2009 m. gegužės 5 d., antradienis

SPECIFINĖS CARITAS ORGANIZACIJOS TARNYSTĖS

2009 m. gegužės 2 d. 11 val. Garliavos Švč. Trejybės parapijos namuose vyko Aleksoto dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Specifinės Caritas organizacijos tarnystės parapijoje“ skaitė dr.doc. Lina Šulcienė. Ji jau septynerius metus savanoriauja parapijos Carite vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė kalbėjo, jog Caritas organizacijos veiklos parapijoje esmę nusako jos esmingas specifiškumas, kuris eliminuoja racionalaus, žmogaus prigimtiniu protu strateguojamo bei modeliuojamo planavimo elementą kaip esminį šios veiklos principą. Sykiu jis eliminuoja galimybę automatiškai perkelti į konkrečią parapiją kitose vietose efektyviai funkcionuojančias veiklos formas.
Kodėl taip yra, klausė paskaitininkė.
Todėl, kad Bažnytinę misiją grindžia transcendentinis pamatas. Caritas organizacija nėra socialinių paslaugų įmonė, bet Bažnyčios subjektas, ir jos esmę apibrėžia dalyvavimas Jėzaus Kristaus Bažnyčios misijoje, akcentavo paskaitininkė. Ji, sakė, kad Caritas organizacijos veiklos pamato ir tikslo transcendentinis pobūdis paaiškina negalimybę formuluoti vienareikšmiškai ir objektyviai kiekvienoje konkrečioje probleminėje situacijoje tinkamus metodus, modelius ir schemas.
Kur derėtų ieškoti rakto į savanorystės Caritas organizacijoje įgyvendinimo gaires? Ar galima pateikti bent kokią, nors ir miglotą schemą?
Rakto į Caritas tarnystės esmę derėtų ieškoti žmogaus širdyje, kuri geba išgyventi skausmą ir sielvartą dėl kito žmogaus skausmo ir sielvarto, kalbėjo Lina Šulcienė. Šis kančios perduodamumo fenomenas yra puikus nors išties skausmingas simptomas, ženklinantis, kad esi savojo specifinio pašaukimo prieangyje. Jei tau skauda dėl kito, derėtų žengti sekantį žingsnį ir panirti maldoje, klausiančioje – ką daryti?
Du tolesnio etapo bruožai:
a) Dievas neskuba su atsakymais;
b) Jo atsakymai dažnai būna nepatogūs tau asmeniškai. Paskutinis žingsnis – apsispręsti už specifinę tarnystę.
Nors šis Caritas savanorystės nusakymas išties gana neapibrėžtas, jis labiausiai atitinka transcendentinį Caritas organizacijos – kaip Bažnyčios subjekto – pamato pobūdį, savanoriams pasakojo paskaitininkė.
Paskaitininkė jau septynerius metus parapijos Carite savanoriauja vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė, kalbėjo, jog Caritas savanoriai „kaunasi“ ne už tai, kad jų dienos centrą lankantys vaikai pamatytų geresnį pavyzdį, bet stengiasi pakeisti jų pasaulėžiūrą, kad jie "atsistotų" ant Jėzaus Kristaus pamato. Paskaitininkė kalbėjo, kad kitokios išeities tiesiog nėra, nes bendraujant su vaikais matosi kokį didžiulį meilės, saugumo ir dėmesio stygių jie jaučia, todėl Caritas savanoriai kaunasi su piktosios dvasios į juos „įdėta“ programa, kurią jie gavo per savo tėvus. Pagal piktosios dvasios planą dienos centrą lankantys vaikai turėtų tapti alkoholikais, vartoti narkotikus, gyventi nesantuokoje, būnant paaugliais gimdyti vaikus. Todėl „kautis“ reikia su jėga, nes krikščionys yra Kristaus kariai.
Lina šulcienė sakė, nors ji dirba dvejuose universituose, pedagogams veda kvalifikacinius seminarus- tarnystė Carite yra jos pašaukimas.
(Paruošta pagal Linos Šulcienės pranešimo tezes.)

2009 m. gegužės 3 d., sekmadienis

MARIJAMPOLĖS DEKANATO CARITAS SAVANORIU SEMINARAS

2009 m. gegužės 1 d. 14 val. Vytauto g. 25, Marijampolėje vyko Marijampolės dekanato Caritas savanorių seminaras. Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitė Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas. Pranešėjas kalbėjo, jog karitatyvinė veikla turi būti suprasta Dievo, kuris yra Gailestingoji Meilė šviesoje. Kiekvienas artimo meilės darbas turi būti atliekamas gerbiant žmogaus, kuriam reikia pagalbos prigimtinį orumą. Pakaitininkas sakė, kad mylėti savo artimą, vaikus, kaimynus – tai stengtis padėti jiems laimėti Amžinybę remianti Kristumi, kuris yra didžiausias gailestingosios meilės šaltinis.

MOTINA – GYVYBĖS, MEILĖS IR GĖRIO PRADŽIA

Gegužės pirmasis sekmadienis – Motinos diena, tad balandžio 29 d. Kalvarijos kultūros ir laisvalaikio centre įvyko šventė, šiai progai paminėti, kurią surengė Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ darbuotojos: vyr. vadovė Rima Daukšienė, vadovė – pedagogė Reda Jaseliūnaitė, socialinė pedagogė Daiva Martimjanovienė bei šį centrą lankantys vaikai.
Į šventę susirinko gausus būrys mamyčių ir tėvelių. Svečiavosi Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ direktorius kunigas Arvydas Liepa, direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, s. Daiva Staskevičiūtė.
Pradžioje, sveikinimo žodį mamytėms tarė direktorius kun. Arvydas Liepa. Vilkaviškio vyskupijos vaikų sielovados centro referentė s. Daivutė Staskevičiūtė, pritariant vaikams ir mamytėms pagiedojo keletą giesmių. Tada tėveliai susipažino su Kalvarijos Vaikų dienos centro „Žiniukas“ veikla, kuri puikiai atsispindėjo demonstruojamose nuotraukose, apžiūrėjo piešinių parodėlę „Mano mamytė“. Vėliau vaikai pristatė šventinę programą, kurioje buvo ne tik eilės ir gėlės skirtos mamytėms, bet ir šokiai, dainos, vaidinimas „Stebuklų šalis“. Stebėjusieji spektaklį galėjo įsitikinti, kad stebuklų šalis yra ten, kur gyvena rūpestinga mama ir ją mylintys vaikai.
Po vaikučių programėlės pristatymo, visi svečiai buvo pakviesti pabendrauti prie vaišių stalo, pasidalinti patirtais įspūdžiais, artimiau susipažinti, kur galima buvo paragauti ir pačių vaikų pagaminto „Tinginio“. Saldžią staigmeną pateikė direktorius kunigas Arvydas Liepa visus pavaišindamas ledais, kuriuos padovanojo Marijampolės UAB „Kraitenė“.
Dėkojame Kalvarijos kultūros ir laisvalaikio centro direktorei L. Kupstienei už suteiktas patalpas bei visiems prisidėjusiems, kad ši graži šventė įvyktų.
Juk Motina – gyvybės, meilės ir gėrio pradžia, jei tai supras mažas žmogutis, jis šventę savo pagarba mamai dovanos kiekvieną dieną.

Daiva Martimjanovienė
Kalvarijos VDC soc. pedagogė