” organizacijos darbuotojai. “Didelių” vadovaujančių vyrų šešėlyje jie tarsi gerosios dvasios. Kaip dažnai būna – tie “nepastebimi” žmonės iš pirmadienių, antradienių kasdienybės sugeba atvesti į didelę šventę.

                      Projekte lankosi ir dirba ilgalaikiai bedarbiai, tai yra tie, kurie 2 metus nedalyvavo darbo rinkoje; socialinės rizikos šeimos; neįgalieji; kalintieji asmenys, kuriems iki bausmės atlikimo pabaigos likę 24 mėnesiai; grįžę iš įkalinimo įstaigų; priklausomybės ligomis sergantys ir besigydantys žmonės. Veikia profesijų įsigijimo kursai – soc. darbuotojų padėjėjų, buhalterių, medienos apdirbėjų, stalių – dailidžių, barmenų – padavėjų, kirpėjų, elektrikų.

                      Nerašysiu apie tai, kad šio projekto įgyvendinimas reikalauja daugybės jėgų, proto ir širdies pastangų. Parašysiu tik apie vieną “kasdienišką” Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro “Rūpintojėlis” darbuotojų dieną. Kai nudirbti dienos darbai, miestą apgaubia sutemos, prasideda minties darbas... ”Kaip prieiti, kad neatstumtum suklupusių, vis dar savęs tebeieškančių, kaip  pažadinti juose miegantį Dievo vaiko orumo pojūtį, pasitikėjimą savimi?  Kuo sudominti, kad jie pagaliau išmoktų gerbti save? Dvejetas tūkstančių metų nuo Kristaus gimimo buvo per trumpas laiko tarpas, kad visų homo sapiens sielose įsiviešpatautų Jėzaus priesakai: ”Neužmiršk kenčiančio”, “Mylėk savo artimą...”

                      Ir taip kasdien.

                      Gal ir nenaujos šitos, Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre “Rūpintojėlis” dirbančių moterų mintys. Bet įstrigo atmintin, nes mums reikia gerų, svarių minčių, kuriomis galėtume pradėti ir užbaigti dieną. Mums reikia atrasti žodžius  joms išreikšti. Žodžiai turi svorį. Jie gali užgauti, sužeisti. Jie gali atgaivinti ir pagydyti.

                      Bendrauju su šiomis moterimis ir kaskart išsinešu tiek daug! Jos man atskleidė svarbią tiesą – žmonija dar labai jauna mūsų Planetoje ir kai pasaulio išmintingieji  ją bars ir sielosis dėl jos nedorumo, tai „Rūpintojėlio“ darbuotojos būtinai ją užtars.

                      Tokia paprastų, nepastebimų, bet sugebančių padovanoti šventę moterų prasminga kasdienybė. Viliuosi,  jog dalykai, ties kuriais širdys ir mintys susitelks, susilauks dosnaus atlygio. Juk viskas prasideda šiandien.
                                                                                                                             
                                                                                                                            Lina Arcišauskienė

Projektą "Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ VP1-1.3-SADM-02-K-03-073 remia:

 

2012 m. birželio 4 d., pirmadienis

Gyventojų dėmesiui

Informuojame, kad Marijampolės savivaldybės Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojai, neatsiėmę maisto produktų iki birželio 1 dienos, tai gali padaryti per papildomą dalinimo dieną, t. y. birželio 6 d., Kauno g. 113, nuo 10 iki 14 val.
Per papildomą dieną neatsiimti maisto produktai bus perduoti labdaros valgyklai.

Primename, kad iki birželio 14 d. maisto produktus Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapijos Caritas skyriuje (Vytauto g. 33) turi atsiimti Narto ir Marijampolės seniūnijų gyventojai. Maisto produktai dalinami darbo dienomis nuo 10 iki 17 val., penktadieniais iki 16 val.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

„... tiltas ir grožis turėtų mus sujungti į vieną didelę piliečių bendruomenę – tokią, kurią iš tiesų vienija GERUMAS“

     Š. m. gegužės 18 d. asociacija „Sūduvos kultūros fondas“ Marijampolėje, Vilkaviškio gatvėje ant tilto per Šešupę, jau trečiąkart marijampoliečius pakvietė į akciją „Žydintis tiltas. Padovanok gėlę savo miestui“.
     Akcijos metu kiekvienas norintis, įskaitant įstaigas ir organizacijas, galėjo savo miestui padovanoti po svyrančiąją pelargoniją. Šiemet, Marijampolei švenčiant 220-ies metų miesto savivaldos jubiliejų, šioje akcijoje dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas jaunieji savanoriai.
     Marijampolės pataisos namuose kalinčiųjų ir VšĮ Vaiko tėviškės namų auklėtinių pastangomis, besiruošiant šiai akcijai, buvo atnaujintas tiltas: nušveistos, atnaujintos ir nauja spalva nudažytos tilto atramos, pritvirtinti nauji loveliai geradarių padovanotoms gėlėms. Šiemet jomis UAB „Marijampolės gatvių remontas“ gėlininkės apsodino jau abi tilto puses, kurias prižadėjo prižiūrėti kaip ir kitus miesto želdynus.
     Šventinę akcijos nuotaiką kūrė Šakių kultūros centro cirko studijos „Šypsena“ artistai, kurie dalijo saldainius, žaidė su mažaisiais akcijos dalyviais, nepamirštant į žaismingą pasirodymą įtraukti ir vyresniųjų Marijampolės gyventojų bei jos svečių.
     O kokia šventė be kalbų, kurios buvo sakomos ant bačkos?.. Jaunieji Caritas savanoriai, pasipuošę Caritas marškinėliais ar liemenėmis, reprezentuodami organizaciją, dirbančią gailestingumo darbus vargstančiajam, šios akcijos metu kalbėjo apie savanorystės svarbą, meilę savo miestui – Marijampolei.   Pasisakydami jie priminė,  kad labai svarbu savo gimtajam miestui dovanoti, ne tik gražias gėles, bet taipogi ir gerus, prasmingus darbus šalia esančiam artimajam, pagal Jėzaus Kristaus mokymą broliui ar sesei.
     Tai iš tikrųjų nepaprastai džiugi ir vertinga akcija, nes jos metu, kiekvienas norintis galėjo išsakyti savo nuomonę, komplimentus savo brangiam, gimtam miestui ir taip, tam tikra prasme, susivienyti: patriotiškumu, miesto ir artimo meile, su Viešpaties pagalba – tikėjimu, suvokti, jog visada ateina šviesesnis rytojus, kuris atneša naujų siekių, vilties ir darbų, kiekvienam iš mūsų.
     LR Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, komentuodamas jaunųjų Caritas savanorių vilkimus marškinėlius ant kurių yra užrašas „Gerumas mus vienija“, sakė: „tiltas ir grožis turėtų mus sujungti į vieną didelę piliečių bendruomenę – tokią, kurią iš tiesų vienija GERUMAS“.
     Būkime geresni vieni kitiems ir tuomet mūsų gyvenimas taps prasmingesnis ir džiugesnis.
     Dėkojame akcijos rengėjams už nuostabią ir prasmingą šventę 2012-aisiais, Pal. Jurgio Matulaičio metais, kurio vyskupiškas šūkis kvietė „Blogį nugalėk gerumu!“.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Informacija apie maisto produktų dalinimą gegužės mėnesį

     Vykdant ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą (toliau – MIATLNA) gegužės mėn. į  labdaros organizacijų sandėlius įvežta antroji šiais metais maisto produktų siunta. Lietuvoje paramą maistu gaus 412951 labiausiai nepasiturintis asmuo. Didžioji dalis paramos bus paskirstyta per Caritas organizaciją (69,15 proc.), likusią paramos dalį nepasiturintiems padalins LRKD (22,15 proc.) ir LPF „Maisto bankas“ (8,7 proc.).
     Vilkaviškio vyskupijos Caritas paramą maistu administruoja 10-ties savivaldybių teritorijoje.
     Gegužės mėnesį pagal VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (www.litfood.lt) nustatytą tvarką vienam labiausiai nepasiturinčiam asmeniui skiriamas skirtingas maisto produktų asortimentas ir jų kiekis.
     Vykdant maisto produktų tiekimą 2012 m. gegužės mėnesį, į skirtingus labdaros organizacijų sandėlius pristatyti šiek tiek skirtingi maisto produktų daviniai, kadangi vykdomas pirmojo 2012 m. maisto produktų pirkimo paskutinis likusių maisto produktų pristatymas į labdaros organizacijų sandėlius, todėl pristatyti į visus sandėlius vienodus maisto produktų davinius nėra galimybės. Tikslų maisto produktų davinį skirtą vienam asmeniui rasite dalinimo vietose arba galite pasitikrinti Agentūros internetinės svetainės skiltyse „Naujienos“ arba „Pagalba maisto produktais“ pasirinkę „Maisto produktų davinys vienam žmogui“ (Excel failas).
     Marijampolės savivaldybės vienam labiausiai nepasiturinčiam gyventojui skiriami šie maisto produktai: avižiniai dribsniai su pienu (2 vnt.), miltinis mišinys keksui su pienu (1 vnt.), miltinis mišinys blynams su pienu (2 vnt.)* ir kviečių grūdų paplotėliai su pieniniu glaistu (1 vnt.).
     Parama maistu didžiausiose seniūnijose dalinama tokiu grafiku:
     Degučių ir Mokolų sen.iki birželio 1 d., adresu Kauno g. 113, darbo dienomis nuo 10 iki 14 val.;
     Marijampolės ir Narto sen.iki birželio 8 d., adresu Vytauto g. 33, Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapijos Caritas skyriaus patalpose, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10 iki 17 val., penktadieniais nuo 10 iki 16 val.
     Liudvinavo sen. – parapijos namuose, gegužės 25, 26 ir 27 dienomis nuo 10 iki 15 val.
     Prašome gyventojus, kurie įrašyti į paramos gavėjų sąrašus, laiku atsiimti jiems skirtą maisto produktų davinį. Kitų savivaldybių (seniūnijų) gyventojus apie dalinimo vietą ir laiką prašome pasitikslinti seniūnijose, kuriose pildėte prašymus paramai gauti.
     Informuojame, kad liepos mėn. maisto produktų tiekimas į labdaros organizacijų sandėlius nebus vykdomas. Preliminariais duomenimis kitas maisto produktų įvežimas turėtų būti vykdomas rugpjūčio mėnesį. Planuojama, kad antrąjį šių metų pusmetį bus tiekiamas platesnis maisto produktų asortimentas.

     * Pastaba:  Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojams miltinio mišinio blynams su pienu skirta 2 arba 3 vnt. vienam asmeniui.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2012 m. gegužės 18 d., penktadienis

Varšuvoje vyko Europos Caritas regioninė konferencija skirta migracijos problemoms

      Š. m. gegužės 10 – 12 d. Varšuvoje, Lenkijos vyskupų konferencijos namuose, įvyko Europos Caritas regioninė konferencija (Caritas Europa Regional Conference), skirta slaugos / globos ir migracijos temai.
     Konferencijos darbe dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Popiežiškosios tarybos „Cor Unum“ vadovas kardinolas Robert‘as Sarah, Caritas Internationalis generalinis sekretorius Michel Roy, Europos Caritas prezidentas kun. Erny Gillen, Europos Caritas generalinis sekretorius Jorge Nuno Mayer ir apie 70 delegatų iš 34 nacionalinių Caritas organizacijų. Lietuvos Caritas bendrijai konferencijoje atstovavo generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė ir atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Salvanavičius.
     Slaugos, globos ir migracijos („Care and migration“) temos konferencijoje susietos neatsitiktinai – statistiniai duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad labai žymi dalis į Europą, ypač į turtingesnes Europos Sąjungos šalis legaliai ir nelegaliai imigruojančių asmenų iš Trečiojo pasaulio stengiasi įsidarbinti ir dirba slaugymo, globos ir įvairių paslaugų teikimo sferoje. Savo ruožtu didžiausią į šiuos darbo rinkos sektorius besistengiančių patekti imigrantų sudaro moterys, o tai suteikia imigracijos tikrovei papildomų socialinių, etinių, teisių pažeidimų ir išnaudojimo grėsmių. Panaši situacija ir problematika stebima pačioje Europoje, iš kurios Rytų ir Vidurio valstybių migruojama į stabilesnės gerovės ES šalis senbuves.
     Konferencijos dalyviai išklausė ekspertų pasisakymus (Mainco universiteto prof. dr. Gerhardo Kruipo „Globa ir migracija šiandien – iššūkiai Europos visuomenei“, Caritas Internationalis generalinio sekretoriaus Michel‘io Roy „Globos ir migracijos tarptautinės tendencijos“ ir kt.), jaudinantį migrantės Myroslavos Keryk asmeninės patirties liudijimą. Penkiose darbo grupėse buvo mėginama analizuoti migracijos fenomeną, žmonių poreikius kintančiame pasaulyje, Caritas advokatavimo pastangas ir pasiteisinusias pagalbos migrantams praktikas. Nacionalinės Caritas organizacijos supažindino su savo įgyvendinamais projektais migracijos srityje, neretai vykdomais kaip partnerystė tarp migruojančių žmonių kilmės ir tikslo šalių Caritas ar kitų humanitarinių susivienijimų.
     Teminėse diskusijose dėl esamos padėties ir jos gerinimo rekomendacijų drauge su Caritas struktūrų vadovais pasisakė CCEE (1) komisijos „Caritas in Veritate“ sekretorius kun. Luis Okulik, SOLIDAR (2) atstovas Michael‘is Oberreuter‘is, PICUM (3) atstovė Eve Geddie, ILO (4) Ženevos regioninė vicedirektorė Alena Nesporova ir kiti.
     Vyraujantį konferencijos dalyvių požiūrį ir esmines gaires Caritas advokatavimo darbui savo kalboje geriausiai išreiškė CI generalinis sekretorius Michel‘is Roy, pasakęs, kad „migrantus priimti be jokių sąlygų – ne tik mūsų svetingumo, broliškumo, bet ir mūsų tikėjimo testas“.
     Baigiamąjame Europos Caritas konferencijos dokumente, kuriam buvo pritarta dauguma kraštų atstovų balsų, remiantis popiežių enciklikomis „Rerum novarum“, „Mater et Magistra“, „Sollicitudo Rei Socialis“, „Deus Caritas est“ ir „Caritas in Veritate“, tarptautinės, valstybinės ir nevyriausybinės institucijos kviečiamos efektyviai prisidėti ypač prie vaikų skurdo įveikos, rūpintis slaugos / globos prieinamumu ir kokybe, gerbti migrantų ir jų šeimų narių teises į darbą bei sudaryti jiems žmoniškas darbo sąlygas ir galimybę legaliai įsijungti į ES darbo rinką. Dokumente reiškiamas įsitikinimas, kad gerovės valstybei ateitį gali užtikrinti tiktai integruojanti visuomenė: „Pasaulinės krizės ir gerovės valstybės abejotinos ateities akivaizdoje Europos Caritas primena globojančių visuomenių, globojančių piliečių ir globojančios socialinės apsaugos sistemos Europoje, taip pat ir Trečiojo pasaulio šalyse, būtinybę. /.../ Integracija, nediskriminacija ir socialinės įtraukties politika /.../“. Be to, baigiamajame dokumente iškeliamas savanorių vaidmuo, teikiant informacinę ir advokatavimo pagalbą migrantams, reikalaujama sustiprinti tarptautines pastangas kovojant su skurdu migrantų kilmės šalyse.
     Kai kurie konferencijos delegatai (Šveicarijos atstovas ir kiti) kvietė atremti migrantams priešiškas nuotaikas argumentu, kad jų atvykimas ekonomiškai naudingas demografinę žiemą išgyvenantiems europiečiams, kad migrantai praturtina mūsų visuomenes savo darbu, sukuriamais produktais ir įgūdžiais.
     Buvo galima stebėti galbūt dėsningą takoskyrą, kai visų teisių ir galimybių suteikimo migrantams pasiūlymus labai karštai palaikė Vakarų Europos šalių atstovai, o Rytų ir Vidurio europiečiai buvo kur kas santūresni.
     Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas Europos Caritas vadovams išsakė požiūrį, kad jau atvykusiems į mūsų šalis migrantams reikia visokeriopai padėti ir sudaryti žmoniškas gyvenimo sąlygas, pagal Kristaus priesaką - „buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 35). Tačiau vargu ar laikytina Caritas uždaviniu kokiais nors būdais skatinti imigraciją. Imigrantai palieka savo tėvynes dėl nepakeliamo skurdo, valdančiųjų korupcijos, vykstančių karų, teigė Lietuvos Caritas vadovas. Taigi tikriausiai būtų didesnė geradarybė, jei Caritas Internationalis ir Europos Caritas, tam tikrą įtaką ir svorį turinčios tarptautinės organizacijos, labiau spaustų vietines vyriausybes bei pasaulinę bendruomenę sudaryti oriam gyvenimui pakankamas sąlygas tuose regionuose, iš kurių migrantai bėga,- Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika neturi tapti vieninteliais plotais Žemėje, kur žmonės gali saugiai ir sočiai gyventi.
     Europos Caritas taip pat pasisakė už tai, kad Europos valstybės greičiau ratifikuotų neseniai priimtą ILO (Tarptautinės darbo organizacijos) susitarimą dėl namų darbininkų teisių.
     Regioninės konferencijos posėdžiuose nemaža dėmesio skirta Europos Caritas sudarančių nacionalinių organizacijų narystės mokesčio sistemos tobulinimui ir pagrindinių bendrų vadybos standartų priėmimui.
     Pagal susiklosčiusią tradiciją šeimininkai – Lenkijos Caritas - konferencijos dalyviams surengė vietos koloritu persmelktą šventinę vakarienę Turno vietovėje, Radomo vyskupijos Caritas centre, būdingai atspindinčiame Vidurio Rytų Europos nesenas patirtis: centras su pal. Jono Pauliaus II koplyčia įrengtas nuostabiame gamtos kampelyje, buvusiose komunistų partijos mokymų patalpose.
     Kitą Europos Caritas regioninę konferenciją nuspręsta surengti Nyderlanduose.

Kun. Robertas Grigas
Lietuvos Caritas generalinis direktorius

(1) CCEE (lot. Consilium Conferentiarum Episcoporum Europae) – Europos vyskupų konferencijų taryba, Katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijų pirmininkų kolegialus organas, vienijantis 33 Europos šalių atstovus.
(2) SOLIDAR – nevyriausybinių organizacijų tinklas, veikiantis socialinio teisingumo srityje. Vienija 52 organizacijas (profsąjungas, politines ir pilietines institucijas) iš 90 pasaulio šalių.
(3) PICUM (angl. Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants) – nevyriausybinė organizacija, kovojanti už dokumentų neturinčių migrantų žmogaus teises. Vienija 100 asocijuotų ir 107 tikrąsias nares organizacijas Europoje ir pasaulyje.
(4) ILO (angl. International Labour Organization) – Tarptautinė darbo organizacija, speciali JTO organizacija, įpareigota rūpintis socialiniu teisingumu ir darbo teisėmis.

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

Pratęstas maisto produktų dalinimo terminas

     Marijampolės savivaldybės Degučių, Mokolų, Marijampolės ir Narto seniūnijų labiausiai nepasiturintys asmenys, iki balandžio 6 d. nespėję atsiimti jiems skirto maisto produktų davinio, tai gali padaryti dar šią savaitę:
  • Degučių ir Mokolų seniūnijų labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto produktai bus dalinami balandžio 12 ir 13 dienomis (Kauno g. 113) nuo 9 iki 14 val.;
  • Marijampolės ir Narto seniūnijų – balandžio 10, 11, 12 ir 13 dienomis (Vytauto g. 33) nuo 10 iki 17 val., penktadienį iki 16 val.
     Primename, kad 1 asmeniui skirto maisto produktų davinį sudaro: saldintas sutirštintas pienas (1 vnt.), miltinis mišinys keksui su pienu (1 vnt.) ir avižiniai dribsniai su pienu (2 vnt.).
     Maisto produktai, kurių gyventojai neatsiims per šias papildomas dalinimo dienas, bus perduoti labdaros valgykloms.
     Kitas maisto produktų dalinimas planuojamas gegužės mėnesį.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

Dalinama ES parama maisto produktais


     Vykdant ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą (toliau – MIATLNA) kovo mėn. į labdaros organizacijų sandėlius įvežta pirmoji šiais metais maisto produktų siunta. Lietuvoje paramą maistu gaus 357095 labiausiai nepasiturintys asmenys. Didžioji dalis paramos bus paskirstyta per Caritas organizaciją (70 proc.), likusią paramos dalį nepasiturintiems padalins LRKD (23 proc.) ir LPF „Maisto bankas“ (7 proc.).
     Vilkaviškio vyskupijos Caritas paramą maistu administruoja 10-ties savivaldybių teritorijoje. Skirstant pirmąją praėjusių metų paramą maistu balandžio mėnesį, sąrašuose buvo įrašyti 56 816 asmenų, o šių metų kovo mėnesio sąrašuose 9 043 asmenimis mažiau, t. y. paramos maistu sulauks 47 773 asmenys.
     Kovo mėnesį pagal VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (http://www.litfood.lt/) nustatytą tvarką vienam labiausiai nepasiturinčiam asmeniui skiriama 1,897 kg parama maistu: saldintas sutirštintas pienas (1 vnt./0,397 kg), miltinis mišinys keksui su pienu (1 vnt./0,5 kg) ir avižiniai dribsniai su pienu (2 vnt./0,5 kg).
     Marijampolės savivaldybėje parama maistu didžiausiose seniūnijose iki balandžio 6 d. dalinama tokiu grafiku:
     Degučių ir Mokolų sen.Kauno g. 113, darbo dienomis nuo 9 iki 14 val.;
     Marijampolės ir Narto sen.Vytauto g. 33, Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapijos Caritas skyriaus patalpose, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10 iki 17 val., penktadieniais iki 16 val.
     Prašome gyventojus, kurie įrašyti į paramos gavėjų sąrašus, laiku atsiimti jiems skirtą maisto produktų davinį. Kitų savivaldybių (seniūnijų) gyventojus apie dalinimo vietą ir laiką prašome pasitikslinti seniūnijose, kuriose pildėte prašymus paramai gauti.
     Kitas maisto produktų įvežimas į labdaros organizacijų sandėlius ir dalinimas numatomas gegužės mėn. Į sandėlius preliminariais duomenimis bus pristatyti šie maisto produktai: avižiniai dribsniai su pienu, miltinis mišinys keksui su pienu, miltinis mišinys blynams su pienu ir kviečių grūdų paplotėliai su pieniniu glaistu.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

Kvietimas maldai artimo meilės šviesoje

„...Iš to visi pažins,
kad esate mano mokiniai,
jei mylėsite vieni kitus.” (Jn 13, 35)

2012 m. kovo 21-osios rytą į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo baziliką rinkosi Lietuvos Carito ir Vilkaviškio vyskupijos Carito darbuotojų bei savanorių globojamos vyresnio amžiaus moterys. Daugelis šiam įvykiui su jauduliu ruošėsi ne vieną dieną. Vyresniame amžiuje dėl įvairių ligų ir negalių žmonėms dažnai sunku aktyviau dalyvauti ne tik visuomeniniame, bet ir tikėjimo bendruomenių gyvenime. Todėl mielai sutikus Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonui kun. Andriui Šidlauskui Lietuvos Carito projekto „Modernus bendruomeninis šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“ ir Vilkaviškio vyskupijos Carito projekto „Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“ dalyviai buvo pakviesti į Susitaikinimo pamaldas. Susikaupę visi drauge bendrai kreipėsi į Gailestingąjį Viešpatį, prašydami atleidimo malonės. Evangelijos pagal Joną ištraukos apmąstymuose buvo kviečiama liudyti krikščionišką meilės tarnystę per maldą už save, savo artimuosius, kitus, aplink esančius, ir visą Bažnyčią. Vėliau, atlikę išpažintį, susirinkusieji priėmė Viešpaties Jėzaus Kristaus malonę per Švč, Sakramentą.
Po Susitaikinimo pamaldų susikaupimo žmonės buvo pakviesti pasidalinti savo išgyvenimais ir giedra nuotaika Vilkaviškio vyskupijos pagalbos centre „Rūpintojėlis“. Čia bendros agapės metu buvo džiaugiamasi šiuo susitikimu, galimybe Gavėnios metu gauti Atgailos sakramento malones. Susirinkę moterys minėjo, jog dėl savo sveikatos ne visuomet turi galimybę išvykti iš namų į bažnyčią, todėl mielai priėmė kvietimą dalyvauti šiame susikaupime, laukiant didžiosios metų šventės – Velykų. Ne viena jų pasidžiaugė, kad dabar jų „širdis jau rami“. Su ta ramybe ir susikaupimu renginio dalyviai skirstėsi į namus, kur juos toliau liudydami artimo meilę lankys Carito darbuotojai.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas
Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ informacija

Negerk tik šiandien, ir taip kiekvieną dieną!

Vilkaviškio vyskupijos Carito pagalbos centre „Rūpintojėlis” vyko paskaita priklausomybių tema: „Alkoholizmas. Kaip gyventi su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais žmonėmis?“. Ši paskaita buvo suorganizuota atsižvelgiant į priklausomybių problemos aktualumą šiandieninėje mūsų visuomenėje. Į ją buvo kviesti ir seniūnijų darbuotojai bei jų globojamos šeimos, turinčios problemų dėl svaigalų vartojimo.
Paskaitą priklausomybių tema skaitė PSPC ir Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ psichologė lekt. A. Tamošaitienė. Ji susirinkusiems kalbėjo apie alkoholizmo problemą ir pagrindinius su problema susijusius aspektus. Buvo diskutuojama ne tik apie tai, kas yra priklausomybė, bet taip pat ir apie tai, kaip reikėtų elgtis šeimos nariams, gyvenantiems su alkoholizmo liga sergančiuoju. Buvo paminėti ir aptarti pagrindiniai patarimai alkoholio problemą turinčio asmens artimiesiems, kurie padėtų išgyventi ir nepalūžti sudėtingoje situacijoje, kai įprastinį žmogaus gyvenimą pradeda kontroliuoti alkoholis ir jo sukeliami padariniai.
Po psichologės paskaitos liudijo sveikstantys nuo alkoholio priklausomybės vyrai iš anoniminių alkoholikų klubo. Jie labai nuoširdžiai dalinosi savo asmeninėmis patirtimis, kalbėjo apie tai, kas jiems padeda jau daug metų nevartoti alkoholio ir išlikti blaivybėje. Keistas pasiūlymas, jog reikia negerti tik šiandieną, kartojant jį sau kiekvieną dieną, padėjo daugeliui asmenų sveikti nuo šios mirtinos ligos.
Vilkaviškio vyskupijos Carito pagalbos centre „Rūpintojėlis“ trečiadieniais 18 val. renkasi savipagalbos (Al-Anon) grupė, skirta alkoholikų artimiesiems. Moteris iš Al–Anon grupės papasakojo savo gyvenimo istoriją, kaip ji sveiko nuo koopriklausomybės t.y. sugebėjimo nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą, tuomet, kai jos vyras pradėjo sveikti nuo alkoholizmo. Mat jeigu vienas šeimos narys priklauso nuo alkoholio, tai kitas priklauso nuo jo taip pat, tik kitokiu būdu. Namiškis tikrina sutuoktinio kvapą, kartais bando alkoholį išpilti, negali ramiai jaustis, žinodamas, kad sutuoktinis kažkur geria, todėl vaikšto jam iš paskos ir visaip šį kontroliuoja, ieško, kaip jį „išblaškyti“, maldauja negerti. Tuo metu „gelbėtojo“ sielos viduje bręsta nesąmoningas pyktis ir nusivylimas.
Nepaprastai nuoširdūs ir atviri liudijimai visus privertė susimąstyti apie tai, kaip kiekvieno žmogaus, esančio šalia sergančiojo, gyvenimą paveikia besaikio alkoholio vartojimo problema, kokią įtaką gali turėti vaikams, kitiems šeimos nariams.
Grupiniai susitikimai padeda suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar nesutiko nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.

Samanta Aleknavičiūtė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas
pagalbos centro “Rūpintojėlis” socialinė darbuotoja

2012 m. kovo 23 d., penktadienis

Skoliname funkcine lovas ligonio slaugai

Daugelis yra susidūręs su situacija, kai reikia funkcinės lovos slaugai. Tuomet belieka dvi išeitys - nuomotis arba nusipirkti lovą savarankiškai.
Tai gi, ką daryti?
Vilkaviškio vyskupijos Caritas skolina, vyskupijos gyventojams, laikinam naudojimui nemokamai valdyti ir naudotis techninės pagalbos priemone mechanine funkcine lova iki kol reikia.
Kur kreiptis?
Vilkaviškio vyskupijos Caritas
J. Bendoriaus g. 3, Marijampolė
Tel. nr. 8 672 98981; 8 671 88754; 343 563388

2012 m. kovo 6 d., antradienis

Prisijunk prie mūsų! Tapk savanoriu!

Vasario 24-26 dienomis Vilkaviškio vyskupijos Carito jaunieji karitiečiai kartu su Baltarusijos ir Lenkijos Carito bendraamžiais savanoriais dalyvavo Lenkijos Elko vyskupijos Carito projekto „Tarptautinis savanorių bendradrabiavimas Euroregiono šalyse“ seminaruose ir praktinėje veikloje apie savanorystės naudą padedant vargstantiems, vaikams iš sunkiai gyvenančių šeimų, sergantiems priklausomybių ligomis asmenims, atliko savanorystės praktiką Elko vyskupijos Carito socialiniuose pagalbos centruose.
Pirmąją dieną penkiasdešimt savanorių iš Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos lankėsi šv. Tėvo Pijaus namuose, jaunimo laisvalaikio užimtumo centre „Quo Vadis", Šventosios Faustinos namuose "Pagalbos ranka", ir vaikų dienos priežiūros centre.Savanoriai turėjo galimybę tiesiogiai susitikti ir bendrauti su žmonėmis iš įvairiausių socialinių grupių: gatvės jaunimu, našlaičiais ir benamiais.
Kitos dvi dienos buvo skirtos savanoriškos veiklos klausimų aptarimui. Savanoriai kalbėjo apie tai, ką patyrė savanoriaudami, dalinosi savo patirtimi, pasakojo apie sunkumus, su kuriais susiduria savanoriškoje veikloje, analizavo pasitaikančias sudėtingas situacijas, ieškojo sprendimo būdų.
Kiekvienos projekte dalyvaujančios šalies savanoriai pristatė savo vyskupijų Carito savanorišką veiklą, supažindino su savo šalies istorija, kultūra ir mokslo pasiekimais. Ši projekto dalis buvo labai įdomi, nes savanoriai daug sužinojo apie šalis kaimynes, rado daug bendrų Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos savanorius vienijančių dalykų.
Sekanti projekte planuojama savanorystės praktika vyko Mariampolėje. Į Vilkaviškio vyskupijos Caritą Lenkijos savanoriai atvyko kovo 2 d., o išvyko kovo 4-ąją. Savanorystės praktikai Vilkaviškio vyskupijos Carite buvo atrinkti tik tie Lenkijosjaunieji savanoriai, kurie aktyviai šoko lietuvių liaudies šokius, domėjosi Lietuvos istorija ir kultūra pristatymo apie Lietuvą metu.
Penktadienį, kovo 2 dieną svečiai iš Elko vyskupijos vyko savanoriauti į Vilkaviškio vyskupijos Caritas vaikų dienos centrą „Žiniukas“. Jie dalyvavo vaikų dienos centro lankytojų darbelių parodos „Pavasario spalvos“ atidaryme, Kalvarijos viešojoje bibliotekoje. Parodos atidarymui pasibaigus, visi buvo pakviesti į vaikų dienos centrą "Žiniukas“. Ten vaikai kartu su projekto „Tarptautinė savanorystė Euroregiono šalyse“ dalyviais, svečiais iš Elko vyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos jaunaisiais savanoriais mokėsi šokti, dainuoti lenkiškai, žaidė.
Kovo 3 dieną jaunieji savanoriai pasidalinę į dvi grupes savanorystę tęsė senelių globos namuose. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo parapijos globos namuose, savanoriai kartu su seneliais mokėsi gaminti tradicinius liaudiškus darbelius skirtus parodai „Kaziuko mugei artėjant!”, bendravo su globos namų gyventojais, pasakojo apie savo pomėgius, ir veiklą, gėrėjosi senelių rankdarbiais.
Marijampolės specialiuose socialinės globos namuose jaunieji karitiečiai gyventojams pasakojo apie Lenkijos Elko vyskupijos karitietišką socialinę veiklą, dainavo lenkų liaudies dainas, žaidė žaidimus. Globos namų gyventojai jaunimui deklamavo savo kūrybos eilėraščius, dalinosi mintimis apie tikėjimo svarbą, pasakojo apie savo gyvenimo kasdienybę.
Po pietų svečiai aplankė pal. Jurgio Matulaičio koplyčią ir muziejų. Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejuje, savanoriai turėjo edukacinę programą, kurios metu susipažino su svarbiausiais jo gyvenimo momentais, meile Dievui bei dideliu dėmesiu socialinei karitatyvinei veiklai. Lenkijos jaunieji savanoriai džiaugėsi ir stebėjosi išskirtiniu muziejaus eksponatu, tai pal. Jono Pauliaus II, kilusio iš Lenkijos arnotu, kurį vilkėdamas paskelbė arkiv. Jurgį Matulaitį palaimintuoju.
Vakare, į pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ sugužėjo ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas jaunieji savanoriai susitikti su bičiuliais tapusiais lenkų bendraamžiais. „Tarptautinis savanorių bendradrabiavimas Euroregiono šalyse“ projekto koordinatorius Pavelas Sčepanskis ir savanorių koordinatorė Marta Matusevič pristatė Lenkijos profesionalių fotografų užfiksuotas veiklios karitietiškos savanorystės akimirkas Elko vyskupijos Carito socialinės pagalbos centruose. Po pristatymo jaunieji savanoriai šoko sakralinius šokius, žaidė lietuvių ir lenkų liaudies žaidimus, dar labiau susipažino su Lietuvos ir Lenkijos kultūra.
Kovo 4-ąją dieną, prieš dalyvavimą Šventose Mišiose arkangelo Mykolo mažoje bazilikoje, Lenkijos jaunieji savanoriai su džiaugsmu dalyvavo parapijos vaikų dienos centro lankytojų surengtoje „Kaziuko“ mugėje.
Kultūros ir kalbos skirtumai jaunimui netrukdė užmegzti su seneliais ir vaikais draugiškus santykius, bendrauti, žaisti žaidimus, organizuoti viktorinas, kartu vykdyti įvairią veiklą, mokyti lietuviškos etnokultūros.
Pagrindinis šio projekto tikslas - suburti tvirtą tarpvalstybinio bendradarbiavimo savanorių komandą, užmegzti naujus ryšius, susipažinti su projekte dalyvaujančių šalių kultūra, skleisti savanorystės idėjas nepatyrusiems savanorystės džiaugsmo.
Šis projektas buvo vykdytas Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų fondo dėka.
Supported by a grant from Norway through the Norwegian Financial Mechanism and national budget.


2012 m. vasario 28 d., antradienis

S. Kelpšas palaidotas Petrašiūnų kapinėse

     Vasario 28 dieną Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse palaidotas daugiau nei 20 savo gyvenimo metų tarnystei artimui ir pagalbai vargstantiesiems pašventęs ilgametis Lietuvos „Caritas“ bendradarbis Saulius Kelpšas.
     Laidotuvių Šv. Mišias Kauno Pal. Jurgio Matulaičio namų koplyčioje aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta, velionio brolis kun. Jaunius Kelpšas, Lietuvos „Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas ir dar keliolika kunigų, drauge meldėsi „Caritas“ bendradarbiai, velionio šeima ir bičiuliai.
     Vykupas J. Boruta visiems Šv.Mišių dalyviams priminė S. Kelpšo darbus aukojantis dėl tikėjimo laisvės ir meilės Tėvynei sovietinės okupacijos metais.
     Saulius labai drąsiai įsitraukė į pogrindžio veiklą: platino savilaidos leidinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, „Aušrą“, „Lietuvos ateitį“, buvo vienas faktinių vadovų bene gausiausios ir veikliausios Lietuvoje Petrašiūnų Eucharistijos bičiulių pogrindžio grupės, kuri daugino ir platino pogrindžio spaudą, nelegaliai rengė patriotinius vaidinimus jaunimui, studijavo krikščioniškąjį tikėjimą, Lietuvos istoriją, rinko parašus po protesto peticijomis sovietų valdžiai ir tarptautinėms institucijoms dėl sąžinės laisvės ir tautos teisių varžymo, gynė okupantų valdžios naikinamą Kryžių kalną, rėmė persekiojamus tikinčiuosius, patriotus.
     Už šią kupiną rizikos ir pasiaukojimo veiklą Saulius nuolat buvo sovietų represinių organų tardomas, suiminėjamas, ne kartą patyrė fizinį smurtą.
     „Saulius kankinamas niekada neišdavė savo bičiulių, padėjo išsaugoti gyvą tikėjimą pačiu sunkiausiu mūsų Tėvynei metu. Nuo 1989 metų dirbdamas Caritas struktūroje, jis savo pasiaukojančiu darbu visiems mums parodė, koks turi būti tikras karitietis“, - prie bendradarbio kapo sakė kun. R. Grigas.
     Į paskutinę kelionę S. Kelpšas buvo palydėtas aidint Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų garbės sargybos salvėms, bendražygiams sugiedojus „Marija, Marija“ ir Lietuvos himną.

2012 m. vasario 25 d., šeštadienis

ATSISVEIKINAME SU BIČIULIU IR BENDRADARBIU

A+A Saulius Kelpšas (1958 01 31 – 2012 02 25)
     Su liūdesiu, bet ir pasitikėdami Kristaus teikiama viltimi, pranešame, kad š.m. vasario 25 d. rytą po sunkios ligos šį pasaulį paliko Lietuvos Caritas ilgametis bendradarbis Saulius Kelpšas (1958 01 31 – 2012 02 25).
     Saulius Kelpšas gimė susituokusių Sibiro tremtyje politinės kalinės, partizanės Liudos Kaminskaitės-Kelpšienės ir tremtinio Romando Kelpšo šeimoje, kuri kilniais žmonėmis užaugino keturis vaikus: sūnus Saulių, Valdą, Jaunių (šiuo metu kaip katalikų kunigas tarnauja lietuvių bendruomenei Čikagoje, JAV) ir dukterį Viktoriją.
     Jau paauglystėje, Lietuvoje prasidėjus taikiąjai rezistencijai prieš sovietų okupaciją, Saulius labai drąsiai įsitraukė į pogrindžio veiklą: platino savilaidos leidinius „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, „Aušrą“, „Lietuvos ateitį“, buvo vienas faktinių vadovų bene gausiausios ir veikliausios Lietuvoje Petrašiūnų Eucharistijos bičiulių pogrindžio grupės, kuri KGB sekimo byloje buvo praminta „Atskalūnais“ (rusų klb. „Otščepency“). Grupė daugino ir platino pogrindžio spaudą, nelegaliai rengė patriotinius vaidinimus jaunimui, studijavo krikščioniškąjį tikėjimą, Lietuvos istoriją, rinko parašus po protesto peticijomis sovietų valdžiai ir tarptautinėms institucijoms dėl sąžinės laisvės ir tautos teisių varžymo, gynė okupantų valdžios naikinamą Kryžių kalną, rėmė persekiojamus tikinčiuosius, patriotus.
     Už šią kupiną rizikos ir pasiaukojimo veiklą Saulius nuolat buvo sovietų represinių organų tardomas, suiminėjamas, ne kartą patyrė fizinį smurtą.
     1990 m. vasario 24 d. Saulius vedė Aušrą Masytę, Petrašiūnų EB būrelio aktyvią dalyvę, abu užaugino dvi dukras – studentę Augustę ir abiturientę Mingailę.
     Atkuriant nepriklausomą Lietuvą, Saulius Kelpšas jau 1989 m. įsijungė į tais metais atnaujintos Lietuvos Caritas – pagalbos vargstantiesiems krikščioniškos bendrijos – darbus, kur, labai nesavanaudiškai, negailėdamas jėgų darbavosi iki šiol, eidamas reikalų vedėjo ir kitas atsakingas pareigas. Nuo 2005 m. iki pastarųjų mėnesių, jau sunkiai sirgdamas, Saulius dirbo Lietuvos Caritas koordinatoriumi ES maisto paramos nepasiturintiesiems tiekimo programoje, per kurią parama pasiekdavo daugiau kaip 300 tūkst. nepasiturinčiųjų visoje Lietuvoje.
     Nepagrąžindami sakome, kad tokių žmonių, kaip Saulius Kelpšas, dėka, esame kaip krikščioniška bendrija, tauta ir nepriklausoma valstybė. Kviečiame visus Sauliaus bičiulius, bendražygius, bendradarbius palydėti jį į Amžinojo Tėvo namus broliška malda ir dėkingumu.
     Velionis bus pašarvotas Kauno Pal. Jurgio Matulaičio parapijos šarvojimo salėje (Žukausko g. 3B ).
     Laidotuvių Šv. Mišios š.m. vasario 28 d. (antradienį) 11 val. Kauno Pal. Jurgio Matulaičio namų koplyčioje (Žeimenos g. 6).   Laidotuvės 12 val.
     Visa Lietuvos Caritas bendruomenė reiškia užuojautą bei dvasinį palaikymą Sauliaus šeimai ir artimiesiems. Viešpaties artumas tenušluosto gedinčiųjų ašaras. 

2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

Nepasiturinčiuosius pasieks maisto produktai

    Vykdant ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą, Marijampolės savivaldybėje parama maistu didžiausiose seniūnijose bus dalinama tokiu grafiku.

     Nuo 2012 m. sausio 12 d. iki sausio 31 d. Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojams Kauno g. 113 pirmadieniais – penktadieniais nuo 10 iki 15 val.
     Nuo sausio 16 d. iki sausio 31 d. Marijampolės ir Narto seniūnijų gyventojams Vytauto g. 33, Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapijos Caritas skyriaus patalpose, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10 iki 17 val., penktadieniais nuo 10 iki 16 val.

     Vienam labiausiai nepasiturinčiam asmeniui skirtą 4,997 kg maisto paketą sudarys: kvietiniai miltai (1 vnt.), makaronai (2 vnt.), miltinis mišinys pyragui (1 vnt.), sausi pusryčiai (2 vnt.), perlinės kruopos (1 vnt.), saldintas sutirštintas pienas (1 vnt.), dribsniai su džiovintais vaisiais (1 vnt.) ir trijų grūdų dribsniai (2 vnt.).

     Informuojame, kad papildomai po 1 vnt. ryžių kruopų prie aukščiau paminėtų produktų skiriama Gudelių (347 asm.), Liudvinavo (1272 asm.), Sasnavos (725 asm.) ir Šunskų (seniūnijos patalpose atsiimantys 253 asm.) seniūnijų gyventojams įrašytiems į paramos gavėjų sąrašus.

     Prašome gyventojus, kurie įrašyti į paramos gavėjų sąrašus, laiku atsiimti jiems skirtą maisto produktų davinį. Vasario 1 d. maisto produktų dalinimas bus sustabdytas ir likusius neatsiimtus produktus perduosime labdaros valgykloms bei kitoms NVO ar socialinę veiklą vykdančioms organizacijoms.

     Primename, kad asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 VRP, t. y. 525 Lt per mėnesį, turi teisę gauti paramą maistu 2012 metais. Norintys pasinaudoti šia parama privalo kreiptis į seniūnijas iki 2012 m. vasario 10 d. ir užpildyti prašymus paramai maistu gauti.

     Preliminariais duomenimis, pirmasis maisto produktų tiekimas 2012 metais numatomas kovo mėnesį. Planuojama, kad labdaros organizacijų sandėlius pasieks šie maisto produktai: saldintas sutirštintas pienas, avižiniai dribsniai su pienu, miltinis mišinys keksui su pienu ir kviečių grūdų paplotėliai su pieniniu glaistu. Europos Komisijai priėmus galutinį sprendimą dėl papildomo finansavimo MIATLNA programai įgyvendinti, maisto produktų asortimentas keisis.