2010 m. gruodžio 27 d., pirmadienis

Kalėdinė dovana – senelių šypsenos bei švytinčios džiaugsmu jų akys!

     Gruodžio 18–ąją Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ programos „Didysis Draugas/Didžioji Draugė“ savanoriai kartu su Mažaisiais draugais susirinko į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių Seserų Kongregacijos senelių namus, kuriuose gyventojams organizavo susikaupimo valandėlę „Adventas – įprasminimo metas“.
     Didieji ir Mažieji draugai, besiruošdami švęsti Jėzaus Gimimo šventę, kvietė visus įsiklausyti į Šv. Jono Krikštytojo žodžius kviečiančius atverti Viešpačiui savo širdies takus, užlyginant visas nuoskaudas, išbrendant iš įvairių liūnų ir baimių, keičiant savo gyvenimą. Jaunimas su seneliais kalbėjo, kokius konkrečius dalykus savo gyvenime reikia padaryti, kad mūsų dvasios namai būtų tinkami Kūdikėlio atėjimui.
     Senelių globos namų gyventojams buvo įteikta žvakė – meilės, vilties ir ramybės simbolis bei pačių vaikų su didžiausia meile gamintos atvirutės su palinkėjimais.
     Po atsisveikinimo su seneliais Didieji bei Mažieji draugai išskubėjo į pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ vaišintis arbata ir pasidžiaugti didžiausia tą dieną gauta dovana – senelių šypsenomis bei švytinčiomis džiaugsmu jų akimis.

Reda Kubilienė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė

2010 m. gruodžio 21 d., antradienis

Advento keliu Miroslove


     Gruodžio 15 d. Miroslavo Švč. Trejybės parapijoje vyko Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojamų mokymų „Tvirtas žingsnis link savanorystės“, skirtų ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijos bendruomenės narius, II – oji dalis. Seminarą vedė Marijampolės dekanato Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos tikybos mokytoja, psichologė Asta Gudynienė. Po seminaro, jo dalyviai kartu su Bagotosios parapijos jaunimu, dalyvavo Advento kelio kūrime. Miela, šilta ir prasminga bendrystė su Miroslavo žmonėmis ilgai išliks mūsų atmintyje.
Organizatoriai: Vilkaviškio vyskupijos Caritas,
Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapija

2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis

Priklausomybė nuo alkoholio. Kas tai- blogas įprotis, valios stoka ar liga?

2010 m. gruodžio 19 d. Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos salėje vyko Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ veiklos pristatymas. Apie pagrindines veiklas, kurias vykdo VV Pagalbos centras „Rūpintojėlis“ dalyvavusiems susitikime pasakojo direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir Pagalbos centro vadovė Reda Kubilienė.
Antroje susitikimo dalyje paskaitą tema „Atkrytis. Gyvenimas su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis“ skaitė Marijampolės PSPC psichologė Audra Tamošaitienė, kuri susirinkusiems pasakojo ne tik apie priklausomybe sergančius asmenis, bet ir apie šalia jų esančius artimuosius, jų gyvenimą. Lektorė pasakojo, kad priklausomybė yra liga, kurią lydi psichikos ir elgesio sutrikimai.
Aplinkiniai priklausomus nuo alkoholio žmones dažnai kaltina valios stoka, nesupratingumu, dvasingumo stoka. Tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio gali kentėti tiek stiprios valios sportininkai, mokslininkai, dvasingi rašytojai ar aukštas pareigas užimantys valdininkai.
Lektorė kalbėjo, kad didžiausias uždavinys gyvenant su priklausomu žmogumi vienoje šeimoje – išlikti savimi. Tai reiškia, sugebėti nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą. Priklausomybę nuo alkoholio gali diagnozuoti gydytojas remdamasis šios ligos diagnostiniais kriterijais ir skirti ligoniui reikalingą gydymą.
Psichologė paskaitos metu pristatė JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism, NIAAA) mokslininkų rekomendacijas priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems:
1. Nustokite vaidinti „gelbėtoją“.
Šeimos nariai dažniausiai stengiasi padėti priklausomam nuo alkoholio artimajam išspręsti įvairiausias situacijas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu. Svarbu nedelsiant liautis gelbėti, kad alkoholikas pats pajustų visas piktnaudžiavimo pasekmes. Tai gali sukelti norą mesti gerti.
2. Pasirinkite tinkamą laiką pokalbiui.
Planuokite pokalbio laiką su priklausomu nuo alkoholio žmogumi kaip galima greičiau, kai iškilo vienokių ar kitokių problemų dėl jo girtavimo. Kada jaučiasi kaltas dėl savo girtavimo. Parinkite laiką, kai jis yra blaivus, kai jūs abu esate ramūs ir galite privačiai pasikalbėti.

3. Būkite konkretus.
Pasakykite žmogui, kuriuo rūpinatės, kad esate sunerimęs dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir norite padėti. Savo susirūpinimą pabrėžkite paskutiniais pavyzdžiais, kada jo girtavimas sukėlė problemas tiek šeimai, tiek pačiam geriančiajam.

4. Įspėkite apie galimas pasekmes.
Įspėkite priklausomą nuo alkoholio žmogų, kad iki tol, kol jis nesutiks gydytis, jūs veiksite – ne turėdamas tikslą jį nubausti, bet siekdamas apginti save ir šeimą nuo jo griaunančių gėrimo pasekmių. Jūsų poelgiai gali apimti nuo atsisakymo drauge vykti į vakarėlį iki atsisakymo kartu gyventi. Negrasinkite, jei nesate tikri, jog galėsite savo ketinimus įgyvendinti.

5. Būkite pasiruošę padėti.
Iš anksto surinkite informaciją apie galimus gydymo būdus, specializuotas gydymo įstaigas. Jeigu priklausomas žmogus sutiko gydytis, iš karto paskambinkite ir užregistruokite pas gydytoją. Pasiūlykite eiti kartu į pirmą vizitą pas gydytoją.
6. Paprašykite priklausomo nuo alkoholio žmogaus draugo pagalbos.
Jeigu alkoholikas vis dar atsisako gydymo, paprašykite jo draugo (neturinčio problemų dėl alkoholio vartojimo) pakalbėti su juo naudojant aukščiau paminėtus metodus. Ypač stiprų poveikį gali turėti draugas, kuris anksčiau pats turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir sėkmingai jas išsprendė. Tačiau ir kiti situaciją suprantantys draugai gali būti naudingi. Norint įtikinti alkoholiką gydytis, dažnai reikia daug daugiau laiko nei tikimės.

7. Jūsų jėga – sąjunga su kitais.
Jūs galite suvienyti jėgas su giminaičiais, draugais, gydytoju, kad nuo alkoholio priklausomam žmogui galima būtu priešpriešinti visą grupę žmonių. Šis metodas gali būti labai veiksmingas, tačiau veikti būtina atsargiai. Grupei turėtų vadovauti patyręs gydytojas.

8. Ieškokite pagalbos sau.
Nesvarbu, sutinka priklausomas nuo alkoholio žmogus gydytis ar ne, jums bus naudinga kitų žmonių, turinčių panašios patirties, palaikymas. Yra savipagalbos grupės „Alan- Non“, skirtos priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems, „Linas“- nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams. Grupiniai susitikimai gali padėti suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar ne, nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.
Svarbu viską daryti su meile, t. y. visi artimųjų veiksmai, elgesys turėtų priklausomam asmeniui byloti: „Mes taip elgėmės, nes tave mylime ir nenorime tavęs netekti; mes netoleruosime toliau tavo tokio elgesio, tačiau kiekvieną akimirką esame pasirengę tau padėti, jei tik tu nuspręstum keistis.“ Yra net terminas, apibūdinantis tokį elgesį – „griežta meilė“.

Sergančiojo priklausomybe nuo alkoholio ar patyrusio „atkrytį“ ligonio artimieji norėdami jam padėti turėtų vadovautis šiais patarimais:

1. Šeimos nario alkoholizmo nelaikykite šeimos gėda. Pasveikti nuo alkoholizmo galima kaip ir nuo bet kokios kitos ligos.
2. Neniurnėkite ir nesakykite "pamokslų". Paprastai alkoholikas viską, ką galite jam pasakyti, jau žino. Klaidingai elgdamiesi, priversite jį daugiau meluoti, išsisukinėti arba žadėti neįvykdomų dalykų.
3. Venkite nuskriaustojo arba kankinio pozos. Daug kas būna aišku ir be žodžių. Alkoholikas linkęs spręsti apie žmonių požiūrį į jį ne iš išsakytų minčių, bet iš įvairių smulkmenų.
4. Nespekuliuokite pasakymu "jeigu mane mylėtum…". Alkoholikas geria dėl organizmo vidinio poreikio, todėl vien valios jėga susilaikyti negėręs jis nesugeba. Dėl nuolatinių priekaištų gali tik padidėti kaltės jausmas. Tai tas pats, kas sakyti :"jeigu mane mylėtum, nesirgtum tuberkulioze…".
5. Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinsite. Nebent tai būtų susiję su vaikų saugumu. Tušti grasinimai - visiškai neveiksmingi, nes leidžia suprasti, jog neketinate elgtis taip, kaip sakote.
6. Neslėpkite alkoholinių gėrimų ir neatiminėkite jų. Paprastai tai tik įstumia alkoholiką į nevilties būseną. Galų gale jis vis tiek ras naujų būdų, kaip gauti alkoholio.
7. Nesileiskite įkalbamas gerti kartu su alkoholiku tam, kad jam mažiau tektų. Tai nepasiteisina. Be to, kai kartu su juo geriate, jis nei nemano kreiptis pagalbos.
8. Sutikite su bet kuriuo jo paties pasirinktu gydymo metodu. Dažnai manoma, kad rūpinimasis šeima ir namais yra pakankamas stimulas pradėti sveikti, tačiau neretai kur kas svarbesnis yra noras susigrąžinti prarastą savigarbą. Nesijauskite paliktas nuošalyje, jei jis kreipsis pagalbos į kitus žmones.
9. Nesitikėkite staigaus ir visiško pasveikimo. Nuo kiekvienos ligos sveikstama pamažu. Gali pasitaikyti ir ligos atkryčių, pykčio ir vidinės įtampos epizodų.
10. Nesistenkite apsaugoti sveikstantį alkoholiką nuo siūlymų išgerti. Tai vienas iš greičiausių būdų įstumti jį į ligos atkrytį. Siūlantiems išgerti jis pats turi išmokti mandagiai ir tvirtai pasakyti ''ne''. Perspėdami kitus neduoti jam gerti, tik sužadinsite ankstesnius pykčio ir nepilnavertiškumo jausmus.
11. Nedarykite už alkoholiką to, ką jis gali ir privalo atlikti pats. Jūs negalite už jį gydytis. Nepadėkite jam išsisukti iš sunkių situacijų tol, kol pats nepatirs visų gėrimo pasekmių.
12. Pasiūlykite savo meilę, paramą ir supratimą tuomet, kai jis blaivus. Bendradarbiaujant šeimos nariams, specialistams ir Dievui, vyksta realių pokyčių. O kad toks bendradarbiavimas įvyktų, reikia drąsos, tikėjimo ir pasitikėjimo.

„Tik tu vienas gali tai padaryti, bet vienas tu to negali” (iš AA minčių).

Aušra Adomavičiūtė
Reda Kubilienė
Straipsnis parengtas remiantis psichologės A. Tamošaitienės seminaro medžiaga ir

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

"ADVENTO KELIAS" - Lazdijai

Gruodžio 2 d. Lazdijų Šv. Onos parapijoje vyko Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojamų mokymų „Tvirtas žingsnis link savanorystės“ antroji dalis, skirta ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijos bendruomenės narius.
Kaip ir pirmąjį kartą, teorinius mokymus vedė mūsų parapijos tikybos mokytoja Asta ir kun. Juozas. Praktinėje dalyje dalyvavo ir parapijos jaunimas, kuris pristatė Advento kelią ir keletą sakralinių šokių.
Esame dėkingi Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojai Aušrai už suteiktą galimybę pasidalinti mintimis apie veiklą parapijoje, Lazdijų parapijos klebonui Gintarui Urbštui ir aktyviems parapijos nariams už šiltą priėmimą.

Marijampolės dekanato Bagotosios šv. Antano Paduviečio informacija

OKULTINIŲ PRAKTIKŲ PASEKMĖS IR JŲ GYDYMAS

Gruodžio 9 d. Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre Igliaukos ir Gudelių parapijų klebonas, vyskupijos egzorcistas teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas vedė seminarą „Okultinių praktikų pasekmės ir jų gydymas per sakramentus“.
Spartėjant informacijos srautui, mūsų gyvenimas tampa ypač sudėtingu, todėl svarbu suvokti, iš kur ateina gėris, kaip nepasiduoti blogiui ir ką daryti, kad liktų sveika siela ir kūnas. Reikia daug žinoti. Čia mums padeda ne tik tėvai, mokytojai, bet ir kunigai, ypač egzorcistai. Seminaro metu kun. S. Bitkauskas akcentavo, kad esminis dalykas šiuo laikotarpiu yra tai, kad žmonės nepažįsta savo tikėjimo ir nuo jo atšalę. Paklauskime savo šeimos narius, artimuosius, kiek jiems svarbus Dievas. Dažnai katalikais save laikantys žmonės geriau pasitiki įvairiais su krikščionišku tikėjimu nesuderinamais dalykais kaip horoskopai, homeopatija, burtai, amuletai, pakliūna į reklamos apie burtų salonuose teikiamą ateities žinojimo laimę, melagingų liudijimų tinklą. Jei žmogus savo gyvenimą skiria materialinėms gėrybėms kaupti, tai peni tik kūną. Sielai maisto taip pat reikia, tačiau XXI amžiaus žmogus dažniausiai dvasinio maisto ieško ne savo tikėjime, o okultinėse praktikose, kurių pasekmės dažniausiai būna nerimas, depresija, vidinė sumaištis, įvairios priklausomybės (alkoholiui, narkotikams, rūkymui, seksui, magijai), godumas pinigams, garbės troškimas ir kt. Tuomet pagalbos tenka kreiptis į gydytoją ar kunigą egzorcistą. Daugiau informacijos galima sužinoti ir internetinėje svetainėje http://www.egzorcistas.lt/. Kiekvienas žmogus yra pašauktas asmeninei bendrystei su Dievu. Tačiau yra „jis“, kuris trukdo tai bendrystei. Tai blogio dvasia, arba Šėtonas, Piktasis, Velnias, Gundytojas (įvairiai jį galima pavadinti).
Piktoji dvasia, norėdama ardyti Dievo kūrybą, stengiasi įvairiais būdais suklaidinti, sunaikinti žmogų, atitraukti jį nuo Dievo. Kunigas kalbėjo, kad jogos pratybos, sunkusis rokas, parsivežtos statulėlės, suvenyrai iš Egipto, Turkijos, jaunimo mėgstami nešioti auskarai, žiedai, pakabukai, amuletai, nežinant, ką jie reiškia taip pat daro neigiamą įtaką sielai.
Dažniausiai pasitaikantis jaunimo papuošalas - „keltų“ kryžius simbolizuojantis tiltą į kitą pasaulį. Jis panašus į krikščioniškąjį, kilęs iš pagoniškųjų tikėjimų, jį dažnai naudoja neofašistai vietoje svastikos. Iš Egipto dažnai parsivežamas kaip suvenyras kryžius su „kokarda“ – tai seksualinio palaidumo simbolis. O Nerono kryžius – tai kovos su krikščionybe simbolis, pagoniškas juodosios magijos ženklas. Satanistai jį naudoja per juodąsias mišias.
Šiuo metu labai populiaru gydytis homeopatiniais vaistais (žmonės juos maišo su žoliniais preparatais). Jų reklamas matome televizijos ekranuose, žurnalų ar laikraščių puslapiuose. Kunigas kalbėjo, kad homeopatija nuo pat atsiradimo yra susijusi su magija, spiritizmu ir okultizmu. Ką tai reiškia? Homeopatinių vaistų veikimas nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais ir neatitinka gamtos dėsnių, tad net jei ji yra „veiksminga“, tai ne pagal moksliškai paaiškinamus gamtos dėsnius. Jei tai ne gamtos jėgos, tai, galbūt, kokios nors kitokios? Piktosios dvasios tikslas- sunaikinti žmogaus asmenybę.
Kunigas S. Bitkauskas pabrėžė keletą dalykų, kurie padeda išsivaduoti iš piktojo įtakos. Jis sakė, kad svarbiausias dalykas – gyventi malonėje su Dievu, be nuodėmės. Tam Jėzus mums paliko Susitaikinimo ir kitus Sakramentus. Todėl, nuoširdžiai atlikę Susitaikinimo sakramentą, atstatome ryšį su Kūrėju. Jei žmogus yra labai seniai buvęs išpažinties, tai labai svarbu yra nuoširdi atgaila. Labai svarbu švęsti Eucharistiją – šv. Mišias, dažnai priimti komuniją, adoruoti Švč. Sakramentą.
Kunigas kalbėjo, kad ir egzorcistai negalės nieko padaryti, jei žmogus nepraktikuos sakramentinio gyvenimo ir tik kraštutiniu atveju čia gali padėti egzorcizmas. Kunigas egzorcistas kvietė atsiversti „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (1996, Kaunas; psl. 354-355), kuriame parašyta: „Kai Bažnyčia viešai ir autoritetingai Jėzaus Kristaus vardu meldžia, kad asmuo ar daiktas būtų apsaugotas nuo Piktojo kėslų arba išvaduotas iš jo valdžios, tai vadiname egzorcizmu. Jį atlikdavo Jėzus, ir bažnyčia gavo iš Jo galią ir uždavinį išvarinėti demonus. Paprasta forma egzorcizmas atliekamas per Krikšto apeigas. Iškilmingą egzorcizmą vadinamą „didžiuoju“, gali atlikti tiktai kunigas, gavęs vyskupo leidimą. Egzorcizmų tikslas – Jėzaus patikėta Bažnyčiai dvasine galia išvaryti piktąsias dvasias arba išvaduoti iš jų įtakos. Visai kas kita yra ligos, ypač psichinės, kuriomis rūpintis turi medicinos mokslas...“ (1673).
Pasibaigus seminarui kilo aktyvi diskusija. Jo dalyvių nuomone, reikėtų pasinaudoti Lenkijos kunigų patirtimi. Čia prie kiekvienos bažnyčios skelbimų lentoje kabo okultinių ženklų pavydžiai (auskarų, pakabukų, žiedų ir kt.), aprašoma jų daroma žala.
O karitiečiams ir visiems save vadinančiais krikščionimis labai svarbu gerai pažinti savo tikėjimą ir ištikimai jo laikytis, kad galėtų būti atrama tiems, kurie blaškosi tarp įvairių prieštaringų praktikų.

Vitalija Filipova
Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės
dekanato Caritas vedėja

2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

Startuoja kasmetinė adventinė akcija

Advento metu Lietuvos vyskupijų ir centrinis Caritas tryliktą kartą vykdys vargstančiųjų paramos akciją „Gerumas mus vienija“. Akcijos metu tikintieji ir visi geros valios žmonės kviečiami savo parapijose bei vietos Caritas skyriuose už auką įsigyti simbolinę Caritas žvakelę, taip išreiškiant artimo meilę ir solidarumą. Aukos už žvakeles, surinktos parapijos bažnyčioje, skiriamos tos parapijos vargingiausiems paremti.
2009 metais Vilkaviškio vyskupijoje buvo išplatinta 12000 žvakelių, aukojo 6424 asmenys (daugelis aukojusiųjų norėjo būti neįvardinti), akcijoje aktyviai dalyvavo kunigai, Caritas skyrių savanoriai, 17 organizacijų, Marijampolės savivaldybės Degučių mokyklos-darželio bendruomenė, Krikščioniškojo kultūros centro, Šaltinio bei Igliaukos vidurinių mokyklų ateitininkai, Kalvarijos savivaldybės skautai. Moksleiviai žvakeles gavo iš savo parapijų Caritas skyrių, taip įsijungdami į parapijų Caritas savanorių būrį.
Parapijose surinkta labdara buvo suteikta parama jos stokojantiems bendruomenių nariams. Vaikams nupirkta mokyklinių prekių, sergantiems ir vienišiems senoliams vaistų ir slaugos priemonių, nepasiturinčiai gyvenančiai šeimai - kietojo kuro. Vieniši ir paramos reikalingi žmonės buvo pakviesti valgyti Kūčių vakarienės, o vaikai galėjo džiaugtis Kalėdų dovanėlėmis.
Šiais metais akcija prasidės gruodžio 1 dieną ir baigsis gruodžio 31-ąją. Visą gruodžio mėnesį galima aukoti Caritas veiklai skambinant trumpaisiais numeriais 1406 (auka 5 litai) ir 1407 (auka 10 litų). Akcijoje dalyvauti kviečiame kiekvieną, kuris nori ir gali bent maža auka prisidėti prie vos galą su galu suduriančių senolių, gatvės vaikų ir skurdžiai gyvenančių šeimų paramos.
Kun. Juozas Zdebskis rašė: „Jei gali laimingas žemėje būti, tai tą laimę gali rasti tik kito žmogaus akyse, kai jose spindi džiaugsmas ir žinai, jog tai savo pastangomis, savo auka tą laimę jam padovanojai“.
Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis į savo parapijų klebonus ar Caritas skyrius.
Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2010 m. lapkričio 24 d., trečiadienis

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

JAUNIEJI SAVANORIAI

SUSITIKIMAS SU MARIJAMPOLĖS TIKĖJIMO IR ŠVIESOS BENDRUOMENĖS "DIEVO MAŽUTĖLIAI" VADOVE, GYDYTOJA LAIMA ŠIUPIENYTE IR BIČIULE JUSTINA


2010-11-09
RŪPINTOJĖLIS










Mokymą
"KAS YRA SAVANORYSTĖ?"
vedė s. Evelina (MVS)
2010-11-16








Ką reiškia būti kataliku šiandien?


Lapkričio 11 d. Lazdijų Šv. Onos parapijoje prasidėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojami mokymai „Tvirtas žingsnis link savanorystės“, skirti ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijos bendruomenės narius.
Pirmąjį seminarą „Ką reiškia būti kataliku šiandien?" vedė Marijampolės dekanato Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos tikybos mokytoja, psichologė Asta Gudynienė.
Dalyviai, kurių susirinko virš 20, buvo kviečiami širdimi išgirsti atsakymą, ką reiškia būti kataliku šiandien kiekvienam asmeniškai. Seminaras buvo vedamas dialogo forma. Asta Gudynienė kun. Juozui Fakėjavui uždavė klausimus, kurie yra aktualūs kiekvienam tikinčiajam: „Gyvename valstybėje, kurioje aštuoni iš dešimties save pristato katalikais. Netgi įvertinus emigravusių žmonių skaičių, apie 2 mln. žmonių yra katalikai, kurie seka Kristumi? Kunige, tai apie kokius ekonominius ar politinius sunkumus Lietuvoje mes galime kalbėti, kai toks didelis skaičius žmonių stengiasi paliudyti meilę savo artimui ir kaip jie karštai seka Kristų?“
Atsakydamas į užduotą klausimą, kunigas dalijosi mintimis, jog dažnai yra didelis tarpeklis tarp to, kuo žmogus save įvardina, ir jo gyvenimo. Taip yra ir su katalikais. Didelė dalis žmonių, įvardijantys save katalikais mano, jog tai yra tik tradicija, kurią paveldime iš tėvų, o su Kristaus sekimu visa tai yra mažai susiję. Lietuvoje klesti būrimo salonai, žmonės godžiai skaito ir tiki absurdiškiausiais horoskopais, veikia daug grupių, kurios moko rytietiško dvasingumo. Juk ir žaltys melavo Ievai apie galimybę tapti tokiu kaip Dievas. Jis provokavo sukilti prieš esą laisvai gyventi draudžiantį Kūrėją. Panašu, jog daugumą Lietuvos katalikų tenkintų „korektiško“ Dievo, kuris nesikiša į tai, kas vyksta širdyje, samprata. Kol Dievas lieka „korektiškas“, galima būti katalikais, pora kartų per metus nueiti į pamaldas, pakrikštyti vaikus, tuoktis bažnyčioje. Tačiau, jei kunigas primena tokiam žmogui apie tikrąsias kataliko pareigas, dažniausiai būna paprašytas nesikišti.
Seminaro pabaigoje Caritas savanoriai ir kiti parapijos aktyvūs bendradarbiai turėjo galimybę užduoti seminaro vedantiesiems klausimus ir išgirsti atsakymus.
Nuoširdžiai dėkojame Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapijos klebonui kun. Juozui Fakėjavui bei šios parapijos tikybos mokytojai, psichologei Astai Gudynienei už bendradarbiavimą organizuojant sminarų „Tvirtas žingsnis link savanorystės“ ciklą.



Seminaro "Ką reiškia būti kataliku šiandien?" vykusio lapkričio mėn. 17 d. Miroslovo Šv. Trejybės parapijoje akimirkos







Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Apie Vilkaviškio vyskupijos Caritas veiklą - Rumbonių Švč. Trejybės parapijoje

2010 m. lapkričio 7 d. Alytaus dekanato Rumbonių Švč. Trejybės parapijos namuose vyko susitikimas su Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adokmavičiūte bei Lietuvos Caritas programos „Kalinių globa ir reintegracija“ socialine darbuotoja, edukologijos magistre Dalia Griūnaite. Gausiai susirinkusiai (dalyvavo apie 80 žmonių) Rumbonių Švč. Trejybės parapijos bendruomenei Aušra Adomavičiūtė atskleidė Vilkaviškio vyskupijos Caritas misiją- įvairiais būdais padėti pagalbos stokojantiems ar kitokius sunkumus išgyvenantiems žmonėms. Buvo pristatyta pagrindinė šios religinės bendrijos veikla bei jos vykdomi projektai ir programos. Projektuose „Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ ir pagalbos centras „Rūpintojėlis“ Marijampolėje nemokamai teikiamos socialinio pobūdžio ir psichologinės paslaugos vaikams ir suaugusiems. Programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ tikslas- padėti vaikams, kurie jaučiasi emociškai nesaugiai namuose, mokykloje, gatvėje, kurie yra vieniši ir patiria sunkumų. Šeimų ugdymo programa ,,Linas‘‘ skirta darbui su rizikos grupės vaikais iš probleminių šeimų, kuriose vienas ar abu tėvai turi priklausomybę alkoholiui. Programa „Savanorių mokymai“ skirta ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijų bendruomenių narius, parapijų lyderius, gebančius atnaujinti esamas bei suburti naujas karitiečių grupes.
Dalia Griūnaitė skaitė paskaitą „Senatvės priėmimas ir įprasminimas“. Padedant lektorei, susitikimo dalyviai gilinosi į žmogaus gyvenimo laikotarpį, kuris vadinamas senatve, kai, senkant žmogaus fizinėms ir psichinėms galioms, žmogus negali pasikliauti vien savimi ir priklausomybė nuo aplinkinių tampa neišvengiama. Paskaitos metu buvo atskleista senatvės priėmimo ir įprasminimo ypatumai. Lektorė klausytojams pasakojo, jog senatvėje daugelis žmonių patiria tokius pačius sunkumus, tačiau dalis žmonių nesugeba prisitaikyti prie gyvenimo pokyčių. Tokie seni žmonės prabėgusį gyvenimą ir nuveiktus darbus vertina blogai, išgyvena tuštumos, beprasmiškumo, nevilties, nežinomybės, skausmo, bejėgiškumo, savo tapatybės ir orumo praradimo, praeities klaidų jausmus ir ateities baimes. Tuomet labai svarbu, kad šalia esantieji, bendraudami su senu žmogumi vadovautųsi tokiomis vertybėmis kaip meilė žmogui, tolerancija, nuoširdumas, empatija, kantrumas, pareigos jausmas.
Bendraujant su senais žmonėmis būtina atkreipti dėmesį į žmogaus regėjimą ir klausą, apie tai pradžioje su juo pasikalbėti. Stengtis taikytis prie seno žmogaus galimybių bendrauti, apgalvoti verbalinės ir neverbalinės išraiškos santykį. Jei senas žmogus bendrauja lengvai, bet daug ir nenuosekliai, galima padėti ,,nepamesti minties” užduodant tikslius kryptingus klausimus. Stengtis nepertraukinėti ir neskubinti kalbančiojo. Leisti kalbančiajam kartotis, netgi paprašyti pakartoti tai, kas kalbančiajam svarbu.
Apibendrindama paskaitą, Dalia Griūnaitė akcentavo, kad tikintys žmonės lengviau susitaiko, jog gyvenimas eina į pabaigą. Jie tiki, kad mirtyje nėra tragedijos, nes po mirties siela amžinai gyvens Dievo artumoje. Svarbiausia yra seną žmogų laikyti asmenybe, kuri turi teisę reikšti ir neigiamus jausmus (pyktį, neviltį), pripažinti visas gerąsias ir blogąsias jos savybes, pasitikėti ja tokia, kokia yra, bet ne tokia, kokia ji „turėtų būti“.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

„Būkite pagarbūs, nuoširdūs bei supratingi!“

Lapkričio 5 dieną Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre vyko seminaras „Kaip padėti žmonėms, išgyvenantiems depresiją ar sunkias netektis“.
Jame dalyvavo 59 vyskupijos Carito savnoriai ir parapijų aktyvistai. Projektą “Savanorių mokymai“, kurį vykdo Vilkaviškio vyskupijos Caritas dalinai finansuoja
Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas. Jis skirtas vyskupijos Caritas savanoriams ugdyti.
Seminaro paskaitininkė, Marijampolės PSPC psichologė Audra Tamošaitienė, profesionaliai, nuoširdžiai ir įdomiai pasakojo apie psichologinės krizės ištiktus žmones bei būdus jiems padėti. Krizė gali ištikti ir sveikus žmones, mirus artimiesiems, netekus darbo, išgyvenant skyrybas, įvykus kažkam labai reikšmingo asmeniškai tam žmogui. Krizė turi 6 stadijas: šoko, neigimo, pykčio, depresijos, priėmimo ir naujos orientacijos. Jei žmogus ištiktas šoko kaltina kitus, pyksta, reikia žinoti, jog tas pyktis nukreiptas ne į asmenį, kuris nori padėti, bet „šaukia“ jo skausmas. Būtinai reikia leisti žmogui išsisakyti. Neigimo fazėje negalima žmogui prieštarauti, kad ir ką jis sakytų, taisyti jo kalbos- reikia leisti žmogui neigti, o pykčio fazėje leisti pykti ar verkti.
Sunkumų ištiktam žmogui mes galime padėti: nepalikdami jo vieno, parodydami susirūpinimą jo išgyvenimais, išklausydami, nepertraukinėdami, nekritikuodami, prisimindami kaip jautėmės, kai mums buvo sunku. Taip pat svarbu padėti rasti reikiamus specialistus.
Labai svarbu norint padėti depresijos ištiktam žmogui įsiminti penkių NE taisyklę:
- neišsigąsti, neparodyti, kad esame šokiruoti,
- nesumenkinti žmogaus skausmo,
- nesistengti pralinksminti,
- nenaudoti emocinio šantažo ar kaltės jausmo sukėlimo,
- nežadėti laikyti paslaptyje ketinimo nusižudyti.
Psichologė aiškino, ką daryti išgirdus jei žmogus užsimena apie savižudybę: kalba tam tikrais posakiais, dažniau kalba apie mirtį, išgyvena beviltiškumą ir bejėgiškumą, kalba tarsi norėdamas atsisveikinti, jo nebedomina ankstesni pomėgiai, netikėtai pradeda vartoti narkotikus arba daug alkoholio. Ankščiau buvo įprasta manyti, jog žmogus, kuris kalba apie savižudybę, niekada neišdrįsta to padaryti, tačiau apie 80 proc. žmonių apie tai užsimena ir nusižudo, jei artimieji to neišgirsta.
Baigdama paskaitą psichologė A. Tamošaitienė palinkėjo Caritas savanoriams: „Būkite pagarbūs, nuoširdūs bei supratingi“.
Vikaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė visus vyskupijos Caritas savanorius pakvietė į gruodžio 9 d. vyksiantį seminarą „Okultinių paraktikų pasekmės ir jų gydymas per Sakramentus“. Seminarą ves Vilkaviškio vyskupijos Igliaukos Šv. Kazimiero parapijos klebonas egzorcistas teol. lic. Sigitas Bitkauskas.

Vitalija Filipova
VV Caritas Marijampolės dekanato vedėja

„Suvalkietis“ 2010 m. lapkričio 20 d. Nr. 134 (9216)

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Lietuvoje paramos maistu prašo vis daugiau asmenų

   Lapkričio mėn. 8 – 25 dienomis, jau penktąjį kartą per 2010 metus, į labdaros organizacijų pagrindinius sandėlius bus įvežta beveik 2,8 tūkst. tonų parama maisto produktais, vykdant Europos Sąjungos maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą (toliau – MIATLNA).
   Lietuvoje šią paramą panoro gauti 538 491 asmuo, įrašytas į labiausiai nepasiturinčiųjų asmenų sąrašą. Primename, kad paramą maisto produktais gali gauti tie Lietuvos gyventojai, kurių pajamos vienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų remiamų pajamų (VRP), t. y. 525 litų.
   Šiems asmenims skiriamą paramą paskirstys ir su partnerių pagalba išdalins Lietuvos Caritas organizacija (367 025 nepasiturintiems asmenims arba 68,16 proc. nuo visų paramos gavėjų Lietuvoje), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (116 222 asmenims arba 21,58 proc.) bei labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ (55 244 paramos gavėjams arba 10,26 proc. nuo visų jos prašančiųjų skaičiaus).
   „Vilkaviškio vyskupijos Caritas maisto produktų paskirstymą ir jų išdalinimą administruoja 10-yje savivaldybių, kuriose beveik 358 tonų gautą paramą maisto produktais už 1,039 mln. litų paskirstys 12,61 proc. visų paramos gavėjų Lietuvoje, t. y. 67 899 jos laukiantiems labiausiai nepasiturintiems vyskupijos asmenims, o t. y. 12 238 asmenimis daugiau nei 2010 m. kovo mėn.“ – sako MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje Giedrius Sinkevičius.

Paramos gavėjai pagal savivaldybes pasiskirstė taip:
Savivaldybė / 2010 m. kovo mėn. / 2010 m. lapkričio mėn. / Padidėjimas
Alytaus rajono / 7 615 / 8 861 / 1 246 /
Birštono / 656 / 789 / 133 /
Lazdijų rajono / 5 057 / 6 141 / 1 084 /
Prienų rajono / 7 365 / 8 710 / 1 345 /
Kalvarijos / 3 123 / 3 911 / 788 /
Kazlų Rūdos / 3 408 / 3 944 / 536 /
Marijampolės / 7 006 / 9 509 / 2 503 /
Vilkaviškio rajono / 11 347 / 13 175 / 1 828 /
Šakių rajono / 7 240 / 8 946 / 1 706 /
Kauno rajono (12-a sen. iš 25) / 2 844 / 3 913 / 1 069 /
Iš viso vyskupijoje / 55 661 / 67 899 / 12 238

   Alytaus r., Birštono, Lazdijų r., Prienų r. savivaldybių remtiniems asmenims lapkričio mėnesį skirti 14,18 Lt vertės maisto produktai, t. y.: 2 kg kvietinių miltų, 0,4 kg makaronų, 0,5 kg manų kruopų, 0,12 kg miežinių sausų pusryčių, 1,6 kg trijų grūdų kruopų košės ir 0,64 kg nesaldinto sutirštinto pieno.
   Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio r. ir Kauno r. savivaldybių nepasiturintiems asmenims 16,50 Lt vertės maisto produktų paketą vienam asmeniui sudarys: 2 kg kvietinių miltų, 0,8 kg makaronų, 0,12 kg miežinių sausų pusryčių, 0,8 kg trijų grūdų kruopų košės, 1 kg ryžių kruopų ir 0,64 kg nesaldinto sutirštinto pieno. Beje, Marijampolės savivaldybės 427 asmenims jo sudėtyje papildomai bus 0,8 kg trijų grūdų kruopų košės, dėl to gaunamos paramos vertė vienam asmeniui padidėja iki 17,91 Lt.
   Informuojame, kad Marijampolės savivaldybės Degučių seniūnijos gyventojai paramą maistu lapkričio mėnesį turės atsiimti kitoje vietoje, t. y. Rasos g. 6, buvusiose Marijampolės socialinės pagalbos centro patalpose.
   Šakių rajono savivaldybės remtiniems asmenims 13,72 Lt vertės paramoje bus šie maisto produktai: 2 kg kvietinių miltų, 0,4 kg makaronų, 0,24 kg miežinių sausų pusryčių, 1,6 kg trijų grūdų kruopų košės ir 0,64 kg nesaldinto sutirštinto pieno.
   Atkreipiame dėmesį ir norime paaiškinti, kad Lietuvoje paramos gavėjų gaunamų maisto produktų asortimentas ir jų vertė vienam asmeniui skiriasi, nes kiekvieną paramos gavimo mėnesį, t. y. kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėn., nepasiturinčiųjų asmenų skaičius nuolat kito ir VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra programos įgyvendinimo pabaigoje privalėjo labdaros organizacijoms paskirstyti visus šių metų pradžioje viešųjų pirkimų patvirtinta tvarka įsigytus maisto produktus.
   Kaip bebūtų gaila, tačiau MIATLNA programos vykdytojui Vilkaviškio vyskupijoje Giedriui Sinkevičiui tenka konstatuoti nelabai malonų faktą: ne visiems paramos gavėjams pateikusiems prašymus gauti ES paramą maistu, ji labai reikalinga. Seniūnijose pareiškę norą ją gauti, kai kurie asmenys iš viso neatvyksta jos pasiimti. Vyskupijos teritorijoje tokių asmenų buvo 680, t. y. Marijampolės sav. – 462 iš 9 026, Kalvarijos sav. – 74 iš 3 883, o Vilkaviškio r. sav. – 144 iš 13 012 asmenų, įrašytų į paramos gavėjų sąrašus. Neatsiimti maisto produktai po jų dalinimo pabaigos patenka į socialines labdaros valgyklas, vaikų dienos centrus ar kitas socialines paslaugas teikiančias įstaigas griežtai laikantis visų reikalavimų.
   Pastaruoju metu daugeliui paramos gavėjų kyla klausimas dėl tiekiamų maisto produktų kokybės. Dėl to dažniausia kaltinamos labdaros organizacijos, kurios, neva „dalina pasibaigusio galiojimo maisto produktus“.
   „Oficialiai pareiškiame, jog kiekvieną kartą maisto produktai į pagrindinius sandėlius priimami tik tiekėjams pateikus visus reikalingus dokumentus, t. y. pervežimo dokumentą – krovinio važtaraštį ir būtinai įvežamų maisto produktų kokybę patvirtinantį sertifikatą. Per savaitę ar porą šie produktai paskirstomi į seniūnijas (dalinimo vietas), – sako Giedrius Sinkevičius, – todėl teigti, kad labdaros organizacijos atsakingos už maisto produktuose retkarčiais randamas ne itin mielas „dovanas“, tikrai nėra atsakinga. Mes esame tik paramos skirstytojai ir jos dalintojai. Už maisto produktų kokybę 100 proc. atsako jų tiekėjai. Beje, labai dažnai ir patys paramą gaunantys asmenys pamiršta, jog gautus produktus reikia sunaudoti kuo greičiau, jų nekaupiant „blogesniems“ laikams. Maisto specialistai miltų ir kruopų gaminių rekomenduoja nekaupti namuose dideliais kiekiais, net ir parduotuvėse jų įsigyti tik poros mėnesių laikotarpiui, per kurį būtų galima juos suvartoti, kadangi esant netinkamoms laikymo sąlygoms yra gana greitai gendantis produktas“.
   Taip pat informuojame, kad jau vyksta parengiamieji darbai MIATLNA programos įgyvendinimui 2011 metais. Kitais metais programos įgyvendinimui Lietuvoje skirtų intervencinių produktų, administracinių ir transporto išlaidų vertė yra 7,78 mln. eurų arba 26,87 mln. litų. Visa 2011 metų programos įgyvendinimo vertė 20-yje valstybėse narėse iš 27-ių ES valstybių, kurios pareiškė norą dalyvauti programoje yra 480 mln. eurų arba beveik 1,66 mlrd. litų.
Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija
 
D. tel. (8 343) 56 338, mob. 8 671 88 754
El. paštas caritas@vk.lcn.lt
Svetainė internete http://vilkaviskis.lcn.lt/kurija_kt/caritas/

2010 m. spalio 26 d., antradienis

Patvirtintas 2011 metų planas, įgyvendinat maisto iš intervencinių atsargų tiekimą labiausiai nepasiturintiems asmenims

    2010 m. spalio 22 d. Europos Sąjungos Oficialiajame Leidinyje Nr. L 278, paskelbtas 2010 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 945/2010, kuriuo patvirtinamas planas skirti valstybėms narėms 2011 biudžetiniais metais lėšų maisto produktams iš intervencinių atsargų tiekti labiausiai nepasiturintiems asmenims ES ir kuriuo nukrypstama nuo tam tikrų Komisijos reglamento (ES) Nr. 807/2010 nuostatų
   Lietuvai 2011 m. paramos maisto produktais programos įgyvendinimui skirta 61 tūkst. tonų miežių ir 704 t nugriebto pieno miltelių. Lietuvai skirti maisto produktai saugomi Lietuvos intervenciniuose sandėliuose. Na, o iš Lietuvos intervencinių sandėlių pagal 2011 biudžetinių metų planą leista perkelti sviestą į Airiją (109 t), Graikiją (795 t) ir Portugaliją (458 t).
   2011 m. programos įgyvendinimui Lietuvoje skirtų intervencinių produktų, administracinių ir transporto išlaidų vertė yra 7,78 mln. eurų arba 26,87 mln. litų.
   Visa 2011 metų programos įgyvendinimo vertė 20-yje valstybėse narėse iš 27-ių ES valstybių, kurios pareiškė norą dalyvauti programoje yra 480 mln. eurų arba beveik 1,66 mlrd. litų (1 € = 3,4528 LTL):
   Eil. Nr. / Valstybė narė / Programos vertė eurais / litais

  1. Italia (Italija) / 100 649 380,00 / 347 522 179,26
  2. Polska (Lenkija) / 75 320 186,00 / 260 065 538,22
  3. España (Ispanija) / 74 731 353,00 / 258 032 415,64
  4. France (Prancūzija) / 72 741 972,00 / 251 163 480,92
  5. România (Rumunija) / 49 578 143,00 / 171 183 412,15
  6. Portugal (Portugalija) / 20 513 026,00 / 70 827 376,17
  7. Elláda (Graikija) / 20 045 000,00 / 69 211 376,00
  8. Magyarország (Vengrija) / 14 146 729,00 / 48 845 825,89
  9. България (Bulgarija) / 11 042 840,00 / 38 128 717,95
  10. Belgique/België (Belgija) / 10 935 075,00 / 37 756 626,96
  11. Lietuva / 7 781 341,00 / 26 867 414,20
  12. Latvija / 6 723 467,00 / 23 214 786,86
  13. Suomi (Suomija) / 5 725 175,00 / 19 767 884,24
  14. Slovakia (Slovakija) / 4 809 692,00 / 16 606 904,54
  15. Slovenija (Slovėnija) / 2 409 038,00 / 8 317 926,41
  16. Éire (Airija) / 1 196 457,00 / 4 131 126,73
  17. Eesti (Estija) / 782 938,00 / 2 703 328,33
  18. Malta / 640 243,00 / 2 210 631,03
  19. Česká republika (Čekija) / 120 462,00 / 415 931,19
  20. Luxembourg (Liuksemburgas) / 107 483,00 / 371 117,30
   Iš viso 2011 metais / 480 000 000,00 eurų / 1 657 344 000,00 litų
   Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloşas, kalbėdamas apie šią programą, teigė: „Pagalbos skurstantiesiems programa dar kartą patvirtinama, kad bendroji žemės ūkio politika yra skirta ne tik ūkininkams, bet ir visiems ES piliečiams. Apskaičiuota, kad praėjusiais metais pagalbą pagal įvairias nacionalines programas gavo 13 mln. žmonių.“
   Pagrindiniai faktai
   Nemokamai dalijamo maisto vargingiausiems Bendrijos gyventojams planas skubos tvarka pradėtas vykdyti ypač šaltą 1986–1987 metų žiemą, kai sukauptas žemės ūkio produktų perteklius buvo atiduotas valstybių narių labdaros organizacijoms, kad šios jį išdalytų skurstantiesiems. Nuo tada ši priemonė, kurios pagrindas yra intervencinės atsargos, taikoma nuolat. Pagal šią programą valstybės narės maisto pertekliaus valstybines atsargas gali panaudoti kaip pagalbą maistu. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėta bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, kurios tikslas – kuo labiau sumažinti Bendrijos intervencines atsargas, tapo vienu iš veiksnių, dėl kurių pradėta leista produktus pirkti rinkoje, jei susiklosto tam tikros aplinkybės. Tačiau šiais metais intervencinių atsargų sukaupta tiek, kad jų pakaks beveik visiems plane numatytiems poreikiams patenkinti, todėl produktų rinkoje įsigyti reikės nedaug. Vis dėlto kadangi intervencinių atsargų kiekis pamažu mažinamas, buvo pateiktas siūlymas pertvarkyti pagalbos programą atsižvelgiant į bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius ir taip veiksmingiau pagelbėti skurstantiesiems.
   Valstybės narės pačios nusprendžia, ar dalyvauti programoje pagal Komisijos kasmet priimamą naują planą. Valstybės narės pagalbą paprastai teikia įvairiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms, įskaitant sunkiai gyvenančias šeimas, pakankamai pajamų neturinčius vyresnio amžiaus žmones, benamius, neįgaliuosius, rizikos grupės vaikus, mažai uždirbančius asmenis, darbuotojus migrantus ir prieglobsčio ieškančius asmenis, per labdaros organizacijas ir (arba) vietos socialines tarnybas.
   Programoje norinčios dalyvauti valstybės narės kiekvienų metų pradžioje apie tai praneša Komisijai, o vėliau informuoja, kiek ir kokių produktų joms reikės. Be to, jos privalo Komisijai pateikti programos įgyvendinimo ataskaitą.
   Nors ES piliečių gyvenimo lygis yra vidutiniškai vienas iš aukščiausių pasaulyje, vis dėl to yra žmonių, kuriems nepakanka maisto. Naujausiais duomenimis, vidutiniškai 17 % Europos Sąjungos gyventojų gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, todėl jaučia maisto stygių, dėl kurio, pavyzdžiui, neišgali bent kartą per dvi dienas visavertiškai pavalgyti.
  
   Paramos gavėjų skaičius 2010 m. lapkričio mėnesiui gauti paramą maisto produktais ir toliau didėja
   2010 m. lapkričio mėnesį, jau penktąjį kartą per 2010 metus, į pagrindinius sandėlius bus įvežti maisto produktai labiausiai nepasiturintiems asmenims. Kaip bebūtų gaila, tačiau paramos maistu prašo vis daugiau gyventojų. Vilkaviškio vyskupijos Caritas paramą maistu administruoja ir skirsto 10-ties savivaldybių gyventojams. 2010 m. kovo mėn. paramos reikėjo 55 661 asmeniui, o jau lapkričio mėnesį prašymus paramai gauti ir į sąrašus buvo įrašyti 67 899 asmenys, t. y. 12 238 asmenimis daugiau:
   Savivaldybė / 2010 m. kovo mėn. / 2010 m. lapkričio mėn. / Padidėjimas
  1. Alytaus rajono /  7 615 / 8 861 / 1 246
  2. Birštono / 656 / 789 / 133
  3. Lazdijų rajono / 5 057 / 6 141 / 1 084
  4. Prienų rajono / 7 365 / 8 710 / 1 345
  5. Kalvarijos / 3 123 / 3 911 / 788
  6. Kazlų Rūdos / 3 408 / 3 944 / 536
  7. Marijampolės / 7 006 / 9 509 / 2 503
  8. Vilkaviškio rajono / 11 347 / 13 175 / 1 828
  9. Šakių rajono / 7 240 / 8 946 / 1 706
  10. Kauno rajono (12-a sen. iš 25) / 2 844 / 3 913 / 1 069
   Iš viso vyskupijoje / 55 661 / 67 899 / 12 238

   Šią savaitę VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (http://www.litfood.lt/) turėtų paskelbti koks maisto produktų asortimentas ir kiekis bus įvežtas į pagrindinius sandėlius. Vėliau vyks gautų maisto produktų paskirstymas į seniūnijas (maisto dalinimo vietas). Apie tikslius maisto produktų kiekius ir dalinimo laikotarpį gyventojus informuosime artimiausiu laiku.

   Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

PROGRAMA CARITAS SAVANORIŲ IR AKTYVIŲ PARAPIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ MOKYMUI

Tikslas: aktyvinti parapijos Caritas skyrius. Mokymus organizuosime parapijose.

„TVIRTAS ŽINGSNIS SAVANORYSTĖS LINK“

TEMOS:

  • " Ką reiškia būti kataliku šiandien?"-

2010 m. lapkričio 11 d. 13 val. Lazdijų Šv. Onos parapijoje. Seminarą praves kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos katechetė- psichologė Asta Gudynienė.

  • "KAM noriu (esu pašauktas) tarnauti? Ar aš esu parapijos narys?“
  • Savanorystės samprata. Caritas organizacijos vertybės?

"JEI KAS NORĖTŲ TAPTI DIDŽIAUSIAS IŠ JŪSŲ,TEBŪNIE JŪSŲ TARNAS”(MT 20,26).

TEMOS:

§ Jėzus- Karalius ar Tarnas?“

§ „Kaip Jėzus bendrauja su visuomenei nepriimtinais

žmonėmis?“

„ATSILIEPIMAS VEIKSMU“

TEMOS:

§ Projektas turi aiškią pradžią ir aiškią pabaigą“.

§ Idėjos lėšų paieškai. Fondoieška.

2010 m. spalio 19 d., antradienis

PADĖKITE ABIEJŲ RANKŲ NETEKUSIAM JAUNUOLIUI (papildyta)

Lietuvos Caritas kviečia visus geros valios žmones padėti Ramygaloje gyvenančiam 22 metų Valentinui Audzevičiui įsigyti rankų protezus, kurio vieno kaina – 150 tūkst. eurų. Nelaimė jaunuolį ištiko rugpjūčio 14 d. popietę, kai dirbdamas pas ūkininką prie šiaudų preso, jis neteko abiejų rankų virš alkūnių.
„Pažįstu Valentiną nuo vaikystės. Jis yra darbštus, sąžiningas ir nuoširdus vaikinas, patyręs daug gyvenimo negandų. Rankų protezai vaikinui leistų bent šiek tiek kompensuoti savo negalią“,– sakė Ramygalos parapijos Caritas vedėja Angelė Kielienė.

Maloniai kviečiame lėšas aukoti į Panevėžio vyskupijos Caritas šiam tikslui atidarytą sąskaitą
Nr. LT73 0075 8000 1212 0572 AB Snoro banke, įm. kodas 192069978, mokėjimo paskirties pavedime nurodant „auka protezams“.
2010-10-29 duomenimis Jūsų gerumo dėka į sąskaitą pervesta daugiau kaip 19 tūkst. litų. (2010-10-20 duomenimis Jūs paaukojote daugiau kaip 4 000 Lt). AČIŪ JUMS.

GERUMAS MUS VIENIJA,
Lietuvos Caritas

G. Subačiaus nuotr. „V.Audzevičius neslėpė, kad jam net sunku pradėti galvoti apie tai, koks gyvenimas jo laukia“.

Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“
   Abi rankas praradęs nelegaliai dirbęs 22-ejų Valentinas Audzevičius Kauno klinikose mokosi gyventi iš naujo – kojomis nusilupa bananą, seseriai skambina mobiliuoju telefonu.
   Kaip valgyti, praustis, skambinti telefonu be rankų? Galingam šiaudų presavimo agregatui sumaitojus abi rankas Garuckų kaimo gyventojas 22-ejų Valentinas Audzevičius Kauno klinikose mokosi gyventi iš naujo.
   „Turbūt už likimo dovaną reikia kažką paaukoti“, – ištikusią tragediją filosofiškai vertina jaunuolis. Valentinas svarsto, kad jei ne kraupi tragedija, sukrėtusi Ramygalą ir jos apylinkes, turbūt ir nebūtų sužinojęs, kokią artimą sielą turi šalia savęs.
   V.Audzevičiui preso sutraiškytas ir klinikose amputuotas rankas atstoja jo gyvenimo draugė Ilona Ragauskienė.
   „Iki tragedijos buvau ypač savarankiškas. Dabar be Ilonos būčiau niekas. Galiu tik per šiaudelį iš stiklinės atsigerti. Visą kitą už mane daro ji. Net naktį prireikus į tualetą žadinu Iloną, kad palydėtų“, – susigraudinęs kalba V.Audzevičius.
   Vaikinas neslepia: dar rugių lauke, tik ištraukus iš preso sunkiai sužalotas rankas alino ne tik nežmoniškas skausmas, bet ir mintis, ar dar tik pusmetį kartu gyvenanti draugė nepaliks jo likimo valiai. Netgi klinikose kurį laiką ryte prabudus pirmoji Valentiną aplankydavo mintis apie Iloną.
   „Netikėjau, kad liksim kartu. Bijojau, kad aš toks, be rankų, nebūsiu jai reikalingas. Apsidžiaugiau ir nusiraminau, kai Ilona pasakė, kad mane paliktų tik per savo pačios lavoną“, – „Sekundei“ pasakojo V.Audzevičius.
    Telefonu skambina kojomis
   Jau beveik mėnuo Valentino ir Ilonos vargana trobelė Garuckų kaime tuščia. Jaunuoliai gyvena ligoninės ritmu. I.Ragauskienė ištisą parą praleidžia su savo vaikinu.
   Per tiek laiko Valentinas dar nespėjo apsiprasti su mintimi, kad iš Kauno klinikų į Garuckus sugrįš jau ne toks, koks iš jų buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos ekipažo – be abiejų rankų. Viena amputuota nuo peties palikus vos 10 cm, kita – iki alkūnės.
   „Labai keista, bet prabudęs po antrosios amputacijos jaučiau, kad turiu abi rankas, tik pirštai nutirpę taip, kaip buvo ištraukus iš preso. Dar ir dabar atrodo, kad rankos yra. Gydytojai sako, kad taip jaustis galiu dar visus metus“, – kalbėjo V.Audzevičius.
   Fizinį skausmą po amputacijos malšina vaistai nuo skausmo. Anot Valentino, medikai ramina, kad abi operacijos praėjo sėkmingai – iš kairiosios rankos vakar jau ištraukė siūlus, dešiniosios laukia ilgesnis gydymas. Jai ruošiamas protezas. Jaunuolio dar laukia ilga reabilitacija.
   Valentinas mokosi gyventi kitaip, nei buvo įpratęs. Titaniškų pastangų iš jo pareikalavo, rodos, toks elementarus darbas, kaip nusilupti banano žievę. Vaisių vaikinas įveikė dantimis prilaikydamas suspaudęs tarp kelių.
   V.Audzevičius iki ašarų pradžiugino Panevėžyje gyvenančią seserį, savarankiškai jai paskambinęs mobiliuoju. Sunkiausia buvo kojos nykščiu atrakinti telefono klaviatūrą. Suspaudyti mygtukus pasirodė kiek lengviau. Su seserimi vaikinas kalbėjosi atsigulęs – ausimi telefoną prispaudęs prie lovos.
   „Nenukabinu nosies. Žmonės gyvena be rankų ir be kojų, o aš tik rankų netekau“, – pulti į depresiją sau neleidžia Valentinas.
    Vietoje medikų – pinigai
   Vaikinas gerai pamena kiekvieną kraupios tragedijos detalę. Tarsi nujausdamas bloga Valentinas kratėsi darbo galingu šiaudų presu.
   „Sakiau ūkininkui, kad man ne prie širdies toks darbas. Pjauti žolę, grėbti šieną, vairuoti traktorių galiu, bet tik ne su presu“, – pasakojo V.Audzevičius.
   Vairuotojo pažymėjimo neturintį, tik kelias klases baigusį vaikiną vos už kelių šimtų metrų gyvenantis ūkininkas Stanislovas Januška dažnai kviesdavosi ūkio darbams. Nuo ankstyvo ryto iki vėlumos triūsdavusiam V.Audzevičiui mokėdavo 20–50 litų už dieną.
   Ketveriais metais už Valentiną vyresnė sesuo Jolanta Šidlauskienė pamena, jog brolis minėdavęs, esą ūkininkas dejuodavo pats neturintis pinigų, esą todėl negalintis daugiau sumokėti darbščiam nelegaliam samdiniui.
   Tėvų neturintis, sunkiai besiverčiantis, palaikėje trobelėje su drauge besiglaudžiantis Valentinas vis dėlto dėl kelių dešimčių litų sutiko padirbėti su presu. Galingas agregatas neveikė taip, kaip priklausytų – vairuotojui tekdavo virve apvyniotą gniūžtę šiaudų įmesti į presą, kad šis toliau vyniotų ryšulį.
   „Įmečiau kuokštą su virve, bet presas neįtraukė kaip reikiant. Kiek pastūmiau ir pajutau, kad mašina įtraukė pirštus. Ištraukti nebegalėjau. Dešine ranka dar iš kišenės išsitraukiau telefoną, paskambinau Januškai, sakau, atvažiuok, presas ranką pagavo“, – prisiminė Valentinas.
   Anot jo, ūkininkas prisistatė maždaug po 5–10 min. Per tą laiką mašina jau buvo įtraukusi ir dešiniąją ranką. Kol ištraukė kairiąją, prese įstrigusi dešinioji ištino.
   „Kai išlaisvino abi rankas, pirmiausia atsisėdau prie džipo pavėsyje. Ūkininkė davė vandens atsigerti. Jei ne vanduo, turbūt būčiau nualpęs. Visą laiką buvau sąmoningas“, – pasakojo V.Audzevičius.
   Valentinas pamena, kaip S.Januška, veždamas samdinį namo, davęs 200 Lt. Tačiau vaikinui su sumaitotomis rankomis greitosios medikus iškvietė ne jį samdę ūkininkai, o kraujais plūstantį draugą pamačiusi Ilona, kai nuo tragedijos pradžios jau buvo praėjusi gera valanda.
    Įkalbinėja keisti parodymus
   V.Audzevičių ūkininkai aplankė Kauno klinikose. Sumokėjo už jį 2500 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Pasak Valentino, praėjusį sekmadienį apsilankiusi ūkininko žmona siūlė ir daugiau. Už tai, kad jaunuolis pakeistų parodymus.
   „Prašė, kad sakyčiau, jog ne jiems, o sau tuos šiaudus presavau. Atseit, kam mums valstybei baudą mokėti, geriau tau sumokėsim“, – pažadus pamena jaunuolis.
   Tačiau meluoti teisėsaugininkams jis nė neketina. Po tragedijos V.Audzevičius jau spėjo patirti, kad ūkininkų pažadais tikėti negalima.
   „Melavo, kad aš traktorių buvau pavogęs, kad man pačiam reikėjo tų šiaudų. Kur aš juos dėsiu, jei gyvulių neturiu? Ar šunims šersiu?“ – nuoskaudą dėl neteisybės jaučia neįgalus likęs jaunuolis.
   Jį skaudina ir paleistos kalbos, neva praėjus kelioms dienoms po nelaimės kilęs gaisras ūkininko daržinėje – Valentino artimųjų kerštas.
   „Tą šieną aš pats tvarkiau, mačiau, kad gerai neišdžiūvęs, sakiau ūkininkui, kad dar nevežtų, bent dieną palauktų. Nepaklausė. Sukrovė po šiferiniu stogu, o karšta buvo, tiek ir užteko, kad užsiliepsnotų“, – pasakoja V.Audzevičius.
   Jo žodžius patvirtina ugniagesių išvados – šienas daržinėje užsidegė savaime.
   Valentinas dar negalvoja, kaip ūkininkai turėtų jam atlyginti žalą. Anot jo, paskutinį žodį šioje istorijoje turės tarti teismas.
    Nelegaliai dirbo ne vienas
   Nesumanyti keisti parodymų Valentiną perspėjo jo draugės patėvis Vygandas Grakauskas. Vyras pripažįsta nepykstantis ant ūkininko, kad jaunuolį samdęs nelegaliai, tačiau negali atleisti už neatsakingumą.
   „Už tą S.Januškos nereikia kaltinti. Kiekvienas, Petras, Jonas ar Povilas, nelegaliai darbininkus priima, kodėl jam nepriimti? Kaime taip įprasta. Ir kitaip nebus, kol santvarka nepasikeis. Bet kodėl nieko nebaigusį, vairuotojo pažymėjimo neturintį vaiką išleido vieną į lauką dirbti su sugedusiu presu. Visi žinojo, kad iki nelaimės tik žingsnis. Iš pradžių liepė su tuo presu kitam darbininkui važiuoti, kai tas atsisakė, pasiuntė Valentiną. Galėjo pats paskui tą presą slampinėti, ne kitus į pražūtį siųsti“, – kalbėjo V.Grakauskas.
   Anot jo, Valentinas niekada neatsisakydavo padėti – darbas jo rankose tirpte tirpdavo. Niekas apylinkėse nėra matęs besišlaistančio girto, su niekuo jaunuolis nekonfliktuodavo.
   V.Audzevičių tik gerais žodžiais mini ir vietiniai. Jį ištikusi nelaimė pastarosiomis savaitėmis – labiausiai susibūrimuose aptarinėjama tema.
   Miestelio turgavietėje uogomis ir bulvėmis prekiaujančios moteriškės užjautė vaikiną ir koneveikė ūkininką.
   „Reikia ūkininką prispausti. V.Audzevičius – vargo vaikas, visą gyvenimą sunkiai gyvena, našlaitis, tokiu ir pasinaudojo. Kodėl išlaisvinęs iš preso nekvietė nei greitosios, nei policijos?“ – piktinosi prekiautojos.
   Anot jų, ne vienintelis Valentinas nelegaliai dirbo pas S.Janušką.
   „Kas kaimo žmogui belieka, jei darbo nėra? Dirba pas ūkininką nors už pavalgymą“, – pasakojo Petru prisistatęs ramygalietis.
    Užaugo varge
   Kad rasti S.Janušką užjaučiantį vietinį būtų sudėtinga, patvirtino seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv.
   Pasak jos, po ūkininko daržinę nusiaubusio gaisro gretimų Garuckų kaimo ir Ramygalos gyventojai tarsi susitarę kalbėjo, kad vis dėlto teisingumas yra.
   Penkiolika metų socialine darbuotoja dirbanti L.Chirv teigia nepamenanti, kad nelaimė būtų taip suvienijusi žmones, nors sunkios bėdos ne vieną buvo prispaudusios. Seniūnijoje netyla siūlančiųjų pagalbą skambučiai. Žmones piktina tik viena – be rankų likęs Valentinas nuo jam suaukotos sumos privalės sumokėti valstybei 15 proc. pajamų mokestį.
   „Gal kuo sunkiau gyventi, tuo labiau žmonės nori padėti vieni kitiems?“ – prasiveržusiam gerumui pateisinimo ieško L.Chirv.
   Anot jos, keturių vaikų šeimoje užaugusio V.Audzevičiaus gyvenimas niekada nelepino. Vaikus augino viena motina, tačiau gerų akimirkų šeimoje būta ne tiek jau daug – mamą vaikai dažnai regėjo neblaivią.
   Motina mirė, kai jauniausiam šeimoje Valentinui iki 18-ojo gimtadienio buvo likusi savaitė. Stiklelio nevengdavusios gimdytojos pėdomis nepasekė nė vienas iš vaikų. Valentinas ir trys jo seserys savo gyvenimus sukūrė be alkoholio tvaiko.
   L.Chirv apie V.Audzevičių kalba tik gerai – darbštus, ramus ir iš visų jėgų besikabinantis į gyvenimą.
   Pats S.Januška po tragedijos viešumo vengia. Ūkininkas su žiniasklaida bendrauti atsisako – pamatęs kieme žurnalistus, vyras spruko slėptis į namą.

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

Krikščioniškas vadovavimas remiasi meilės tarnyste, kuri padeda kitiems pakilti iš nevilties, netikrumo jausmo...

Vilkaviškio vyskupijos Caritas 2010 m. spalio 6 d. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre susirinkusiems Carito skyrių atstovams organizavo seminarą, kurio tema „Jėzus – karalius (vadovas) ar tarnas?“. Seminarą vedė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, šios arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė. Reikia paminėti, kad Vaida savo magistrinį darbą rašė būtent apie tarnaujančią lyderystę.

Kaip bebūtų keista tą skaityti ir suvokti, tačiau pats pirmasis „vadybininkas“ Kūrėjo sukurtoje Žemėje buvo Jėzus. Ir norint tuo įsitikinti daug nereikia... Pakanka tik atidžiau pastudijuoti Šv. Raštą. Pasak seminaro vedančiosios Vaidos: „Šv. Raštas, tai viena iš tų knygų, kurią galima naudoti ir kaip vadybos vadovėlį“.

Jėzus nebuvo išėjęs jokių vadybos mokslų, net nebuvo verslininkas! Tačiau Jo įsteigta „įmonė“, Jo įkurta organizacija, visuotinė Katalikų Bažnyčia, tapo ir šiandien tebėra svarbi, ko gero, sėkmingiausia net iš visų laikų organizacijų! Tai stebėtinai ilgai, daugiau nei 2000 metų gyvuojanti organizacija, išaugusi iki įspūdingo dydžio ir išplitusi po visą pasaulį, vienijanti milijonus lojalių darbuotojų bei savanorių ir pavydėtinai efektyviai gebanti realizuoti savo pačią įvairiausią „produkciją“. Žinoma, Jėzus nebuvo vadybininkas šiuolaikine prasme, nes šiuolaikinė vadyba pasaulį išvydo tik prieš gerą šimtą metų, tačiau esminiai vadybos principai buvo žinomi nuo senų laikų ir ne paslaptis jie buvo ir Jėzui, kurie aprašyti netgi Biblijoje.

Pasauliečiai vadovai vadovaudami remiamasi savo sugebėjimais, tačiau krikščionis vadovas turi jausti, kad Dievas jį kviečia, jo širdis turi degti meile šiam darbui. Seminaro metu Vaida minėjo, kad gali būti, jog vadovas pats nesijaučia esąs vertas atlikti jam patikėtą užduotį, tačiau Dievas šiuos dalykus mato kitaip. Jis kviečia tarnaujančiai lyderystei.

Tom‘as Marshall‘as (1993) išskiria keletą svarbių principų norintiems būti geru lyderiu, tai: kitų gėris – aukščiausias lyderio interesas, didžiausias pasitenkinimas matyti, kai kitus augina vadovo branda ir gylis, lyderis atsakingas už žmones, kuriems tarnauja, rūpinimasis geriausia žmonių grupe, būti pasiruošusiu išklausyti Dievą ir kitus asmenis, mokytis iš savo klaidų ir sunkumų, noriai dalintis savo galia ir stiprybėmis.

Analizuojant šv. Benedikto regulą atrandame, kad vadovas turi turėti dvasinę, santykių ir vadovavimo kompetencijas. Juk jaunas vadovas yra linkęs tapti autokratišku vadovu, kuris baiminasi dėl savo autoriteto, o taip pat jam labai rūpi, kad užduotis būtų įvykdyta. Ir tik vėliau vadovas supranta, jog autoritetas auga ne tada, kai esi „neklystantis“ vadovas, bet tada, kai sugebi pripažinti savo klaidas ir už jas atsiprašyti. Tik toks vadovas yra brandus, jis moka klausytis.

R. K. Greenleaf‘as savo darbe „Tarnaujanti lyderystė“ (1970) apibrėžia dviejų tipų lyderius: pirmieji – turintys prigimtinių lyderio bruožų, tie, kurie mėgsta kontroliuoti, daryti sprendimus ir duoti įsakymus. Jie turi poreikį vadovauti, būti atsakingi už kitus. Antrieji – stiprūs, įgimti tarnai, atsidavę asmenys, kurie imasi vadovauti tik tada, jei gali pasitarnauti kitiems.

Išsamaus darbo dėka R. Greenleaf‘as ir L. Spreas‘as tarnaujančio vadovo esmę apibrėžia dešimčia charakteristikų, tai: klausymas, empatija, rūpestis, supratimas, įtikinimas, koncepcijų kūrimas, įžvalgumas, tarnavimas, atsidavimas kitų augimui ir visuomenės kūrimui.

Šias charakteristikas, kaip esmines tarnystės vadovo savybes, patvirtina ir švietimo teoretikai Bolman‘as, Deal‘as, Covey‘as ir Heifetz‘as. Greanleaf‘as apibrėžia keturias tarnystės vadovavimo gaires:
  • Padėti kitiems atrasti save. Tarnaujančio vadovo rolė yra padėti pavaldiniams atrasti stipriąsias puses ir jų potencialą bei įžiūrėti skirtumus. Tam būtina empatija.
  • Užsidirbti ir išlaikyti kitų pasitikėjimą. Tarnystės vadovai įgauna pavaldinių pasitikėjimą būdami sąžiningi ir teisingi jų pasauliui. Jie neturi užslėptų minčių, jie nori atsisakyti galios, atlygio, pripažinimo ir kontrolės.
  • Tarnauti kitų interesams. Skiriamasis tarnystės vadovavimo ženklas – padėti kitiems labiau nei siekti galios ir kontrolės. Tarnystės vadovai priima sprendimus palankius grupei, o ne asmeniniams interesams.
  • Efektyvus klausymas. Jie neprimeta savo valios pavaldiniams, jie labiau įsiklauso į kitų problemas ir tada sudomina grupę surasti geriausią veiksmų eigą. Tarnaujantys vadovai savo pasitikėjimą patvirtina kitais.
Tarnystės teorija pabrėžia bendradarbiavimą, pasitikėjimą, empatiją ir etišką galios panaudojimą, nes širdyje asmenybė yra pirmiausiai tarnas, kuris priimdamas sąmoningus sprendimus vadovauja tam, kad geriau aptarnautų kitus, nesiekdamas padidinti jų asmeninę galią. Tikslas yra skatinti asmenybės augimą organizacijoje, sustiprinti komandinį darbą ir asmeninį dalyvavimą.

Seminaro metu lektorė kalbėjo, jog geras vadovas turi sugebėti atpažinti darbuotojo asmenyje esančius gabumus ir jame slypinčius talentus. Darbuotojas ne visada yra kaltas dėl blogai atliktų savo pareigų, nes galbūt vadovas pavedė atlikti jam tą darbą, kurio jis gerai padaryti net negali.

Vaida sakė, kad svarbu nepamiršti, jog santykių kūrimas susideda iš 4 labai svarbių elementų: meilės, pasitikėjimo, pagarbos ir supratimo. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ir krikščioniškose organizacijose gali susiformuoti uždaros, turinčios sektantiškų bruožų grupės, kurios nepriima jaunų ar šiaip kitaip mąstančių savanorių. Ne išimtis ir Caritas organizacija, kurioje garbaus amžiaus vadovai sako: „tai, kad aš dar pats galiu, kam reikia kitų žmonių?“. Toks ydingas vadovų elgesys organizaciją paverčia „liūnu“, kurį praskaidrinti gali tik naujai įsijungę motyvuoti nariai, kurie kaip srauni, švaraus šaltinio tėkmė pravalytų susikaupusį „užsistovėjusį vandenį“.

Dirbant katalikiškoje įstaigoje malda ir asmeninis ryšys su Dievu yra patys svarbiausi dalykai. Tik padarę visa, ką galim ir sugebam, maldoje ramiai galime priimti nesėkmę ir sėkmę. Malda ir krikščioniškas vadovavimas, papildantys vienas kitą, atneša Dievo palaiminimą visiems darbams.

Šiomis mintimis palydėti karitiečiai atsisveikino vienas su kitu iki kitų susitikimų. Pasak Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojos Aušros Adomavičiūtės kitas seminaras „Kaip bendrauti su žmonėmis sergančiais depresija ar išgyvena komplikuotas netektis?“ vyks lapkričio 5 d. 15 val. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre.

Šiuos seminarus ir mokymus remia JAV įsikūrusi Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas. Nuoširdus jiems AČIŪ už suteikiamą galimybę pasidalinti, pabendrauti ir nuolat tobulėti bei augti dvasiškai.

Giedrius Sinkevičius
MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Autoriaus nuotraukose:
  1. Seminaro lektorė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė pristato seminaro temą.
  2. Karitiečiai atidžiai klausosi lektorės Vaidos apie keturis svarbiausius santykių kūrimo elementus.