2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

Vilkaviškio vyskupijos Carito savanorių mokymai "Kas yra Dievo Karalystės Valdovas?"


Kokia yra Dievo Karalystė! Kas yra Dievo Karalystės Valdovas? Kas yra mano gyvenimo Valdovas? Kokius gerus darbus galėtume daryti, kad žmonės per juos pažintų Dievą Tėvą? Kas yra Dievas, kaip mylintis Tėvas man? Kaip savo bendruomenėje galime būti Dievo šviesa ir druska? Ar leidžiame, kad Jėzus valdytų ir karaliautų mūsų gyvenimuose? Ką reiškia būti Dievo Karalystės žmogumi? Ką daryti, kad tikėjimo "druska" neprarastų sūrumo? Į šiuos klausimus 2013 m. gruodžio 14 d. savanoriams iš Pilviškių, Gelgaudiškio, Kaimelio, Plokščių, Plutiškių, Kapčiamiesčio, Sasnavos, Garliavos, Pajevonio, Igliaukos, Šeštokų, Rumbonių, Lekėčių 
parapijų padėjo atsakyti sesuo Evelina Lavrinovičiūtė MVS


https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.436122476488537.1073741842.100002723652836&type=1

2013 m. gruodžio 30 d., pirmadienis

Kai sieloje giedra... Kūčios Šeštokuose

 Sulaukėme pačių gražiausių, nuoširdžiausių ir šeimyniškiausių švenčių – Šv.Kalėdų.  Atėjo Jėzaus gimimo diena ir prisilietė prie visko – prie žemės, medžio, žmogaus rankų ir širdies... O belaukdami Šv. Kalėdų stebuklo  Lazdijų dekanato Caritas skyriaus globojamieji ir savanoriai  susėdo prie Kūčių stalo. Juk būtent šį vakarą taip svarbu sulaukti šilumos, meilės ir atjautos.
Šeštokų parapijos Caritas skyriaus  nariai su savo vadove Reda Armaliene ir visu būriu bendraminčių suruošė Kūčių vakarienę su palinkėjimais, eilėmis ir pabuvimu kartu. Susirinko, pasipuošę suaugusieji, seneliai ir vaikai džiugiai nusiteikę, sulaukus dar vienų pačių gražiausių metų švenčių. Šeštokų klebonas Eugenijus Naujalis išdalino visiems kalėdaičius, linkėdamas meilės vienas kitam. Dalyvaujantieji laužė po gabalėlį linkėdami Dievo palaimos, artimo meilės, artumo. Balto kalėdaičio dalybos ir palinkėjimai buvo nuoširdūs ir iš visos širdies.
Šeštokų  seniūnijos seniūnė Liana Audzevičienė sveikindama su šventėmis atnešė pilną pintinę vaisių ir saldumynų vaikams. Krepšys buvo išties sunkus. Tai patvirtino ir vienintelis „Caritas“ veikloje aktyviai dalyvaujantis vyras Virginijus Mitrikevičius:  „Vaikai, krepšys tikrai sunkus. Man net sunku išlaikyti.“
Gražūs palinkėjimai išsakyti „Caritas“ vadovės R. Armalienės  verslininkei Irenai Piplienei, parapijos Caritas skyriaus nariams už nuveiktus gerus darbus uždegė noru dar daugiau padėti vienas kitam įsijungti į šios organizacijos veiklą. Senųjų Šeštokų bendruomenės narius ir jų pirmininką Rimą Jarmalą bei kitos Šeštokų bendruomenės narius, kurios  pirmininkė  Aldona Surdokienė  vaikučiai sveikino kalėdiniais posmais. Stilizuota kalėdinė eglė, žvakelių ugnelės raudonuose obuoliuose, balta staltiesė, kūčiukai ir šaltas kisielius buvo tikros vaišės kūnui ir sielai. Skoningai ir su didele meile padengtas stalas, malda, ramus, tylus bendravimas, nekasdieniški pašnekesiai, gurkšnojant kisielių, skanaujant vaišes. Visi buvo pakalbinti, pašnekinti, nepastebėtas neliko nė vienas.   
Pirmą kartą Šeštokų parapijos  Caritas skyrius suorganizavo šią Kūčių vakarienę.  Susirinko nemažas būrys šeštokiečių. Tikėkimės, kitais metais bus dar daugiau norinčių ateiti ir pabūti kartu. O negalėjusieji ateiti vieniši seneliai, žmonės, beklaidžiojantys gyvenimo negandose, vis tik neliko nuošalyje – mergaitės išnešiojo šventinius lauknešėlius po namus, aplankė ir pakalbino  juos. Juk taip svarbu parodyti dėmesį  kiekvienam žmogui net ir girtuoklėliui, kuris pirmiausia žmogus, gyvenantis šalia mūsų. Nepastebėti jo negalime.
Kas kartą, kai žmogus padeda žmogui, jie abu patiria džiaugsmą,  kas kartą, kai žmogus pažvelgia į kitą žmogų su atlaidžia šypsena, jų abiejų širdys sušyla. Kas kartą , kai žmogus supranta kitą žmogų sieloje įsivyrauja ramybė ir giedra.
                      Šilta, gera, giedra sieloje... O po Šv.Kalėdų dienos jau eina vis ilgyn, naktys – trumpyn. Ir saulė jau į mus atsisuka žadėdama pavasarį ir vasarą.

Sveiki sulaukę Šv.Kalėdų!
Lazdijų dekanatų

Šeštokų parapijos Caritas skyriaus informacija



https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.442485845852200.1073741843.100002723652836&type=1

2013 m. gruodžio 27 d., penktadienis

Kas užsikemša ausis vargšo šauksmui, tas pats šauksis ir nebus išgirstas. (Pat 21, 13)

Gruodžio 1 dieną, kaip ir kasmet, prasidėjo adventiniu laikotarpiu vykstanti tradicinė Lietuvos „Caritas“  organizuojama vargstančiųjų paramos akcija „Gerumas mus vienija“- krikščioniška gailestingumo akcija, kuria katalikai tikėjimą Kristumi išreiškia veiklia meile. Kur gailestingumas ir meilė, ten ir Kristus - „Ubi caritas et amor - ibi Christus est“. Tai pirmųjų amžių krikščionių šūkis, apie kurį pagonys atsiliepdavo: „Žiūrėkite, kaip jie vienas kitą myli.“
Šakių parapijos jaunimas taipogi aktyviai dalyvavo šioje akcijoje. Jaunieji savanoriai leidosi į gan varginančią kelionę po miestą. Tikslas – aplankyti kuo daugiau įmonių, mokyklų, sveikatos įstaigų, savivaldybę. Kiekvieno norėjosi asmeniškai paklausti ar nori prisijungti prie gerumo akcijos Šakių skurstančių šeimų pagelbėjimui.
Po pamokų, jaunimas skubėjo su Carito žvakelėmis pas žmonės, kurie mielaširdingai aukojo į aukų dėžutę pinigėlius, kartais net nepasilikdami žvakelės Kūčių stalui. Dažnas net susigraudino išvydęs jaunas rankeles, ištiesusias gerumo žvakelę. „Ar daug turite tokių gerų vaikų?“ – dažnai paklausė...
Viso akcijoje savanoriškai dalyvavo 10 jaunųjų karitiečių – vieni ėjo vieną dieną, kiti kitą. Išplatinta beveik 300 akcijos žvakelių, geriems darbams surinkta 1301 Lt.
 Kiekvienas prisidėjęs prie šios akcijos, gavo neįkainojamą dovaną – gerumo ir meilės šilumą.
Padėk savo artimui dabar, kai turi jėgų tai padaryti. (Pat 3, 27-28) Jauni balseliai gražiai dėliojo žodelius – „Šiandien Jūs pagalvojate apie kitus, o rytoj kiti pagalvos apie Jus“ – nė vienas nesame užtikrinti turtingu rytojumi. Tad šiandien dosniai aukodami kitam, rytojaus rytą patys galime ieškoti pagalbos. Daug istorijų pasakoja apie tai, kaip nuo gaisro, potvynių, kitų gamtos išdaigų nukentėję žmonės kreipiasi pagalbos į Caritas, o jis mielai ištiesia pagalbos ranką. Tad nesigailėkime įdėto triūso, paaukotų pinigėlių, ar dovanotų daiktų – viskas turi savo laiką ir kainą.
Viename kūne turime daug narių – bet ne visi nariai atlieka tą patį uždavinį. Kas turi dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, kas turi dovaną šelpti – tegul šelpia dosniai. (Rom 12, 4-8)  Kiekvienas gerumo akcijose prisidėkime tuo, ką mokame geriausiai, ką turime geriausio, o Viešpats mus apdovanos tuo, ko mums tikrai reikia!
Už surinktus pinigėlius šiuo metu kol kas yra paremtos 6 daugiavaikės šeimos: pagerinta jų buitis, nupirkti būtiniausi daiktai. Kaip ir kiekvienais metais, šv. Kalėdų rytą vaikus bažnyčioje aplankė Kalėdų senelis. Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte – sako Kristus.
Tad kuo dažniau ištieskime vienas kitam pagalbos ranką ir gyvenimas taps daug gražesnis! Kiekvienas turime savyje gerumo, nebijokime jo parodyti!
Jūratė TC
Kunigo Armino Lukoševičiaus nuotrauka

2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

„Dauguma linkę manyti, kad kažką daryti ir už tai negauti „babkių“ – ne lygis“


Didžioji dalis žmonių rūpinasi savo reikalais ir jiems visai neskauda širdies dėl to, kad kažkam reikia ištiestos pagalbos rankos, paguodos žodžio, lėkštės šilto maisto, o gal tik paprasčiausio pokalbio vienatvei išsklaidyti.
Gruodžio 5-ąją minima Tarptautinė savanorių diena. Ji skirta supažindinti visuomenę su savanorių tarnybomis ir skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas. Didesniuose miestuose savanorių  daugiau, o mūsų rajone kol kas – tik maža saujelė.
Vis kas nors negerai
Gausiausia savanorių organizacija yra ,,Caritas” –  ne tik Lietuvoje, bet  ir rajone. Lazdijų dekanato ir Lazdijų šv. Onos parapijos ,,Carito” skyriaus vadovė Onutė Juodkienė sakė, kad Lazdijuose nuoširdžiai savanoriauja Jūratė Borutienė,  Birutė Pilišauskienė, Stasė Valukonytė, Onutė Babarskienė bei kitos moterys. Leipalingio ,,Caritui” vadovauja Anelė Grigienė, subūrusi nemažą kolektyvą. Nors ir garbaus amžiaus būdama, padeda žmonėms. Tarp leipalingiečių savanorių yra nemažai medikių, kurios ligotiems asmenims suleidžia vaistus, juos pagloboja. Kapčiamiestyje pareiginga ir iniciatyvi ,,Carito” vadovė Lina Janulevičienė su savanorėmis taip pat rūpinasi parapijiečių dvasiniu gyvenimu, pagelbsti vargingai gyvenantiems asmenims, organizuoja renginius prieš didžiąsias šventes. Seirijų savanoriams nuo senų laikų vadovauja Vida Kalvinskienė. Ji tam tikrą laiką buvo atitrūkusi nuo veiklos, bet vėl sugrįžo. Aktyvi savanorė ir Jolanta Stiklerienė. Šventežerio caritietėms sumaniai vadovauja Aldona Turčinavičienė, Veisiejų – Laima Mikelionienė, Šeštokų – Reda Armalienė.
Kalbinta Lazdijų parapijos savanorė Birutė Pilišauskienė sakė, kad į šią veiklą įsitraukė dėl to, jog šeimoje buvo daug problemų, stigo pinigų, sirgo artimieji, žuvo sūnus. ,,Tuomet supratau, kaip gerai, kai kas nors pagelbsti, parodo dėmesį, pasikalba, užjaučia bent žodžiu. Vėliau trejus metus ir 8 mėnesius slaugiau sunkiai sergančią mokytoją Ievą Sivilevičienę. Su ja kalbėjomės, kartu valgėme, dainavome. Ji nevaldė kairės kūno pusės, turėjo pragulų. Gydytojai prognozavo, kad gyvens neilgai. Visgi gerai prižiūrima dar išgyveno beveik ketverius metus. Mane vadindavo auksine mergaite, buvo dėkinga už pagalbą“, – pasakojo B. Pilišauskienė. Vėliau ji slaugė kitą vienišą moterį, sergančią Alzhaimerio bei kitomis ligomis. Pasak savanorės, išėjusi į užtarnautą poilsį, nenori sėdėti namuose ir nieko neveikti. Senjorus, užsidariusius tarp keturių sienų, dažnai užpuola depresija, todėl ir jai geriau nuolat suktis tarp žmonių, jiems padėti. Pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims, pasak B. Pilišauskienės, šiais laikais pragyventi tikrai nelengva. Iš gautos kokių 700 litų pensijos dar tenka apie 300 litų sumokėti už vaistus, atseikėti mokesčiams už butą ir dar turi likti maistui. ,,Visiems, kiek galiu, tiek padedu. Tokia mano širdis“, – sako savanorė. Jos teigimu, bandanti pagelbėti ir priklausomybių kamuojamiems žmonėms, įnikusiems į alkoholį. Jie esą dažnai įklimpsta į šį liūną dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Vieni pradeda gerti degtinę, sužinoję apie žmonos neištikimybę, kiti dėl tėvų kišimosi į šeimos gyvenimą, praradę artimuosius.
Moteris rūpinasi ne tik seneliais, kitais vargingai gyvenančiais žmonėmis, bet ir dalija iš labdaros gautus maisto produktus nepasiturintiems asmenims. B. Pilišauskienė yra sandėlininkė, todėl rūpinasi šių produktų iškrovimu ir sandėliavimu. Kiekvieno atvežimo metu gaunama maždaug nuo 13 iki 17 tonų produktų, todėl juos iškrauti tikrai nelengva. Vienas pakas sveria apie 10 kilogramų. Ji džiaugėsi, kad pagalbą suteikia UAB „Komlita“ vadovas Vitas Klimavičius, sunkų darbą padeda atlikti vairuotojas Jonas ir  autokaristas Egidijus.
 Pasak B. Pilišauskienės, iš lazdijiečių, gaunančių maisto produktus, ji sulaukianti mažai padėkų, jiems, labiau išlepusiems, būna vis kas nors negerai. Jai šiame darbe pagelbsti savanorės Aldona Petruškevičienė, Birutė Sakalauskienė ir kitos moterys. O štai dėl Teizų seniūnijos pastato remonto, kuriame buvo sandėliuojami iš labdaros gauti maisto produktai, jie buvo saugomi ir dalinami Lazdijuose. ,,Nustebau, kokie dėkingi buvo šie kaimuose gyvenantys žmonės už gautas maisto gėrybes. Džiugu, kad ir seniūnė rūpinasi vargingai gyvenančiais. Kai kuriems pati išvežioja produktus“, – pasakojo savanorė.
Lankė  kraujo vėžiu sergančius vaikus
Labai svarbu savanorystės idėjomis uždegti ir jaunimą, kuris dėl savo entuziazmo gali nuveikti daug gerų darbų. Lazdijietė Lina Jurkonytė savanore tapo dar studijų metais.  Ji drauge su studentų atstovybės nariais įgyvendino idėjas, teikiančias džiaugsmo ne tik patiems organizatoriams, bet ir aplinkiniams. Vėliau prisijungė prie jaunimo organizacijų veiklos, su kuriomis taip pat vykdė įvairius, savanoryste paremtus projektus. Paklausta, kodėl įsitraukė į savanorišką veiklą, sakė, kad visų pirma dėl to, kad galėtų padėti kitiems, kad savo darbais, elgesiu parodytų, jog jauni žmonės yra neabejingi aplinkinių nelaimėms, kad jie taip pat sugeba išgirsti, pamatyti, užjausti ir padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia. ,,Savanoriška veikla yra puiki terpė, padedanti brandinti savo asmenybę. Dalyvaudamas savanoriškoje veikloje, žmogus susiduria su skirtingas vertybes deklaruojančiais žmonėmis, skirtingus poreikius bei požiūrius turinčiomis asmenybėmis. Būtent tas bendravimas suteikia šansą į daugelį dalykų pažvelgti kitomis akimis, suprasti tave supantį pasaulį. Be to,  savanoriška veikla praplečia pažinčių, draugų ratą. Tas labai svarbu žengiant gyvenimo keliu, nes niekada nežinai, kada tau pačiam gali prireikti pagalbos iš šalies“, – teigė Lina.
Drauge su kitais jaunais žmonėmis ji vykdė socialines akcijas: lankė Vilniaus Santariškių klinikose sergančius kraujo vėžiu vaikučius, drauge su Nacionaliniu kraujo centru organizavo kraujo donorystės akcijas, keliavo į vaikų globos namus, lankė senelių namuose gyvenančius senolius. ,,Didžiausia padėka, kurią gali gauti žmogus, organizuodamas ar dalyvaudamas panašaus pobūdžio renginiuose, yra žinojimas, jog kažkam tavo buvimas šalia, tavo šypsena, šiltas apkabinimas, padovanotas mažas saldainis ar atneštas pyrago gabaliukas praskaidrino dieną, suteikė džiaugsmo ar įnešė vaiskių spalvų į kasdienę rutiną, o padovanotas lašelis kraujo donorystės akcijų metu galbūt išgelbėjo gyvybę ar bent jau suteikė viltį sulaukti rytojaus. Todėl galiu ranką pridėjusi prie širdies pasakyti, kad įspūdžiai iš savanoriškos veiklos yra patys geriausi. Tai nepaprastai gražios gyvenimo akimirkos, kurios širdyje ir mintyse išlieka ilgam“, – dalijosi savo patirtais įspūdžiais L. Jurkonytė, kuri aktyviai savanoriauja ir sugrįžusi gyventi į Lazdijus.
Lazdijietis Gintaras Gražulevičius irgi užsiima savanoriška veikla – lanko senelių namus, koncertuoja ten gyvenantiems asmenims – groja gitara ir dainuoja dainas. Taip pat groja ir gieda šventas giesmes bažnyčioje.  Nors pats sako nemanantis esąs tikras savanoris. ,,Būnant savanoriu, reikia daug daugiau nuveikti ir tai daryti nuolat, o aš visur dalyvauju, jei kažkas paprašo. Man tai tikras malonumas ir džiaugsmas prisidėti prie aktyvių žmonių, kurie turi entuziazmo ką nors organizuoti, daryti gerus darbus. Įspūdžiai iš šios veiklos – didžiausi. Gera, kai pamatai padėką žmonių akyse ir išgirsti nuoširdų padėkos žodį. Tik, aišku, būna drovu, kai pradeda girti. Juk savanoriaujant ir taip juntame kitų žmonių širdies šilumą. Žodžiai nereikalingi“, – dalijosi mintimis Gintaras.
Gera gauti, bet kur kas sunkiau – duoti
Kodėl rajono jaunimas vengia savanorystės? Atsakydama į šį klausimą, L. Jurkonytė teigė, kad šiandieninė visuomenė yra labai sumaterialėjusi. Dažnas iš mūsų, pasak savanorės, imamės tų darbų, kurie teikia finansinę gerovę tik mums ir mūsų šeimai. Gera gauti, bet kur kas sunkiau – duoti. Per skubėjimą mes užmirštame, kad aplink mus gyvena daug žmonių, kuriems reikalinga pagalba iš šalies. Kartais užtenka gero, šildančio žodžio, nuoširdžios šypsenos ar, viso labo, išklausymo. Tačiau mes nemokame pamatyti, negirdime, ką sako kitų žmonių širdys ar akys, nes  žiūrime tik savęs. ,,Jaunimas ima pavyzdį iš savo tėvų. Jeigu jis nesusiduria su parama ar pagalba šalia esančiam žmogui, kurią teikia jo tėvai, tai jis tikrai nesupras, kad kažkam reikia padėti ar užjausti, kad galima daryti darbus, kurie teikia ne tik materialinę naudą. Taigi, labai svarbu ugdyti jaunąją kartą, parodant jai, koks reikšmingas ir iš tiesų vertingas yra savanoriškas darbas tau, kaip asmenybei, ir tam, kuriam tu padedi. Taip pat, mano nuomone, reikia kur kas daugiau kalbėti apie savanorišką veiklą bei jos teikiamą naudą ir visuomenės informavimo priemonėse. Kuo daugiau kalbėsime apie teigiamus pavyzdžius, tuo šviesesnę visuomenę mes turėsime ir kursime“, – įsitikinusi L. Jurkonytė. G. Gražulevičius sakė spaudoje skaitęs, kad vyksta seminarai apie savanorystę. Deja, jaunimas nėra aktyvus. Jauni žmonės labai kreipia dėmesį  į tai, ką apie juos galvoja bendraamžiai. ,,O šių dauguma linkę manyti, kad kažką daryti ir už tai negauti ,,babkių“ – ne  lygis“, – teigė Gintaras.
Renata Jančiauskienė, Alytaus teritorinės darbo biržos Lazdijų skyriaus vedėja sakė, kad savanorystė jaunimui labai svarbi, ypač neturinčiam darbo. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, bendradarbiaudama su Lietuvos darbo birža, jau keletą mėnesių įgyvendina projektą „Savanorystė – pirmas žingsnis sėkmingos karjeros link“. Jaunimas nuo 18 iki 29 metų, nedirbantis ir nesimokantis pagal jokią studijų programą, gali dalyvauti minėto projekto trijų dienų mokymuose pagal programą „Karjeros sprendimus priimu pats“. Jie vyks kitais metais sausio 6–8 dienomis. Jaunuoliai, baigę šiuos kursus, ne tik įgis daug žinių, bet  gaus ir savanoriškos veiklos sertifikatą. Jiems bus pasiūlyta galimybė savanoriauti.
„Lazdijų Jaunimo darbo centras taip pat ieško savanorių informavimo srityje. Jų pagalba bus reikalinga ateinančiais metais”, – teigė Lazdijų skyriaus vedėja R. Jančiauskienė.




http://lt.lazdijuzvaigzde.lt/content/view/2611/266/

2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Savanorystė – kelias į geresnį buvimą kartu


Lietuvos Respublikos Savanoriškos veiklos įstatymas, apibrėždamas savanorišką veiklą, akcentuoja, kad tai – savanorio neatlygintinai atliekama visuomenei naudinga veikla. Įstatyme taip pat atkreipiamas dėmesys, jog toks veikimas skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą. Taigi, atskiri asmenys, išreikšdami save neatlygintinoje veikloje ir darydami kitiems gera, patys siekia tapti geresniais. Viena iš tokių galimybių tai įgyvendinti yra dalyvauti įvairių organizacijų veikloje.   
             Vilkaviškio vyskupijos Caritas 2013 m. vykdė projektą „Savanorystės populiarinimas Vilkaviškio vyskupijoje“. Jo metu organizuojamos veiklos skatino žmones naujai pažvelgti į savanorystę ir joje atrasti save. Marijampolės mieste buvo suorganizuotos 5 paskaitos esamiems ir galimiems savanoriams, kur susirinkusieji dalinosi savo turima patirtimi, pastebėjimais ir išgyvenimais, patirtais aktyviai įsitraukus į savanorytę. Paskaitų temos dalyviams leido į savo veiklą pažvelgti iš skirtingų pusių ir joje atrasti naujus aspektus: ko savanoryste siekiama šiandieniniame pasaulyje, kaip ji gali tapti nauja galimybe pakeisti ne tik kitų, bet ir savo gyvenimą, pvz., darbo paieškose, ką savanoriška veikla leidžia atrasti kiekvienam iš mūsų, kaip reikia dalyvauti joje, kad nebūtų pažeista kitų ir savo paties laisvė, kaip galima įsitraukti į savanoriavimą.
 Marijampolės kolegijoje vykusioje paskaitoje „Kaip tapti savanoriu ir keisti pasaulį?“ gausiai dalyvavo jaunimas. Čia dauguma prisipažino, jog dar nėra įsijungę į kokią nors aktyvią veiklą, todėl renginio metu jie buvo supažindinti su savanoryste ir kviečiami joje realizuoti save. Visuomenė buvo aktyvinama miesto dienų šventės Marijampolėje metu. Čia buvo pristatoma organizacijos veikla ir visi susidomėjusieji raginami įsitraukti į savanorišką veiklą, kuri yra įvairiapusė ir suteikianti galimybes kiekvienam pajusti, ką reiškia dalytis savo turimomis dovanomis. Savanoriavusieji šio renginio metu džiaugėsi, jog turėjo galimybę pasijusti miesto bendruomenės dalimi ir geriau suvokti, jog jie savo dalyvavimu, patys aktyviai įsijungia į savo ir aplinkinių gyvenimo tobulinimą ir tampa gyvu pavyzdžiu kitiems.
Galima pasidžiaugti, jog projekto metu vykdytos veiklos leido dar kartą atkreipti dėmesį į naujas galimybes, kurios yra šalia kiekvieno bendruomenės nario. Atrasdamas save naujose srityse žmogus tampa aktyviu, pilnaverčiu visuomenės nariu. Tokia savanorių veikimu praturtinta visuomenė darosi neabejinga savo narių išgyvenimams ir sunkumams, nes visuomet atsiras tas, kuris pagelbės ar patars. Todėl savanorystė leidžia visiems pasijusti reikalingiems ir veda į geresnį buvimą kartu.

Dalia Griūnaitė
Projekto koordinatorė Marijampolėje


2013 m. gruodžio 20 d., penktadienis

Su naujomis jėgomis kasdienybės tarnystėje

Kai sunkiai suserga vienas žmogus, jo liga paveikia ir visa, kas yra aplink, visų pirma jo šeimą, artimuosius. Slaugantieji ligonius patys patiria emocinę įtampą, stresą, pervargsta. Dažnai tokie asmenys gyvena uždaresnį gyvenimą  nei anksčiau, jiems patiems trūksta paramos ir pagalbos.

2013 m. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre „Rūpintojėlis“ įgyvendintas projektas „Paramos grupių sergančiųjų artimiesiems organizavimas“. Jo metu sergančiųjų artimiesiems buvo sudarytos galimybės rinktis saugioje aplinkoje, čia pasidalinti išgyvenimais, patirtimi, palaikyti vienam kitą. Buvo suburta žmonių, kurie namuose turi sunkų ligonį, grupė. Jiems buvo organizuoti įvairių meno terapijos rūšių užsiėmimai. Pastebėta, kad meno terapijos metu sudarytos galimybės, leido išreikšti paramą vienas kitam, atsipalaiduoti, sulaukti atjautos ir supratimo, pasimokyti iš kitų patirties, užmegzti naujus tarpusavio ryšius. Išmokus pasitikėti savimi, įsiklausant į savo poreikius, pastebint žmones, turinčius panašią patirtį ir įžvelgiant joje prasmę, pavyksta lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos. Taip pat buvo organizuoti  mokymai-seminarai grupės palydėtojų komandai ir sergančiųjų artimiesiems, kurių metu buvo kalbėta apie sėkmingą tarpasmeninių ryšių puoselėjimą, meno terapijos galimybes, psichologinį sergančiojo šeimos palaikymą, dvasinį asmens palydėjimą krizinėse situacijose, savirefleksijos galimybes ir būdus. Jų metu panaudoti įvairūs metodai ir formos leido dalyviams patiems aktyviai pajusti jų taikymo naudą praktikoje. Visos veiklos dalyvavusiesiems projekte suteikė naujų jėgų ir leido kokybiškiau slaugyti ligonius.

Sergančiųjų artimieji džiaugėsi galimybe susitikti su išgyvenančiaisiais panašią situaciją žmonėmis, pasidalinti išgyvenimais, užsimezgusiomis naujomis pažintimis.

Jausmas, jog nesi paliekamas vienas su savo problemomis, suteikia slaugantiesiems ligonius tvirtumo ir pasitikėjimo savimi. Kaip teigė vienas iš projekto dalyvių – „svarbu žinoti, kad visuomet turėsi į ką kreiptis, kai bus sunku“. Tokiu būdu dėl projekto veiklų metu įgytos naujos patirties ir užsimezgusių socialinių ryšių asmenys, slaugantys ligonius, tapo psichologiškai tvirtesni ir gali toliau su meile ir atida tęsti savo tarnavimą artimiesiems.


Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2013 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

Pagalba priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams

Pastaraisiais metais socialiniu reiškiniu pripažintas priklausomybės ligų plitimas kelia vis didesnę grėsmę teigiamai visuomenės raidai. Todėl priklausomybės ligomis sergančiųjų žmonių reabilitacija turėtų apimti ne tik darbą su pačios ligos pasekmėmis, bet ir sergančiojo bei jo šeimos narių integraciją į visuomenę. Šioje srityje veikia ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizacija, įgyvendindama savo tikslą – vykdyti karitatyvinę ir socialinę misiją, tarnaujant vargšams.
              Organizacijos pagalbos centre „Rūpintojėlis“ pagalba teikiama įgyvendinant centro tikslą – vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis padėti asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis bei jų šeimos nariams. II Vatikano susirinkimo nutarimuose yra teigiama, kad „parama privalo būti tvarkoma tokiu būdu, kad stokojantieji pamažu išsivaduotų nuo išorinės priklausomybės ir patys galėtų tvarkyti savo gyvenimą“, todėl siekiama su tokiais asmenimis dirbti kompleksiškai. 2013 m. pagalbos centre įgyvendintas Marijampolės savivaldybės finansuojamas projektas „Kompleksinė pagalba sergantiesiems priklausomybės ligomis ir jų šeimos nariams“. Jis skirtas padėti išsaugoti šeimą, susidūrusią su šia sunkia liga. Projekto įgyvendinimo metu specialistai dirba su ne tik paveiktais priklausomybės asmenimis ir jų aplinka, bet ir vykdo priklausomybių prevenciją, siekdami užkirsti kelią jų atsiradimui.
Taigi, pagalbos centre „Rūpintojėlis dirbama skirtingomis kryptimis: atliepiama į individualius priklausomų asmenų poreikius (neturintieji pakankamų socialinių ir kitokių įgūdžių ugdomi, jiems padedama užmegzti ryšius su reikiamomis institucijomis, planuoti asmeninį biudžetą, gauti gydymo paslaugas ir pan.); vykdoma prevencinė švietėjiška veikla (organizuojami įvairūs renginiai, skaitomos paskaitos, platinama informacija internete ir pan.).
Projekto metu buvo organizuoti renginiai, kurių metu skaitytos paskaitos priklausomiems asmenims, jų artimiesiems, dirbantiesiems su šiais žmonėmis bei visiems besidomintiems šios ligos sukeltų problemų sprendimo būdais. Paskaitų metu buvo kalbama apie priklausomybės mechanizmą, poveikį visam žmogaus gyvenimui, priežastis, kylančių problemų sprendimo būdus. Dideli dėmesys buvo skirtas sergančiųjų artimiesiems, su kuriais buvo diskutuojama ir dalijamasi patirtimi, pateikiami galima veikimo būdai, padedantys spręsti kylančias problemas. Žmonės džiaugėsi galintys dalyvauti praktiniuose užsiėmimuose, kur įvairių terapijų pagalba mokėsi relaksacijos būdų, kaip išreikšti save, savo išgyvenimus.
Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, teikiančiomis pagalbą priklausomiems asmenims, žmonės buvo nukreipiami gydytis pagal Minesotos programą, Priklausomybių reabilitacijos centrą „Alfa centras“, esantį Gyviškių kaime, buvo pagelbėta įsigyti reikiamų vaistų, maisto – tenkinti patys svarbiausi žmonių poreikiai.
Projekto įgyvendinimo metu įgyta patirtis leidžia ir toliau tikslingai dirbti su kiekvienu, kuriam reikalinga pagalba, nes dėl priklausomybės pasekmių vienas asmuo savo problemų dažniausiai išspręsti nebegali. Todėl nuoseklus bendras darbas kartu kuria gyvą bendruomenę, kuri nėra abejinga artimajam ir jo nelaimėms.


Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

http://www.suduvosgidas.lt/lt/?cid=1733&new_id=264414

Savanorystė Kybartuose



http://vilkaviskietis.balsas.lt/naujienos/naujienos_/savanoryste-kybartuose-72/

2013 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Gerumo akcijoje daugiausia ir turi būti gerumo


Artėjant didžiosioms metų šventėms kaip iš gausybės rago pasipila įvairiausios labdaros akcijos. Daugumą jų vainikuoja grandioziniai televizijų šou, koncertai ir kitokios atrakcijos. Tokių renginių organizatoriai profesionaliai įvaldę priemones, pažadinančias tautosgailestingumą ir dosnumąIš teleekranų į mus žvelgia skausmo, netekties, baisių ligų prislėgtųžmonių veidai, maldaujantys pagalbos.Tai mus tikrai paveikia, sukrečia, todėl daug negalvodami imame savo telefonus ir surenkame nurodytą numerį. Tiesa, eilinis žiūrovas vargu ar gali būti garantuotas viešai skelbiamos statistikos apie surenkamus milijonus ir jų panaudojimą tikslumu. Jau keturiolika metų Lietuvos „Caritas“ taip pat organizuoja adventinę labdaros akciją „Gerumas mus vienija“. Apie ją kalbėjomės su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra ADOMAVIČIŪTE.
Balta žvakelė
 „Gerumas mus vienija“ reiškia, kad pati svarbiausia šios akcijos misija yra pasidalinti savo gerumu, kuris padėtų skurstantiems, benamiams, atskirtyje esantiems ir dažniausiai į televizijos ekranus nepakliūnantiems mūsų visuomenės nariams“, – sako pašnekovė. – Kiekvienas, aukojantis gerumo akcijoje dovanų gauna baltą „Caritas“ ženklu pažymėtą žvakelę. Dažnai žmonės klaidingai supranta tos žvakelės prasmę. Sako: „Aš nuo pernai ją turiu...“ Jeigu turi, vadinasi, pernai tu pasidalinai savo
gerumu – paaukojai. Šių žvakelių negalima prisipirkti keliems metams, jos yra ženklas, kad kasmet mes padedame silpniesiems ir stokojantiems“. Pasak Aušros, „Gerumas mus vienija“ žvakelė turėtų sudegti dar iki kitų metų akcijos pradžios. Jos šviesele gėrimės susėdę prie Kūčių stalo, uždegame šeimos švenčių metu ar tiesiog meldžiantis už savo artimuosius.
Dosnumo mokomės nuo mažens
Akciją „Gerumas mus vienija“ pranešimu spaudai kasmet oficialiai paskelbia Lietuvos „Caritas“. Ji prasideda pirmuoju advento sekmadieniu. „Vilkaviškio vyskupijose aukų sąrašai yra parapijose ir „Caritas“ skyriuose. Kiekvienas aukotojas pasirašo tame sąraše, kuris prieš akciją yra užantspauduojamas, o surinkti pinigai patenka į „Caritas“ skyrių“, – sako A.Adomavičiūtė. – Kartais karitietės, turinčios skiriamuosius organizacijos ženklus (liemenes, pažymėjimus ir kt.), akcijos tikslu aplanko švietimo ar valdžios įstaigas, prieš tai gavusios jų vadovų sutikimą. Visada paaiškinama, kam renkamos aukos. Kai kuriose mokyk lose tampa tradicija skatinti vaikus paaukoti, taigi ir ten turime savo bendradarbių. Nuo mažens įpratęs žmogus bent mažą dalelę savo turimų lėšų atiduoti labdarai ir užaugęs bus dosnus ir gailestingas. Visos, net ir pačios smulkiausios aukos, yra registruojamos. Kartais tik vaikas, už savo paaukotus pinigėlius į šeimą ir parneša baltą žvakelę“...
Ne tik aukų, bet ir bėdų sąrašai
Akcijai pasibaigus „Caritas“ savanoriai ar parapijos pastoracinių tarybų nariai kartu su klebonu suskaičiuoja gautas lėšas. „Caritas“ atstovai yra skatinami į organizacijos parapijų skyrius
atnešti savo bendruomenės bėdų sąrašus. „Tada svarstoma, kam ir kiek galima padėti... – sako Aušra ir patikslina: – Jeigu žmogus kreipėsi ir paprašė pagalbos, jis jos tikrai sulauks. Sužinoję,
kokios bėdos slegia vieną ar kitą prašantįjį, parapijos „Caritas“ darbuotojai aplanko tą žmogų, įsitikina, kad tokios paramos jam tikrai reikia. Tačiau prašantysis negauna grynųjų pinigų į rankas.
Akcijos lėšomis sumokama už tam tikrus reikalingus įsigyti daiktus, vaistus ar kitus poreikius.“
Jeigu kam nors yra labai rimta bėda, visi toje parapijoje suaukoti pinigai gali būti paskirti vienam žmogui, kartais naudojami mažomis sumomis padedant keliems. Realybė tokia, kad bėdų sąrašas yra ilgesnis, nei turima lėšų. Buvo tokių atvejų, kai sudegus vienos šeimos namams, parapijos „Caritas“ organizavo vietinę rinkliavą tai šeimai padėti. Jeigu pavyksta sutaupyti per gerumo akciją surinktų pinigų, jie panaudojami Kūčių vakarienei paruošti, kurioje kartu su benamiais, atskirtyje gyvenančiais parapijos bendruomenės nariais kalėdaitį laužia parapijos klebonas, savanoriai,
Taip pat skurdžiai gyvenančių šeimų vaikams organizuojamos kalėdinės šventės.
Duoti ne žuvį, bet meškerę
„Caritas“ darbuotojai, padėdami skurstančiam žmogui skatina ir jo paties aktyvumą įveikiant vienokią ar kitokią problemą. Piktybiniai atvejai, kai prašantysis vien tik reikalauja gauti, netoleruojami. Ieškoma įvairiausių būdų, kaip ugdyti prašančiųjų sąmoningumą. Pašnekovė pamini dar vieną įdomų dalyką, kuris labai atitinka akcijos pavadinimą – „Gerumas mus vienija“. Pasirodo, labai dažnai paramą gavęs žmogus pats pasisiūlo padėti, tampa „Caritas“ savanoriu. Taip skatinama ne tik imti, bet ir duoti. Duoti tai, ką turi: gerą, užjaučiantį žodį, talkinimą atliekant kokį nors darbą ar kitaip prisidedant prie bendros veiklos.
Ne viskas tinka?
2012 metais akcijoje „Gerumas mus vienija“ dalyvavo 6 129 pavieniai Vilkaviškio vyskupijos, kurioje įsikūrę 68 parapijų „Caritas“ skyriai, aukotojai ir 17 organizacijų, buvo surinkta 42 436 Lt. Metai dar nesibaigę, taigi ne visi šie pinigai yra išleisti. Kol kas paramą jau gavo apie 4 000 žmonių. Taip pat buvo surinkta 6 373 kilogramai drabužių. Juos vyskupijoje priima kiekvienas parapijos „Caritas“ skyrius, Marijampolėje – pagalbos centras „Rūpintojėlis“, Šv. Vincento Pauliečio parapijos „Caritas“ skyrius. Beje, kalbėdama apie labdarai skiriamus drabužius, Aušra akcentuoja, jog jie priimami visi, tačiau yra peržiūrimi ir išimami netinkami dėvėti, nes aukotojas dažnai atneša viską, ką išmetė valydamas savo spintą. „Mes gerbiame tą žmogų, kuriam duodame, todėl prašome, kad aukojami drabužiai būtų tvarkingi“.
Gerumo akcija – galimybė skelbti Evangeliją
 „Caritas“ yra viena iš Katalikų bažnyčios veiklos sričių, todėl padėti vargstantiems, atstumtiesiems yra šios organizacijos misija, kurią vykdyti įpareigoja Dievo žodis. Popiežius Pranciškus taip pat moko tikinčiuosius būti gailestingais, jautriais ir ragina mažas vietines bendruomenes padėti savo nariams labai konkrečiais, matomais artimo meilės darbais. „Mes nesame teisėjai, nustatantys, kuris žmogus labiau vertas paramos, kuris mažiau... – sako Aušra. – Pagal išgales padedame visiems, kurie į mus kreipiasi. Žinoma, mes neturime galimybių visų sušelptųjų nufi lmuoti ir parodyti per televiziją, be to, viešintis dėl savo skurdo, nepriteklių ne visi išdrįstų. Bet tikime, kad tai, kas mažai atrodo pasaulio akyse, Dievui yra didelis lobis.“

Aldona KALINAUSKIENĖ
Autorės nuotrauka

„Suvalkietis“, 2013 m. lapkričio 30 d. Nr. 139

2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

Carito adventinė akcija „Gerumas mus vienija“

Gruodžio 1 dieną startavo tradicinė adventinė Lietuvos Caritas ir vyskupijų Caritas centrų organizuojama vargstančiųjų paramos akcija „Gerumas mus vienija“. Kviečiame Jus prisidėti prie šios akcijos savo parapijose.
Adventiniu laikotarpiu, laukiant Kristaus atėjimo, kvieskime visus stabtelėti ir pagalvoti  apie tuos žmones, kurie kenčia nuo materialinių ir dvasinių nepriteklių. Juk padėdami jiems, mes patys tampame geresni.
Caritas taip pat padeda nelaimių ištiktiesiems, kaip ponia Rima, kuri viena augina tris vaikus. 2012 m. vasarą jų namus nusiaubė gaisras.
Po gaisro vaikai klausė manęs, ką darysim, kaip gyvensim? Aš parodžiau pirštu į viršų ir pasakiau:  Dievas girdi mūsų vargus ir tik Jis gali padėt, aš bejėgė, džiaugiuosi, kad išmaitinu jus, o kitiems reikalams pinigų nelieka. Viešpats išgirdo mano žodžius ir atsirado gerų žmonių, kurie paaukojo pinigų ir darbai pajudėjo. Praėjus keletui minučių po pokalbio su vaikais, sulaukiau skambučio iš Vilkaviškio vyskupijos Caritas. Sužinoję apie mūsų nelaimę, Carito darbuotojai nusprendė padėti mūsų šeimai ir paskyrė 1000 litų, surinktų per akciją ,,Gerumas mus vienija". Mane tai labai nustebino ir sujaudino. Tikriausiai dauguma žmonių žino, kokie brangūs elektros darbai, todėl šie pinigai labai pagelbėjo tvarkant gaisro padarytą žalą. Visos šeimos vardu dėkojam Vilkaviškio vyskupijos „Caritui“ ir kiekvienam žmogui, paaukojusiam už akcijos žvakelę. Aš taip pat įsigydavau šią žvakelę ir uždegdavau ją per Kūčias, bet niekada negalvojau, kad pačiai prireiks kitų malonės ir aukos. Dėkoju Dievui, kad įkvepia žmones aukoti ir dalintis. O jums, brangūs žmonės, dėkoju, kad atsiliepiat į šį Dievo kvietimą“, - pasakoja Rima.
Mielieji, šis pavyzdys parodo, kaip yra svarbu pasitikėti gailestinguoju Viešpačiu ir tikėti vienas kito gerumu.
Raginkime kiekvieną dalyvauti akcijoje, įsigyti specialią Lietuvos „Caritas“ žvakutę bažnyčiose ar Carito skyriuose.
                      Už auką įsigyta Caritas žvakelė yra aukos ir pagalbos vienas kitam simbolis. Be to, nuo seno deganti žvakės ugnis buvo tikėjimo, šeimos vienybės, bendrystės su kitais žmonėmis ženklas. Kiekvienas, uždegdamas Carito žvakelę ant Kūčių stalo, turėtų prisiminti ne tik Lietuvoje ir užsienyje esančius savo artimuosius, draugus ir kaimynus, bet ir nakvynės namuose besiglaudžiantį benamį, maisto ir drabužių stokojančią daugiavaikę šeimą.
Akcija „Gerumas mus vienija“ rengiama kasmet nuo 1997 metų. Šiais metais Caritas Lietuvoje tikisi akcijos metu už aukas išdalinti apie 110 tūkst. simbolinių Carito žvakelių visoje Lietuvoje.
Akcija „Gerumas mus vienija“ vyks iki gruodžio 31 dienos.
Atsiliepkime į Dievo meilę mums veiklia tarpusavio meile!


2013 m. lapkričio 16 d., šeštadienis

Svanoriai LC konferencijoje

Lapkričio 16 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai dalyvavo į teorinėje – praktinėje konferencijoje tema „Parapijų veiklos aktyvinimas: Italijos Vicenzos vyskupijos patirtis“, kuri vyko Kauno arkivyskupijos kurijos konferencijų salėje. 

Konferencijoje savo patirtimi dalinosi ir pranešimus skaitė Vicenza vyskupijos Caritas direktorius kun. Giovanni Sandona ir Vicenza vyskupijos Caritas programų koordinatorius Luca de Marzi.

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.431453980288720.1073741838.100002723652836&type=1

Carito savanorių mokymai "Atverk žvilgsnį!"

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.424271471006971.1073741836.100002723652836&type=1

2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Žolinių šventė Lazdijų senelių namuose

 
Prasidėję 2013 – ieji metai pradžiugino Lazdijų senelių namuose gyvenančius senolius. Netrukus po Naujųjų metų švenčių imtas vykdyti karitatyvinis projektas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti džiaugsmo tiems, kurie neturi artimųjų, kuriems stinga dėmesio, šilumos, kitais žodžiais tariant, nuoširdaus žmogiško bendravimo, jau tampa labai gražia tradicija. Ši kilni idėja „gimė“ jaunųjų parapijiečių mintyse, o šiai gražiai jaunimo iniciatyvai neliko abejingas Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyrius. Šių žmonių dėka, senelių namuose gyvenantys senoliai gali džiaugtis ne tik jaunimo sukuriama nuotaikinga susitikimams skirta programa, bet ir skaniomis vaišėmis. Didžiausias postūmis imtis šios iniciatyvos buvo dalyvavimas gerumo akcijoje „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam“, kuri yra vykdoma jau kelerius metus prieš pat didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas. Prieš didžiąją metų šventę aplankyti Lazdijų senelių namuose gyvenatys senoliai ir jų pačių netiesiogiai išreikštas noras būti lankomiems dažniau, buvo pats didžiausias akstinas naujuosius metus pradėti nauju projektu. Labai džiaugiamės, jog šiai idėjai neliko abejingi Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyriaus nariai. Dar labiau širdį džiugina tai, kad atsirado daugiau jaunų žmonių, norinčių prisijungti prie projekto realizavimo darbų. Širdingą padėką reiškiame Gintarui Gražulevičiui, kuris, vos tik išgirdęs apie tai, tuoj pat suskubo prisijungti prie jo įgyvendinimo bei savo muzikiniais sugebėjimais džiuginti senelių širdis, ir, kitam Lazdijų parapijos jaunimui. Žinoma, didelis žodis ačiū Lazdijų senelių namų direktorei bei dirbančiam personalui už leidimą bendrauti su senelių namų gyventojais bei šios idėjos palaikymą“, - jaunųjų Lazdijų šv. Onos parapijos parapijiečių vardu kalbėjo Lina Jurkonytė, Carito skyriaus savanorė.

Senelių namuose gyvenantys senoliai lankomi įvairių švenčių metu, beveik kiekvieną mėnesį. Vienas iš gražiausių apsilankymų vyko Žolinių – Šv. Mergelės Marijos paėmimo į dangų šventės proga. Seneliams buvo padovanoti šventintų gėlių žiedlapiai, senelių širdis virpino akordeono muzikos garsai, kuriuos jiems padovanojo Tadas Juknevičius, gitara bei dainomis senelius linksmino Gintaras Gražulevičius.
Prisijungti prie senelių lankymo gali kiekvienas, norintis pasidalinti savo šiluma bei nuoširdžiu žodžiu ar, tiesiog, buvimu šalia. Susitikimų su seneliais metu organizatoriai ne tik vaišinasi atsineštais skanėstais, jie senelius džiugina dainomis, šokiais bei nuoširdžiais pokalbiais. Seneliai taip pat su dideliu nekantrumu laukia atvykstančių svečių. Jie dalinasi savo kasdieniais įspūdžiais, jaunystės laikų prisiminimais, pasakoja nuotaikingus atsiminimus iš praeities dienų ir, žinoma, drauge su jaunimu dainuoja dainas.
„Tas nuoširdumas, su kuriuo mus pasitinka seneliai, tas džiaugsmas, kuris puošia jų akis, šypsenos, papuošiančios jų veidus, yra pats didžiausias motyvas dar ir dar kartą pas juos atvykti bei imtis kitų, panašaus pobūdžio projektų. Dažniausiai sergantys ar globos namuose gyvenantys žmonės yra prisimenami prieš šv. Kalėdas. Mūsų, oranizatorių, tikslas buvo dalintis su jais savo laiku bei šypsenomis net ir tada, kai nurimsta šventinis šurmulys bei šalia pasilieka kasdieninė rutina. Kuo daugiau besišypsančių žmonių, tuo gražesnis mūsų pasaulis, o kuo jis gražesnis, tuo jaukiau kiekvienam iš mūsų“, - teigė idėjos iniciatoriai.
Tačiau, apart viso to džiaugsmo, kurį patiria bendraudami su šilumos bei gerumo stokojančiais žmonėmis, projekto organizatoriai turi dar vieną tikslą, kurį stengiasi pasiekti vykdydami karitatyvinius ir socialinius projektus.
„Turbūt nesumeluosiu teigdama, jog mūsų visuomenėje vyraujanti nuomonė apie jaunus žmones yra ganėtinai prasta. Dažnas iš mūsų teigiame, jog jaunas žmogus – tai nusikalsti linkęs žmogus, žmogus, nepaisantis visuomenėje vyraujančių normų, nesigėdijantis pažeidinėti įstatymus. Tačiau, tai yra, viso labo, stereotipas, kurį stengiamės paneigti vykdydami panašaus pobūdžio iniciatyvas. Vieni iš aktyviausių karitatyvinių-socialinių akcijų ir projektų dalyvių yra būtent jauni žmonės. Žmonės, turintys kilnių siekių, aukojantys savo laisvalaikį ar saldų miegą tam, kad galėtų padėti kitiems, žmonės, pasisakantys už ištiestą gerumo ranką. Dažnas iš mūsų puikiai žinome, kas kur ką nužudė, kas ką apiplėšė, puikiai įsimename pavardes tų, kurie įvykdė vieną ar kitą nusikaltimą. Susimąstykime ir paklauskime savęs, ar mes žinome jaunuolio vardą, kuris ištiesė ranką gatvėje paslydusiam seneliui, kuris padėjo panešti sunkų nešulį močiutei, kuris apgynė skriaudžiamą vaiką ar nušluostė ašaras verkiančiam bendraamžiui. Turbūt, kad ne. Tačiau tokių jaunuolių elgesys taip pat yra vertas skambėti mūsų lūpose. Taigi, vienas iš tikslų, kurių siekiame organizuodami įvairaus pobūdžio gerumo artimui darbus, yra parodyti visuomenei, koks nepaprastai šaunus yra mus supantis jaunimas, kiek daug šviesių ir kilnių idėjų jie puoselėja ir siekia įgyvendinti. Tereikia tik juos pamatyti ir juos išgirsti“, - projekto idėja dalinosi Lina.
Lazdijų dekanato ir parapijos Carito skyriaus vadovė Onutė Juodkienė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva, tampančia gražia tradicija, ir ragina kuo daugiau jaunimo įsitraukti į panašaus pobūdžio veiklą bei vykdomas paramos ir gerumo akcijas.
Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyriaus informacija
 
 
 
 






2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

Lazdijuose organizuota akcija ,,Mūsų rankos Tau, Dieve!“



Liepos 28 d Lazdijų parapijos bažnyčioje buvo minimi Šv. Onos atlaidai. Per juos Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas skyrius kvietė bendruomenės žmones įsijungti į organizuojamą saldžiąją akciją ,,Mūsų rankos Tau, Dieve“  pagal Kristaus žodžius ,,Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (pal.Mt 25,40). Parapijiečiai buvo prašomi  atnešti saldumynų  į bažnyčią ir paaukoti juos vargstantiems, sergantiems, likimo nuskriaustiems  žmonėms.
Lazdijų dekanato ir parapijos Carito skyriaus vadovė Onutė Juodkienė sakė nesitikėjusi, kad tiek daug žmonių atsilieps į šią akciją. Matyt tam pasitarnavo ir šios akcijos paviešinimas populiariame rajono laikraštyje ,,Lazdijų žvaigždė“. Daug žmonių, apie ją sužinoję, neliko abejingi. Ji teigė, kad tik meilė ir pagarba vienas kitam, atjauta ir gailestingumas suburia mus į vieną bendruomenę – gyvąją Kristaus bažnyčią.
,,Labai apsidžiaugėme, kad dėmesį parodė ir daug saldumynų skyrė Lazdijų rajono savivaldybė, taip pat  atlaiduose dalyvavusi Seimo narė Kristina Miškinienė ir jos padėjėjas Saulius Petrauskas. Visų geros valios parapijiečių pavardžių išvardinti neįmanoma, nes jų buvo 65“, - sakė O. Juodkienė.
Akcijos dalyviai į bažnyčią atnešė sausainių, pyragų, pyragaičių, saldainių, šokoladų, keksų, šakotį, arbūzą, medaus, šviežiai suspaustų varškės sūrių, duonos, kitų produktų. Vienas žmogus paaukojo 20 litų. Visa tai, kas suaukota, buvo perduota Veisiejų pensionato, Lazdijų ir Kapčiamiesčio senelių namų, globos centro ,,Židinys“ gyventojams, Lazdijų ligoninėje, Slaugos skyriuje besigydantiems, bažnyčios geradariams, vienišiems, ligotiems asmenims, kurie dėl senatvės ar ligos negalėjo ateiti į atlaidus.
,,Carito vardu dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios akcijos  ir parodžiusiems savo širdies gerumą bei padovanojusiems lašelį džiaugsmo ligoniams, vaikams, seneliams. Kai užsukau į Kapčiamiesčio socialinės globos centrą ,,Židinys“ vaikai, klausė ką jiems atvežiau, meiliai glaudėsi prie šono. Jiems malonus kiekvieno žmogaus parodytas dėmesys. Mes, sveikieji,  dažnai negalime suprasti kenčiančių, sergančių, jei patys nesame patyrę ligos, užklumpančios vienatvės, senatvės liūdesio, nereikalingumo jausmo. Dėmesys ligoniui, nuskriaustam, vienišam ar kitokios nelaimės palaužtam nereikalauja didelių pinigų. Mylėti savo artimą, neatsižvelgiant į tai, koks jis yra, reikia tik noro“, - teigė O. Juodkienė, ragindama visus būti dėmesingais savo artimui.
 
Dalia Nemunytė



 

2013 m. birželio 18 d., antradienis

SAVANORYSTĖS POPULIARINIMAS VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOJE


2013 m. birželio 1 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Savanorystės populiarinimas Vilkaviškio vyskupijoje“. Labiausiai savanoriška veikla yra paplitusi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas,  o mažesnuiuose miestuose tokiuose, kaip Alytus, Marijampolė, Lazdijai, Kybartai, trūksta informacijos apie savanorišką veiklą vykdančias organizacijas, ir tai yra trukdis tokiai veiklai plisti.  Šio projekto tikslas -  ne tik kaupti informaciją apie savanorystę, bet ją populiarinti ir vystyti, viešinti ir organizuoti savanorišką veiklą Vilkaviškio vyskupijoje. Savanorystė bus skatinama ir populiarinama keturiuose Vilkaviškio vyskupijos miestuose (Marijampolėje, Alytuje, Lazdijuose, Kybartuose). Projekto vykdymo laikotarpiu bus teikiamos individualios konsultacijos apie savanorišką veiklą, teikiama informacija apie tokios veiklos galimybes Caritas ir kitose vyskupijos organizacijose.
Kodėl būtent Vyskupijos Caritas ryžtasi įgyvendinti tokį projektą? Vyskupijos Caritas yra pagrindinė Katalikų Bažnyčios institucija, vykdanti socialinę ir caritatyvinę Bažnyčios misiją vyskupijos, dekanato ir parapijos lygmeniu, koordinuojant savo  veiklą kartu su Lietuvos Carito organizacija. Lietuvos Caritas teikia įvairiopą paramą skurstančioms šeimoms, vienišiems ligoniams, nuteistiesiems ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims, prekybos moterimis aukoms, pabėgėliams, benamiams, nepriklausomai nuo jų religijos, rasės, amžiaus ar tautybės. Lietuvos Caritas daugiausiai realizuojasi projektinėje veikloje, taip pat prie jos veiklos krypčių priklauso socialinių problemų sprendimų strategijos kūrimas, visuomenės informavimas ir švietimas bei savanorystės plėtra.  Lietuvos Caritas organizacijos veikla grįsta savanoriško darbo principais, šios organizacijos narių daugumą (95 proc.) sudaro savanoriai.
Asmenys, gyvenantys Alytaus mieste ir pageidaujantys savanoriauti, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios ar ketinančios dirbti savanoriškos veiklos srityje bei pageidaujančios dalyvauti projektinėse veiklose  kviečiami iki birželio 21 d. kreiptis į Alytaus dekanato Caritas centrą tel. 861843723 arba el. paštu: vsavanoriai.caritas@gmail.com.

Rasa Gražulienė                                                                                               
Alytaus dekanato Caritas vedėja
                                                                                                 

2013 m. kovo 22 d., penktadienis

„Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11)


Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekto „Kompleksinė pagalba socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“, kuris vykdomas Alytaus dekanate, socialinės darbuotojos Rasa Gražulienė ir Sandra Kratavičiūtė  Alytaus pataisos namuose 2013 m. kovo 20 dieną suorganizavo renginį „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11).  Renginys buvo skirtas visiems nuteistiesiems, ne tik tiems, kurie yra projekto dalyviai. Renginio tikslas – teikti dvasinę pagalbą nuteistiesiems, ugdant jų tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu bei pristatant Gailestingumo namų misiją. Kaune, šalia Petrašiūnų bažnyčios ir vienuolyno, kuriame gyvena broliai kapucinai, gyvuoja Gailestingumo namai, atviri kiekvienam gyvenime pasimetusiam žmogui. Tai priebėga, kurioje sustiprėjus, atradus vidinę laisvę, autentišką santykį su Dievu, išmokstama tarnystės ir tokiu būdu keliamasi naujam, visaverčiam gyvenimui.
 Nuo kitų, įvairiose Lietuvos vietose įsikūrusių reabilitacinių bendruomenių,  Gailestingumo namai skiriasi pirmiausia tuo,  kad priima ne tik sergančiuosius priklausomybės ligomis, bet skurdo, kitų negandų prispaustus, išgyvenančius neviltį, gyvenimo beprasmybę žmones .
Renginyje dalyvavo ir su nuteistaisiais bendravo iš Petrašiūnų gailestingumo namų atvykę Petrašiūnų parapijos klebonas, čia įsikūrusio kapucinų vienuolyno vyresnysis brolis Vincentas Gintaras Tamošauskas ir  Gailestingumo namų savanoriai Audrius Žvirblis ir Valdas Palšis.  Svečiai liudijo savo tikėjimą Dievu, pasidalindami savo gyvenimo istorijomis: kaip Jie išgirdo ir patyrė nesmerkiantį Dievo balsą  kviečiantį atsiversti ir pakeisti savo gyvenimą, tikėti ir atgailauti.  Jie  drąsino nuteistuosius gręžtis į Dievą, nusigręžti nuo nuodėmių, viltis Dievu, kuris yra vienintelis  Gelbėtojas. Pašlovinę Dievą giesme, paliudiję savo tikėjimą, broliai meldėsi už nuteistuosius  užtarimo malda.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2013 m. kovo 15 d., penktadienis

Socialinio darbuotojo padėjėjo pažymėjimų įteikimo šventė

2013 m. kovo mėn. 12 dienos popietę į Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ rinkosi projekto „Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ dalyviai. Čia buvo įteikti pusę metų trukusių socialinio darbuotojo padėjėjų mokymų baigimo pažymėjimai. Šią gražią šventę pradėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa, kuris ragino nesustoti daryti gera, nes krikščioniškas tikėjimas reiškia nuolatinį veikimą ir pagalbą vieni kitiems. Buvo pasidžiaugta, jog žmonių grupė ne tik įgijo naujų žinių bei įgūdžių, bet ir patys aktyviai įsijungė į artimo meilės darbus. Nuolat grupę lydėjusi jos mylima dėstytoja Audronė Putauskienė džiaugėsi, jog turėjo galimybę artimiau pažinti į projektą įsijungusius asmenis, atskleisti jų talentus, bei skatino juos ir toliau eiti per gyvenimą lydimiems gerumo. Pažymėjimus gavusieji projekto dalyviai dėkojo už suteiktą galimybę dalyvauti veiklose, minėjo, jog įgavo daugiau pasitikėjimo savimi bei savo gebėjimais. Įgytas žinias ir įgūdžius žmonės žadėjo panaudoti ne tik ieškodami naujo darbo, bet ir aktyviau įsijungdami į pagalbos centre organizuojamas savanoriškas veiklas.
Projektą „Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ finansuoja Europos socialinio fondo agentūra Europos Sąjungos lėšomis. Jis skirtas socialinės rizikos asmenų integravimui į darbo rinką.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Priklausomybių prevencinė pamoka „Nuskandintas gyvenimas“ Marijampolės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėje mokykloje

Kovo 7 – ąją dieną Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro Rūpintojėlis socialinės darbuotojos Dalia Griūnaitė ir Reda Kubilienė lankėsi Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėje mokykloje. Čia jos bendravo su aštuntosios klasės moksleiviais, mokyklos direktore Janina Alesiene ir socialine pedagoge Oksana Gentavičiene. Moksleiviai buvo supažindinti su socialiniu darbu, jį apimančiomis sritimis bei patys praktiškai dalyvavo vienoje iš šio darbo dalių – priklausomybių prevencinėje veikloje.


Kadangi paaugliai nuolat siekia išbandyti naujus, bet ne visada naudingus dalykus, jų tarpe daugėja jaunuolių, turinčių žalingų įpročių, kurie tampa priklausomybėmis, todėl, naudojant aktyvius metodus, buvo išsiaiškinta pačių moksleivių samprata ir požiūris į kenksmingų medžiagų vartojimą.

Per socialinę dramą „Nuskandintas gyvenimas“ jaunuoliai bandė perteikti savo bei visuomenės požiūrį į alkoholio vartojimą bei priklausomus asmenis. Simuliacinio žaidimo pagalba moksleiviai galėjo artimiau pajusti priklausomybių keliamas problemas bei atskleisti galimas priežastis. Išryškėjo jaunuolių požiūris į šiandienines visuomenės problemas. Jie mano, kad tabako ir alkoholio vartojimas nėra toks pavojingas kaip narkotinių medžiagų poveikis, silpnieji alkoholiniai gėrimai yra laikomi „nekaltais“ ir nepavojingais, priklausomybės atsiradimą dažnai lemia asmens bendravimo problemos. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro darbuotojos moksleiviams akcentavo, kad turinčiam priklausomybę žmogui galima padėti, tik nereikia jo palikti vieno.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija