2010 m. gruodžio 27 d., pirmadienis
Kalėdinė dovana – senelių šypsenos bei švytinčios džiaugsmu jų akys!
2010 m. gruodžio 21 d., antradienis
Advento keliu Miroslove
2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis
Priklausomybė nuo alkoholio. Kas tai- blogas įprotis, valios stoka ar liga?
Antroje susitikimo dalyje paskaitą tema „Atkrytis. Gyvenimas su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis“ skaitė Marijampolės PSPC psichologė Audra Tamošaitienė, kuri susirinkusiems pasakojo ne tik apie priklausomybe sergančius asmenis, bet ir apie šalia jų esančius artimuosius, jų gyvenimą. Lektorė pasakojo, kad priklausomybė yra liga, kurią lydi psichikos ir elgesio sutrikimai.
Aplinkiniai priklausomus nuo alkoholio žmones dažnai kaltina valios stoka, nesupratingumu, dvasingumo stoka. Tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio gali kentėti tiek stiprios valios sportininkai, mokslininkai, dvasingi rašytojai ar aukštas pareigas užimantys valdininkai.
Lektorė kalbėjo, kad didžiausias uždavinys gyvenant su priklausomu žmogumi vienoje šeimoje – išlikti savimi. Tai reiškia, sugebėti nesusitapatinti su kito žm
Psichologė paskaitos metu pristatė JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism, NIAAA) mokslininkų rekomendacijas priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems:
1. Nustokite vaidinti „gelbėtoją“.
Šeimos nariai dažniausiai stengiasi padėti priklausomam nuo alkoholio artimajam išspręsti įvairiausias situacijas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu. Svarbu nedelsiant liautis gelbėti, kad alkoholikas pats pajustų visas piktnaudžiavimo pasekmes. Tai gali sukelti norą mesti gerti.
2. Pasirinkite tinkamą laiką pokalbiui.
Planuokite pokalbio laiką su priklausomu nuo alkoholio žmogumi kaip galima greičiau, kai iškilo vienokių ar kitokių problemų dėl jo girtavimo. Kada jaučiasi kaltas dėl savo girtavimo. Parinkite laiką, kai jis yra blaivus, kai jūs abu esate ramūs ir galite privačiai pasikalbėti.
Pasakykite žmogui, kuriuo rūpinatės, kad esate sunerimęs dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir norite padėti. Savo susirūpinimą pabrėžkite paskutiniais pavyzdžiais, kada jo girtavimas sukėlė problemas tiek šeimai, tiek pačiam geriančiajam.
Įspėkite priklausomą nuo alkoholio žmogų, kad iki tol, kol jis nesutiks gydytis, jūs veiksite – ne turėdamas tikslą jį nubausti, bet siekdamas apginti save ir šeimą nuo jo griaunančių gėrimo pasekmių. Jūsų poelgiai gali apimti nuo atsisakymo drauge vykti į vakarėlį iki atsisakymo kartu gyventi. Negrasinkite, jei nesate tikri, jog galėsite savo ketinimus įgyvendinti.
Iš anksto surinkite informaciją apie galimus gydymo būdus, specializuotas gydymo įstaigas. Jeigu priklausomas žmogus sutiko gydytis, iš karto paskambinkite ir užregistruokite pas gydytoją. Pasiūlykite eiti kartu į pirmą vizitą pas gydytoją.
Jeigu alkoholikas vis dar atsisako gydymo, paprašykite jo draugo (neturinčio problemų dėl alkoholio vartojimo) pakalbėti su juo naudojant aukščiau paminėtus metodus. Ypač stiprų poveikį gali turėti draugas, kuris anksčiau pats turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir sėkmingai jas išsprendė. Tačiau ir kiti situaciją suprantantys draugai gali būti naudingi. Norint įtikinti alkoholiką gydytis, dažnai reikia daug daugiau laiko nei tikimės.
Jūs galite suvienyti jėgas su giminaičiais, draugais, gydytoju, kad nuo alkoholio priklausomam žmogui galima būtu priešpriešinti visą grupę žmonių. Šis metodas gali būti labai veiksmingas, tačiau veikti būtina atsargiai. Grupei turėtų vadovauti patyręs gydytojas.
Nesvarbu, sutinka priklausomas nuo alkoholio žmogus gydytis ar ne, jums bus naudinga kitų žmonių, turinčių panašios patirties, palaikymas. Yra savipagalbos grupės „Alan- Non“, skirtos priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems, „Linas“- nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams. Grupiniai susitikimai gali padėti suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar ne, nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.
Svarbu viską daryti su meile, t. y. visi artimųjų veiksmai, elgesys turėtų priklausomam asmeniui byloti: „Mes taip elgėmės, nes tave mylime ir nenorime tavęs netekti; mes netoleruosime toliau tavo tokio elgesio, tačiau kiekvieną akimirką esame pasirengę tau padėti, jei tik tu nuspręstum keistis.“ Yra net terminas, apibūdinantis tokį elgesį – „griežta meilė“.
1. Šeimos nario alkoholizmo nelaikykite šeimos gėda. Pasveikti nuo alkoholizmo galima kaip ir nuo bet kokios kitos ligos.
2. Neniurnėkite ir nesakykite "pamokslų". Paprastai alkoholikas viską, ką galite jam pasakyti, jau žino. Klaidingai elgdamiesi, priversite jį daugiau meluoti, išsisukinėti arba žadėti neįvykdomų dalykų.
3. Venkite nuskriaustojo arba kankinio pozos. Daug kas būna aišku ir be žodžių. Alkoholikas linkęs spręsti apie žmonių požiūrį į jį ne iš išsakytų minčių, bet iš įvairių smulkmenų.
4. Nespekuliuokite pasakymu "jeigu mane mylėtum…". Alkoholikas geria dėl organizmo vidinio poreikio, todėl vien valios jėga susilaikyti negėręs jis nesugeba. Dėl nuolatinių priekaištų gali tik padidėti kaltės jausmas. Tai tas pats, kas sakyti :"jeigu mane mylėtum, nesirgtum tuberkulioze…".
5. Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinsite. Nebent tai būtų susiję su vaikų saugumu. Tušti grasinimai - visiškai neveiksmingi, nes leidžia suprasti, jog neketinate elgtis taip, kaip sakote.
6. Neslėpkite alkoholinių gėrimų ir neatiminėkite jų. Paprastai tai tik įstumia alkoholiką į nevilties būseną. Galų gale jis vis tiek ras naujų būdų, kaip gauti alkoholio.
7. Nesileiskite įkalbamas gerti kartu su alkoholiku tam, kad jam mažiau tektų. Tai nepasiteisina. Be to, kai kartu su juo geriate, jis nei nemano kreiptis pagalbos.
8. Sutikite su bet kuriuo jo paties pasirinktu gydymo metodu. Dažnai manoma, kad rūpinimasis šeima ir namais yra pakankamas stimulas pradėti sveikti, tačiau neretai kur kas svarbesnis yra noras susigrąžinti prarastą savigarbą. Nesijauskite paliktas nuošalyje, jei jis kreipsis pagalbos į kitus žmones.
9. Nesitikėkite staigaus ir visiško pasveikimo. Nuo kiekvienos ligos sveikstama pamažu. Gali pasitaikyti ir ligos atkryčių, pykčio ir vidinės įtampos epizodų.
10. Nesistenkite apsaugoti sveikstantį alkoholiką nuo siūlymų išgerti. Tai vienas iš greičiausių būdų įstumti jį į ligos atkrytį. Siūlantiems išgerti jis pats turi išmokti mandagiai ir tvirtai pasakyti ''ne''. Perspėdami kitus neduoti jam gerti, tik sužadinsite ankstesnius pykčio ir nepilnavertiškumo jausmus.
11. Nedarykite už alkoholiką to, ką jis gali ir privalo atlikti pats. Jūs negalite už jį gydytis. Nepadėkite jam išsisukti iš sunkių situacijų tol, kol pats nepatirs visų gėrimo pasekmių.
12. Pasiūlykite savo meilę, paramą ir supratimą tuomet, kai jis blaivus. Bendradarbiaujant šeimos nariams, specialistams ir Dievui, vyksta realių pokyčių. O kad toks bendradarbiavimas įvyktų, reikia drąsos, tikėjimo ir pasitikėjimo.
„Tik tu vienas gali tai padaryti, bet vienas tu to negali” (iš AA minčių).
Reda Kubilienė
2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis
"ADVENTO KELIAS" - Lazdijai
Kaip ir pirmąjį kartą, teorinius mokymus vedė mūsų parapijos tikybos mokytoja Asta ir kun. Juozas. Praktinėje dalyje dalyvavo ir parapijos jaunimas, kuris pristatė Advento kelią ir keletą sakralinių šokių.
Esame dėkingi Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojai Aušrai už suteiktą galimybę pasidalinti mintimis apie veiklą parapijoje, Lazdijų parapijos klebonui Gintarui Urbštui ir aktyviems parapijos nariams už šiltą priėmimą.
OKULTINIŲ PRAKTIKŲ PASEKMĖS IR JŲ GYDYMAS
Spartėjant informacijos srautui, mūsų gyvenimas tampa ypač sudėtingu, todėl svarbu suvokti, iš kur ateina gėris, kaip nepasiduoti blogiui ir ką daryti, kad liktų sveika siela ir kūnas. Reikia daug žinoti. Čia mums padeda ne tik tėvai, mokytojai, bet ir kunigai, ypač egzorcistai. Seminaro metu kun. S. Bitkauskas akcentavo, kad esminis dalykas šiuo laikotarpiu yra tai, kad žmonės nepažįsta savo tikėjimo ir nuo jo atšalę. Paklauskime savo šeimos narius, artimuosius, kiek jiems svarbus Dievas. Dažnai katalikais save laikantys žmonės geriau pasitiki įvairiais su krikščionišku tikėjimu nesuderinamais dalykais kaip horoskopai, homeopatija, burtai, amuletai, pakliūna į reklamos apie burtų salonuose teikiamą ateities žinojimo laimę, melagingų liudijimų tinklą. Jei žmogus savo gyvenimą skiria materialinėms gėrybėms kaupti, tai peni tik kūną. Sielai maisto taip pat reikia, tačiau XXI amžiaus žmogus dažniausiai dvasinio maisto ieško ne savo tikėjime, o okultinėse praktikose, kurių pasekmės dažniausiai būna nerimas, depresija, vidinė sumaištis, įvairios priklausomybės (alkoholiui, narkotikams, rūkymui, seksui, magijai), godumas pinigams, garbės troškimas ir kt. Tuomet pagalbos tenka kreiptis į gydytoją ar kunigą egzorcistą. Daugiau informacijos galima sužinoti ir internetinėje svetainėje http://www.egzorcistas.lt/. Kiekvienas žmogus yra pašauktas asmeninei bendrystei su Dievu. Tačiau yra „jis“, kuris trukdo tai bendrystei. Tai blogio dvasia, arba Šėtonas, Piktasis, Velnias, Gundytojas (įvairiai jį galima pavadinti).
Piktoji dvasia, norėdama ardyti Dievo kūrybą, stengiasi
Dažniausiai pasitaikantis jaunimo papuošalas - „keltų“ kryžius simbolizuojantis tiltą į kitą pasaulį. Jis panašus į krikščioniškąjį, kilęs iš pagoniškųjų tikėjimų, jį dažnai naudoja neofašistai vietoje svastikos. Iš Egipto dažnai parsivežamas kaip suvenyras kryžius su „kokarda“ – tai seksualinio palaidumo simbolis. O Nerono kryžius – tai kovos su krikščionybe simbolis, pagoniškas juodosios magijos ženklas. Satanistai jį naudoja per juodąsias mišias.
Šiuo metu labai populiaru gydytis homeopatiniais vaistais (žmonės juos maišo su žoliniais preparatais). Jų reklamas matome televizijos ekranuose, žurnalų ar laikraščių puslapiuose. Kunigas kalbėjo, kad homeopatija nuo pat atsiradimo yra susijusi su magija, spiritizmu ir okultizmu. Ką tai reiškia? Homeopatinių vaistų veikimas nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais ir neatitinka gamtos dėsnių, tad net jei ji yra „veiksminga“, tai ne pagal moksliškai paaiškinamus gamtos dėsnius. Jei tai ne gamtos jėgos, tai, galbūt, kokios nors kitokios? Piktosios dvasios tikslas- sunaikinti žmogaus asmenybę.
Kunigas S. Bitkauskas pabrėžė keletą dalykų, kurie padeda išsivaduoti iš piktojo įtakos. Jis sakė, kad svarbiausias dalykas – gyventi malonėje su Dievu, be nuodėmės. Tam Jėzus mums paliko Susitaikinimo ir kitus Sakramentus. Todėl, nuoširdžiai atlikę Susitaikinimo sakramentą, atstatome ryšį su Kūrėju. Jei žmogus yra labai seniai buvęs išpažinties, tai labai svarbu yra nuoširdi atgaila. Labai svarbu švęsti Eucharistiją – šv. Mišias, dažnai priimti komuniją, adoruoti Švč. Sakramentą.
Kunigas kalbėjo, kad ir egzorcistai negalės nieko padaryti, jei žmogus nepraktikuos sakramentinio gyvenimo ir tik kraštutiniu atveju čia gali padėti egzorcizmas. Kunigas egzorcistas kvietė atsiversti „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (1996, Kaunas; psl. 354-355), kuriame parašyta: „Kai Bažnyčia viešai ir autoritetingai Jėzaus Kristaus vardu meldžia, kad asmuo ar daiktas būtų apsaugotas nuo Piktojo kėslų arba išvaduotas iš jo valdžios, tai vadiname egzorcizmu. Jį atlikdavo Jėzus, ir bažnyčia gavo iš Jo galią ir uždavinį išvarinėti demonus. Paprasta forma egzorcizmas atliekamas per Krikšto apeigas. Iškilmingą egzorcizmą vadinamą „didžiuoju“, gali atlikti tiktai kunigas, gavęs vyskupo leidimą. Egzorcizmų tikslas – Jėzaus patikėta Bažnyčiai dvasine galia išvaryti piktąsias dvasias arba išvaduoti iš jų įtakos. Visai kas kita yra ligos, ypač psichinės, kuriomis rūpintis turi medicinos mokslas...“ (1673).
Pasibaigus seminarui kilo aktyvi diskusija. Jo dalyvių nuomone, reikėtų pasinaudoti Lenkijos kunigų patirtimi. Čia prie kiekvienos bažnyčios skelbimų lentoje kabo okultinių ženklų pavydžiai (auskarų, pakabukų, žiedų ir kt.), aprašoma jų daroma žala.
O karitiečiams ir visiems save vadinančiais krikščionimis labai svarbu gerai pažinti savo tikėjimą ir ištikimai jo laikytis, kad galėtų būti atrama tiems, kurie blaškosi tarp įvairių prieštaringų praktikų.
Vitalija Filipova
Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės
dekanato Caritas vedėja
2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis
2010 m. lapkričio 30 d., antradienis
Startuoja kasmetinė adventinė akcija

2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis
2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis
JAUNIEJI SAVANORIAI
RŪPINTOJĖLIS
Ką reiškia būti kataliku šiandien?
Lapkričio 11 d. Lazdijų Šv. Onos parapijoje prasidėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojami mokymai „Tvirtas žingsnis link savanorystės“, skirti ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijos bendruomenės narius.
Pirmąjį seminarą „Ką reiškia būti kataliku šiandien?" vedė Marijampolės dekanato Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos tikybos mokytoja, psichologė Asta Gudynienė.
Dalyviai, kurių susirinko virš 20, buvo kviečiami širdimi išgirsti atsakymą, ką reiškia būti kataliku šiandien kiekvienam asmeniškai. Seminaras buvo vedamas dialogo forma. Asta Gudynienė kun. Juozui Fakėjavui uždavė klausimus, kurie yra aktualūs kiekvienam tikinčiajam: „Gyvename valstybėje, kurioje aštuoni iš dešimties save pristato katalikais. Netgi įvertinus emigravusių žmonių skaičių, apie 2 mln. žmonių yra katalikai, kurie seka Kristumi? Kunige, tai apie kokius ekonominius ar politinius sunkumus Lietuvoje mes galime kalbėti, kai toks didelis skaičius žmonių stengiasi paliudyti
Atsakydamas į užduotą klausimą, kunigas dalijosi mintimis, jog dažnai yra didelis tarpeklis tarp to, kuo žmogus save įvardina, ir jo gyvenimo. Taip yra ir su katalikais. Didelė dalis žmonių, įvardijantys save katalikais mano, jog tai yra tik tradicija, kurią paveldime iš tėvų, o su Kristaus sekimu visa tai yra mažai susiję. Lietuvoje klesti būrimo salonai, žmonės godžiai skaito ir tiki absurdiškiausiais horoskopais, veikia daug grupių, kurios moko rytietiško dvasingumo. Juk ir žaltys melavo Ievai apie galimybę tapti tokiu kaip Dievas. Jis provokavo sukilti prieš esą laisvai gyventi draudžiantį Kūrėją. Panašu, jog daugumą Lietuvos katalikų tenkintų „korektiško“ Dievo, kuris nesikiša į tai, kas vyksta širdyje, samprata. Kol Dievas lieka „korektiškas“, galima būti katalikais, pora kartų per metus nueiti į pamaldas, pakrikštyti vaikus, tuoktis bažnyčioje. Tačiau, jei kunigas primena tokiam žmogui apie tikrąsias kataliko pareigas, dažniausiai būna paprašytas nesikišti.
Seminaro pabaigoje Caritas savanoriai ir kiti parapijos aktyvūs bendradarbiai turėjo galimybę užduoti seminaro vedantiesiems klausimus ir išgirsti atsakymus.
Nuoširdžiai dėkojame Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapijos klebonui kun. Juozui Fakėjavui bei šios parapijos tikybos mokytojai, psichologei Astai Gudynienei už bendradarbiavimą organizuojant sminarų „Tvirtas žingsnis link savanorystės“ ciklą.
2010 m. lapkričio 9 d., antradienis
Apie Vilkaviškio vyskupijos Caritas veiklą - Rumbonių Švč. Trejybės parapijoje
Dalia Griūnaitė skaitė paskaitą „Senatvės priėmimas ir įprasminimas“. Padedant lektorei, susitikimo dalyviai gilinosi į žmogaus gyvenimo laikotarpį, kuris vadinamas senatve, kai, senkant žmogaus fizinėms ir psichinėms galioms, žmogus negali pasikliauti vien savimi ir priklausomybė nuo aplinkinių tampa neišvengiama. Paskaitos metu buvo atskleista senatvės priėmimo ir įprasminimo ypatumai. Lektorė klausytojams pasakojo, jog senatvėje daugelis žmonių patiria tokius pačius sunkumus, tačiau dalis žmonių nesugeba prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių. Tokie seni žmonės prabėgusį gyvenimą ir nuveiktus darbus vertina blogai, išgyvena tuštumos, beprasmiškumo, nevilties, nežinomybės, skausmo, bejėgiškumo, savo tapatybės ir orumo praradimo, praeities klaidų jausmus ir ateities baimes. Tuomet labai svarbu, kad šalia esantieji, bendraudami su senu žmogumi vadovautųsi tokiomis vertybėmis kaip meilė žmogui
Bendraujant su senais žmonėmis būtina atkreipti dėmesį į žmogaus regėjimą ir klausą, apie tai pradžioje su juo pasikalbėti. Stengtis taikytis prie seno žmogaus galimybių bendrauti, apgalvoti verbalinės ir neverbalinės išraiškos santykį. Jei senas žmogus bendrauja lengvai, bet daug ir nenuosekliai, galima padėti ,,nepamesti minties” užduodant tikslius kryptingus klausimus. Stengtis nepertraukinėti ir neskubinti kalbančiojo. Leisti kalbančiajam kartotis, netgi paprašyti pakartoti tai, kas kalbančiajam svarbu.
Apibendrindama paskaitą, Dalia Griūnaitė akcentavo, kad tikintys žmonės lengviau susitaiko, jog gyvenimas eina į pabaigą. Jie tiki, kad mirtyje nėra tragedijos, nes po mirties siela amžinai gyvens Dievo artumoje. Svarbiausia yra seną žmogų laikyti asmenybe, kuri turi teisę reikšti ir neigiamus jausmus (pyktį, neviltį), pripažinti visas gerąsias ir blogąsias jos savybes, pasitikėti ja tokia, kokia yra, bet ne tokia, kokia ji „turėtų būti“.
Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija
2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis
„Būkite pagarbūs, nuoširdūs bei supratingi!“
Jame dalyvavo 59 vyskupijos Carito savnoriai ir parapijų aktyvistai. Projektą “Savanorių mokymai“, kurį vykdo Vilkaviškio vyskupijos Caritas dalinai finansuoja
Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas. Jis skirtas vyskupijos Caritas savanoriams ugdyti.
Seminaro paskaitininkė, Marijampolės PSPC psichologė Audra Tamošaitienė, profesionaliai, nuoširdžiai ir įdomiai pasakojo apie psichologinės krizės ištiktus žmones bei būdus jiems padėti. Krizė gali ištikti ir sveikus žmones, mirus artimiesiems, netekus darbo, išgyvenant skyrybas, įvykus kažkam labai reikšmingo asmeniškai tam žmogui. Krizė turi 6 stadijas: šoko, neigimo, pykčio, depresijos, priėmimo ir naujos orientacijos. Jei žmogus ištiktas šoko kaltina kitus, pyksta, reikia žinoti, jog tas pyktis nukreiptas ne į asmenį, kuris nori padėti, bet „šaukia“ jo skausmas. Būtinai reikia leisti žmogui išsisakyti. Neigimo fazėje negalima žmogui prieštarauti, kad ir ką jis sakytų, taisyti jo kalbos- reikia leisti žmogui neigti, o pykčio fazėje leisti pykti ar verkti.
Sunkumų ištiktam žmogui mes galime padėti: nepalikdami jo vieno, parodydami susirūpinimą jo išgyvenimais, išklausydami, nepertraukinėdami, nekritikuodami, prisimindami kaip jautėmės, kai mums buvo sunku. Taip pat svarbu padėti rasti reikiamus specialistus.
Labai svarbu norint padėti depresijos ištiktam žmogui įsiminti penkių NE taisyklę:
- neišsigąsti, neparodyti, kad esame šokiruoti,
- nesumenkinti žmogaus skausmo,
- nesistengti pralinksminti,
- nenaudoti emocinio šantažo ar kaltės jausmo sukėlimo,
- nežadėti laikyti paslaptyje ketinimo nusižudyti.
Psichologė aiškino, ką daryti išgirdus jei žmogus užsimena apie savižudybę: kalba tam tikrais posakiais, dažniau kalba apie mirtį, išgyvena beviltiškumą ir bejėgiškumą, kalba tarsi norėdamas atsisveikinti, jo nebedomina ankstesni pomėgiai, netikėtai pradeda vartoti narkotikus arba daug alkoholio. Ankščiau buvo įprasta manyti, jog žmogus, kuris kalba apie savižudybę, niekada neišdrįsta to padaryti, tačiau apie 80 proc. žmonių apie tai užsimena ir nusižudo, jei artimieji to neišgirsta.
Baigdama paskaitą psichologė A. Tamošaitienė palinkėjo Caritas savanoriams: „Būkite pagarbūs, nuoširdūs bei supratingi“.
Vikaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė visus vyskupijos Caritas savanorius pakvietė į gruodžio 9 d. vyksiantį seminarą „Okultinių paraktikų pasekmės ir jų gydymas per Sakramentus“. Seminarą ves Vilkaviškio vyskupijos Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas egzorcistas teol. lic. Sigitas Bitkauskas.
Vitalija Filipova
VV Caritas Marijampolės dekanato vedėja
„Suvalkietis“ 2010 m. lapkričio 20 d. Nr. 134 (9216)
2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis
Lietuvoje paramos maistu prašo vis daugiau asmenų

D. tel. (8 343) 56 338, mob. 8 671 88 754
El. paštas caritas@vk.lcn.lt
Svetainė internete http://vilkaviskis.lcn.lt/kurija_kt/caritas/
2010 m. spalio 26 d., antradienis
Patvirtintas 2011 metų planas, įgyvendinat maisto iš intervencinių atsargų tiekimą labiausiai nepasiturintiems asmenims
- Italia (Italija) / 100 649 380,00 / 347 522 179,26
- Polska (Lenkija) / 75 320 186,00 / 260 065 538,22
- España (Ispanija) / 74 731 353,00 / 258 032 415,64
- France (Prancūzija) / 72 741 972,00 / 251 163 480,92
- România (Rumunija) / 49 578 143,00 / 171 183 412,15
- Portugal (Portugalija) / 20 513 026,00 / 70 827 376,17
- Elláda (Graikija) / 20 045 000,00 / 69 211 376,00
- Magyarország (Vengrija) / 14 146 729,00 / 48 845 825,89
- България (Bulgarija) / 11 042 840,00 / 38 128 717,95
- Belgique/België (Belgija) / 10 935 075,00 / 37 756 626,96
- Lietuva / 7 781 341,00 / 26 867 414,20
- Latvija / 6 723 467,00 / 23 214 786,86
- Suomi (Suomija) / 5 725 175,00 / 19 767 884,24
- Slovakia (Slovakija) / 4 809 692,00 / 16 606 904,54
- Slovenija (Slovėnija) / 2 409 038,00 / 8 317 926,41
- Éire (Airija) / 1 196 457,00 / 4 131 126,73
- Eesti (Estija) / 782 938,00 / 2 703 328,33
- Malta / 640 243,00 / 2 210 631,03
- Česká republika (Čekija) / 120 462,00 / 415 931,19
- Luxembourg (Liuksemburgas) / 107 483,00 / 371 117,30
- Alytaus rajono / 7 615 / 8 861 / 1 246
- Birštono / 656 / 789 / 133
- Lazdijų rajono / 5 057 / 6 141 / 1 084
- Prienų rajono / 7 365 / 8 710 / 1 345
- Kalvarijos / 3 123 / 3 911 / 788
- Kazlų Rūdos / 3 408 / 3 944 / 536
- Marijampolės / 7 006 / 9 509 / 2 503
- Vilkaviškio rajono / 11 347 / 13 175 / 1 828
- Šakių rajono / 7 240 / 8 946 / 1 706
- Kauno rajono (12-a sen. iš 25) / 2 844 / 3 913 / 1 069
2010 m. spalio 23 d., šeštadienis
PROGRAMA CARITAS SAVANORIŲ IR AKTYVIŲ PARAPIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ MOKYMUI
Tikslas: aktyvinti parapijos Caritas skyrius. Mokymus organizuosime parapijose.
„TVIRTAS ŽINGSNIS SAVANORYSTĖS LINK“
TEMOS:
- " Ką reiškia būti kataliku šiandien?"-
2010 m. lapkričio 11 d. 13 val. Lazdijų Šv. Onos parapijoje. Seminarą praves kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos katechetė- psichologė Asta Gudynienė.
- "KAM noriu (esu pašauktas) tarnauti? Ar aš esu parapijos narys?“
- ”Savanorystės samprata. Caritas organizacijos vertybės?
"JEI KAS NORĖTŲ TAPTI DIDŽIAUSIAS IŠ JŪSŲ,TEBŪNIE JŪSŲ TARNAS”(MT 20,26).
TEMOS:
§ „Jėzus- Karalius ar Tarnas?“
§ „Kaip Jėzus bendrauja su visuomenei nepriimtinais
žmonėmis?“
„ATSILIEPIMAS VEIKSMU“
TEMOS:
§ „Projektas turi aiškią pradžią ir aiškią pabaigą“.
§ Idėjos lėšų paieškai. Fondoieška.
2010 m. spalio 19 d., antradienis
PADĖKITE ABIEJŲ RANKŲ NETEKUSIAM JAUNUOLIUI (papildyta)
Lietuvos Caritas kviečia visus geros valios žmones padėti Ramygaloje gyvenančiam 22 metų Valentinui Audzevičiui įsigyti rankų protezus, kurio vieno kaina – 150 tūkst. eurų. Nelaimė jaunuolį ištiko rugpjūčio 14 d. popietę, kai dirbdamas pas ūkininką prie šiaudų preso, jis neteko abiejų rankų virš alkūnių.„Pažįstu Valentiną nuo vaikystės. Jis yra darbštus, sąžiningas ir nuoširdus vaikinas, patyręs daug gyvenimo negandų. Rankų protezai vaikinui leistų bent šiek tiek kompensuoti savo negalią“,– sakė Ramygalos parapijos Caritas vedėja Angelė Kielienė.
Maloniai kviečiame lėšas aukoti į Panevėžio vyskupijos Caritas šiam tikslui atidarytą sąskaitą
Nr. LT73 0075 8000 1212 0572 AB Snoro banke, įm. kodas 192069978, mokėjimo paskirties pavedime nurodant „auka protezams“.
2010-10-29 duomenimis Jūsų gerumo dėka į sąskaitą pervesta daugiau kaip 19 tūkst. litų. (2010-10-20 duomenimis Jūs paaukojote daugiau kaip 4 000 Lt). AČIŪ JUMS.
GERUMAS MUS VIENIJA,
Lietuvos Caritas
G. Subačiaus nuotr. „V.Audzevičius neslėpė, kad jam net sunku pradėti galvoti apie tai, koks gyvenimas jo laukia“.
Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“
2010 m. spalio 8 d., penktadienis
Krikščioniškas vadovavimas remiasi meilės tarnyste, kuri padeda kitiems pakilti iš nevilties, netikrumo jausmo...
- Padėti kitiems atrasti save. Tarnaujančio vadovo rolė yra padėti pavaldiniams atrasti stipriąsias puses ir jų potencialą bei įžiūrėti skirtumus. Tam būtina empatija.
- Užsidirbti ir išlaikyti kitų pasitikėjimą. Tarnystės vadovai įgauna pavaldinių pasitikėjimą būdami sąžiningi ir teisingi jų pasauliui. Jie neturi užslėptų minčių, jie nori atsisakyti galios, atlygio, pripažinimo ir kontrolės.
- Tarnauti kitų interesams. Skiriamasis tarnystės vadovavimo ženklas – padėti kitiems labiau nei siekti galios ir kontrolės. Tarnystės vadovai priima sprendimus palankius grupei, o ne asmeniniams interesams.
- Efektyvus klausymas. Jie neprimeta savo valios pavaldiniams, jie labiau įsiklauso į kitų problemas ir tada sudomina grupę surasti geriausią veiksmų eigą. Tarnaujantys vadovai savo pasitikėjimą patvirtina kitais.
- Seminaro lektorė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė pristato seminaro temą.
- Karitiečiai atidžiai klausosi lektorės Vaidos apie keturis svarbiausius santykių kūrimo elementus.
2010 m. spalio 1 d., penktadienis
Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanorių mokymų programa 2010/2011 metams
Programos tikslas – ugdyti parapijų lyderius,
gebančius suburti naujas bei atnaujinti jau esamas karitiečių grupes.
Seminarai vyskupijos Caritas savanorių palaikymui organizuojami Marijampolėje
Programa:
- 2010-10-05 vyko seminaras “Jėzus-vadovas ar tarnas”.
Lektorė- V. Spangelevičiūtė-Kneižienė.
- 2010-11-05–seminaras “Kaip bendrauti su žmonėmis kurie serga depresija ar išgyvena komplikuotas netektis”.
Lektorė- psichologė Audra Tamošaitienė.
- 2010-12-09 „Okultinių praktikų pasekmės ir jų gydymas per sakramentus“.
Lektorius- teol. lic. Sigitas Bitkauskas.
- 2011 m. sausio mėn.- seminaras “Carito samprata pirmųjų krikščionių amžiais”.
Lektorius - kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis.
- 2011-02-10-seminaras “Senatvės priėmimas bei įprasminimas“.
Lektorė- eduk. magistrė Dalia Griūnaitė.