2009 m. gegužės 19 d., antradienis

Vilkaviškio dekanato Caritas savanorių seminaras „Savanoriškos veiklos reikšmė pačiam savanoriui ir artimui“

2009 metų gegužės 16 d. Vilkaviškio dekanate viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos Caritas savanorė Violeta Gabalienės pasidalino ką jai reiškia būti savanore Caritas organizacijoje. Violeta dirba ekonomiste, bet norėdama savo laisvalaikį įprasminti, internete susirado Caritas telefoną ir paskambinusi paprašė duoti jai veiklos. Nors visada norėjo dirbti su vaikais, tačiau tuo metu buvo renkama paliatyvios slaugos grupė, todėl jos buvo paklausta ar ji nenorėtų savanoriauti slaugydama besiruošiančius išeiti Amžinybėn ligonius ir senelius. Po mokymų ji pradėjo aktyviai savanoriausti slaugos projekte, kuris jai tapo būdu skelbti Kristaus Evangeliją.
Violeta Gabalienė Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriams kalbėjo, kad liudyti Kristų gali kiekvienas tikintis žmogus, kuris gyvena sąžiningai ir gyvenime vadovaujasi Jo mokslu, o norint skelbti reikia sutikti gyvą žmogą ir jam Kristų atskleisti žodžiu ar artimo meilės darbu. Violeta pasakojo, jog atėjus pas ligonį reikia paduoti jam atsigerti ar sutvarkyti kambarį, nes kitaip tuščias būtų kalbėjimas apie tikėjimą ir artimo meilę.
Paskaitininkė kalbėjo, kad visi mes kalbame, jog žinome kas yra meilė kitam žmogui. Ji sakė „ Ilgai mąsčiau ką reiškia mylėti. Mano nuomone tai - sunkus darbas. Daugelis iš mūsų esame užauginę vaikus. Jei kas paklaustų ar juos mylime, atsakytume aišku, kad mylime. Ar mes augindami vaikus kiekvieną kartą vis sakome „Aš tave myliu, aš tave myliu, aš tave myliu. Juk jais rūpinamės, maitiname, keičiam sauskelne, sergančius slaugome. Lygiai taip pat aš suprantu meilę artimui. Duoti jam to, ko jam tuo momentu reikia.“

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą