2009 m. gegužės 19 d., antradienis

Vilkaviškio dekanato Caritas savanorių seminaras „Savanoriškos veiklos reikšmė pačiam savanoriui ir artimui“

2009 metų gegužės 16 d. Vilkaviškio dekanate viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos Caritas savanorė Violeta Gabalienės pasidalino ką jai reiškia būti savanore Caritas organizacijoje. Violeta dirba ekonomiste, bet norėdama savo laisvalaikį įprasminti, internete susirado Caritas telefoną ir paskambinusi paprašė duoti jai veiklos. Nors visada norėjo dirbti su vaikais, tačiau tuo metu buvo renkama paliatyvios slaugos grupė, todėl jos buvo paklausta ar ji nenorėtų savanoriauti slaugydama besiruošiančius išeiti Amžinybėn ligonius ir senelius. Po mokymų ji pradėjo aktyviai savanoriausti slaugos projekte, kuris jai tapo būdu skelbti Kristaus Evangeliją.
Violeta Gabalienė Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriams kalbėjo, kad liudyti Kristų gali kiekvienas tikintis žmogus, kuris gyvena sąžiningai ir gyvenime vadovaujasi Jo mokslu, o norint skelbti reikia sutikti gyvą žmogą ir jam Kristų atskleisti žodžiu ar artimo meilės darbu. Violeta pasakojo, jog atėjus pas ligonį reikia paduoti jam atsigerti ar sutvarkyti kambarį, nes kitaip tuščias būtų kalbėjimas apie tikėjimą ir artimo meilę.
Paskaitininkė kalbėjo, kad visi mes kalbame, jog žinome kas yra meilė kitam žmogui. Ji sakė „ Ilgai mąsčiau ką reiškia mylėti. Mano nuomone tai - sunkus darbas. Daugelis iš mūsų esame užauginę vaikus. Jei kas paklaustų ar juos mylime, atsakytume aišku, kad mylime. Ar mes augindami vaikus kiekvieną kartą vis sakome „Aš tave myliu, aš tave myliu, aš tave myliu. Juk jais rūpinamės, maitiname, keičiam sauskelne, sergančius slaugome. Lygiai taip pat aš suprantu meilę artimui. Duoti jam to, ko jam tuo momentu reikia.“

2009 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Lazdijų dekanato Caritas skyrių savanorių seminaras skirtas apaštalo Pauliaus metams Kryžių koplyčioje


2009 metų gegužės 15 dieną Lazdijų dekanato Caritas savanoriams kunigas Jonas Cikana kalbėjo, jog lotynų kalbos žodis Caritas reiškia Gailestingąją Meilę, kaip ir graikų kalbos žodis Agape. Jis sakė, kad lietuvių kalbos žodis meilė negali išreikšti žodžių Caritas ir Agape prasmės, nes tai yra kažkas daugiau nei paprasta bičiuliška meilė. Pirmieji krikščionys asmeniškai patirtą Dievo meilę vadino žodžiu Caritas reiškiančiu meilę, kuri yra pasiaukojanti, besąlgiška, gailestinga, nepriklausanti nuo kito žmogaus asmens savybių ar nuopelnų, įgalinanti mylėti tai kas nepatinka ar natūraliai nėra mylima, tai – benamius, žmones turinčius priklausomybių, kalinius.
Kunigas savanorius kvietė pagalvoti, kaip turėtų atrodyti Caritas – Gailestingosios meilės organizacijos veikla. Paskaitininkas savanoriams kalbėjo, kad jei kyla abejonės, bei manoma, jog nukrypome nuo Caritas misijos verta astsiversti KBK 2447 skyrių ir pasitikrinti.
„Gailestingumo darbai yra veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose. Mokyti, patarti, paguosti, sustiprinti, kaip ir įžeidimus atleisti ar nuoskaudas nukęsti, yra gerieji darbai sielai. Gerieji darbai kūnui ypač yra išalkusį pavalgydinti, keleivį priglausti, vargšą aprengti, ligonį ir kalinį aplankyti, mirusį palaidoti. Tarp tų darbų vienas pagrindinių broliškos meilės ženklų yra varguolių šelpimas; tai taip pat ir Dievui patinkamas teisumo darbas.“
Paskaitininkas sakė, kad tokia meile mylėti gali tik tas, kuris tos meilės semiasi iš pačio jos šaltinio – Dievo.
Po Šv. Mišių Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa pasveikino visus karitiečius su Lietuvos Carito 20- mečiu ir kiekvienos parapijos atstovui įteikė padėkos raštą už savanorišką tarnystę.