
1992 m. iš O. Brilienės perėmusi
vadovavimą Vilkaviškio dekanato Caritas centrui, subūriau grupelę pagyvenusių
moterų, kurios ėmėsi darbo. Iš pradžių net neturėjome patalpų, tai rinkdavomės
mano namuose, bet vėliau priglaudė „Žiburio“ vid. mokykla, paskirdama porą
kambarių. Dauguma savanorių buvo labai aktyvūs, todėl susirinkę aptardavome
darbo planus, melsdavomės, giedodavome rožančių už mirusius. Atėjus vasarai,
atidarėme Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje labdaros valgyklą, kurioje kasdien
per visą vasarą maitinome apie 30 vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų.
Sekančiais metais tokia pat valgyklėlė veikė „Žiburio“ vid. mokykloje.
Vilkavišky ir Piliakalniuos buvo atidarytos labdaros kirpyklos, kurių
paslaugomis nemokamai galėjo naudotis visi norintieji. Perėjus dirbti į kitas,
erdvesnes patalpas, buvo atidaryta ir labdaros vaistinė.
Neapsiėjome ir be linksmybių: parapijos
salėje organizavome Trijų Karalių, Užgavėnių šventes kartu su miesto
gyventojais. Pasikvietėme ir Didvyžių pensionato bendruomenę, kuri buvo paruošusi programą. Draugavome ir su
Gudkaimio senelių prieglauda, moterys nuvažiuodavo ten gyvenančiuosius
aplankyti, nuveždavo dovanų.

Reikia padėkoto Vilkaviškio vyskupijos
Caritas vadovėms, kurios nepagailėdavo labdaros ir dekanatams. Parsivežimui
buvome įsigiję net autobusiuką. Buvome atidarę ir labdaros parduotuvėlę,
kurioje už simbolinę auką galėjo gyventojai įsigyti drabužių. Gautas lėšas
panaudodavome valgyklų, kirpyklų išlaikymui ir švenčių organizavimui.
Vištyčio parapijos Caritas suorganizavo
dekanato karitiečiams rekolekcijas. Už tai dėkingos ir Vištyčio vid. mokyklos
vadovybei.
Dekanato Caritas draugavo ir su Čikagos
lietuviais, kurie svečiavosi Vilkavišky, o Vokietijos svečiai su labdara buvo
nuvykę net į Piliakalnius, kur buvo maloniai priimti.
1995 m. Vilkaviškyje įkuriama Katalikių
moterų draugija, buvau išrinkta jos pirmininke, todėl Carito darbus teko
perduoti.
Konstancija Pušinaitienė