Gerumo akcijoje daugiausia ir turi būti gerumo

Artėjant didžiosioms metų šventėms kaip iš gausybės rago pasipila įvairiausios labdaros akcijos. Daugumą jų vainikuoja grandioziniai televizijų šou, koncertai ir kitokios atrakcijos. Tokių renginių organizatoriai profesionaliai įvaldę priemones, pažadinančias tautosgailestingumą ir dosnumą. Iš teleekranų į mus žvelgia skausmo, netekties, baisių ligų prislėgtųžmonių veidai, maldaujantys pagalbos.Tai mus tikrai paveikia, sukrečia, todėl daug negalvodami imame savo telefonus ir surenkame nurodytą numerį. Tiesa, eilinis žiūrovas vargu ar gali būti garantuotas viešai skelbiamos statistikos apie surenkamus milijonus ir jų panaudojimą tikslumu. Jau keturiolika metų Lietuvos „Caritas“ taip pat organizuoja adventinę labdaros akciją „Gerumas mus vienija“. Apie ją kalbėjomės su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra ADOMAVIČIŪTE.

Balta žvakelė

 „Gerumas mus vienija“ reiškia, kad pati svarbiausia šios akcijos misija yra pasidalinti savo gerumu, kuris padėtų skurstantiems, benamiams, atskirtyje esantiems ir dažniausiai į televizijos ekranus nepakliūnantiems mūsų visuomenės nariams“, – sako pašnekovė. – Kiekvienas, aukojantis gerumo akcijoje dovanų gauna baltą „Caritas“ ženklu pažymėtą žvakelę. Dažnai žmonės klaidingai supranta tos žvakelės prasmę. Sako: „Aš nuo pernai ją turiu...“ Jeigu turi, vadinasi, pernai tu pasidalinai savo

gerumu – paaukojai. Šių žvakelių negalima prisipirkti keliems metams, jos yra ženklas, kad kasmet mes padedame silpniesiems ir stokojantiems“. Pasak Aušros, „Gerumas mus vienija“ žvakelė turėtų sudegti dar iki kitų metų akcijos pradžios. Jos šviesele gėrimės susėdę prie Kūčių stalo, uždegame šeimos švenčių metu ar tiesiog meldžiantis už savo artimuosius.

Dosnumo mokomės nuo mažens

Akciją „Gerumas mus vienija“ pranešimu spaudai kasmet oficialiai paskelbia Lietuvos „Caritas“. Ji prasideda pirmuoju advento sekmadieniu. „Vilkaviškio vyskupijose aukų sąrašai yra parapijose ir „Caritas“ skyriuose. Kiekvienas aukotojas pasirašo tame sąraše, kuris prieš akciją yra užantspauduojamas, o surinkti pinigai patenka į „Caritas“ skyrių“, – sako A.Adomavičiūtė. – Kartais karitietės, turinčios skiriamuosius organizacijos ženklus (liemenes, pažymėjimus ir kt.), akcijos tikslu aplanko švietimo ar valdžios įstaigas, prieš tai gavusios jų vadovų sutikimą. Visada paaiškinama, kam renkamos aukos. Kai kuriose mokyk lose tampa tradicija skatinti vaikus paaukoti, taigi ir ten turime savo bendradarbių. Nuo mažens įpratęs žmogus bent mažą dalelę savo turimų lėšų atiduoti labdarai ir užaugęs bus dosnus ir gailestingas. Visos, net ir pačios smulkiausios aukos, yra registruojamos. Kartais tik vaikas, už savo paaukotus pinigėlius į šeimą ir parneša baltą žvakelę“...

Ne tik aukų, bet ir bėdų sąrašai

Akcijai pasibaigus „Caritas“ savanoriai ar parapijos pastoracinių tarybų nariai kartu su klebonu suskaičiuoja gautas lėšas. „Caritas“ atstovai yra skatinami į organizacijos parapijų skyrius

atnešti savo bendruomenės bėdų sąrašus. „Tada svarstoma, kam ir kiek galima padėti... – sako Aušra ir patikslina: – Jeigu žmogus kreipėsi ir paprašė pagalbos, jis jos tikrai sulauks. Sužinoję,

kokios bėdos slegia vieną ar kitą prašantįjį, parapijos „Caritas“ darbuotojai aplanko tą žmogų, įsitikina, kad tokios paramos jam tikrai reikia. Tačiau prašantysis negauna grynųjų pinigų į rankas.

Akcijos lėšomis sumokama už tam tikrus reikalingus įsigyti daiktus, vaistus ar kitus poreikius.“

Jeigu kam nors yra labai rimta bėda, visi toje parapijoje suaukoti pinigai gali būti paskirti vienam žmogui, kartais naudojami mažomis sumomis padedant keliems. Realybė tokia, kad bėdų sąrašas yra ilgesnis, nei turima lėšų. Buvo tokių atvejų, kai sudegus vienos šeimos namams, parapijos „Caritas“ organizavo vietinę rinkliavą tai šeimai padėti. Jeigu pavyksta sutaupyti per gerumo akciją surinktų pinigų, jie panaudojami Kūčių vakarienei paruošti, kurioje kartu su benamiais, atskirtyje gyvenančiais parapijos bendruomenės nariais kalėdaitį laužia parapijos klebonas, savanoriai,

Taip pat skurdžiai gyvenančių šeimų vaikams organizuojamos kalėdinės šventės.

Duoti ne žuvį, bet meškerę

„Caritas“ darbuotojai, padėdami skurstančiam žmogui skatina ir jo paties aktyvumą įveikiant vienokią ar kitokią problemą. Piktybiniai atvejai, kai prašantysis vien tik reikalauja gauti, netoleruojami. Ieškoma įvairiausių būdų, kaip ugdyti prašančiųjų sąmoningumą. Pašnekovė pamini dar vieną įdomų dalyką, kuris labai atitinka akcijos pavadinimą – „Gerumas mus vienija“. Pasirodo, labai dažnai paramą gavęs žmogus pats pasisiūlo padėti, tampa „Caritas“ savanoriu. Taip skatinama ne tik imti, bet ir duoti. Duoti tai, ką turi: gerą, užjaučiantį žodį, talkinimą atliekant kokį nors darbą ar kitaip prisidedant prie bendros veiklos.

Ne viskas tinka?

2012 metais akcijoje „Gerumas mus vienija“ dalyvavo 6 129 pavieniai Vilkaviškio vyskupijos, kurioje įsikūrę 68 parapijų „Caritas“ skyriai, aukotojai ir 17 organizacijų, buvo surinkta 42 436 Lt. Metai dar nesibaigę, taigi ne visi šie pinigai yra išleisti. Kol kas paramą jau gavo apie 4 000 žmonių. Taip pat buvo surinkta 6 373 kilogramai drabužių. Juos vyskupijoje priima kiekvienas parapijos „Caritas“ skyrius, Marijampolėje – pagalbos centras „Rūpintojėlis“, Šv. Vincento Pauliečio parapijos „Caritas“ skyrius. Beje, kalbėdama apie labdarai skiriamus drabužius, Aušra akcentuoja, jog jie priimami visi, tačiau yra peržiūrimi ir išimami netinkami dėvėti, nes aukotojas dažnai atneša viską, ką išmetė valydamas savo spintą. „Mes gerbiame tą žmogų, kuriam duodame, todėl prašome, kad aukojami drabužiai būtų tvarkingi“.

Gerumo akcija – galimybė skelbti Evangeliją

 „Caritas“ yra viena iš Katalikų bažnyčios veiklos sričių, todėl padėti vargstantiems, atstumtiesiems yra šios organizacijos misija, kurią vykdyti įpareigoja Dievo žodis. Popiežius Pranciškus taip pat moko tikinčiuosius būti gailestingais, jautriais ir ragina mažas vietines bendruomenes padėti savo nariams labai konkrečiais, matomais artimo meilės darbais. „Mes nesame teisėjai, nustatantys, kuris žmogus labiau vertas paramos, kuris mažiau... – sako Aušra. – Pagal išgales padedame visiems, kurie į mus kreipiasi. Žinoma, mes neturime galimybių visų sušelptųjų nufi lmuoti ir parodyti per televiziją, be to, viešintis dėl savo skurdo, nepriteklių ne visi išdrįstų. Bet tikime, kad tai, kas mažai atrodo pasaulio akyse, Dievui yra didelis lobis.“

Aldona KALINAUSKIENĖ

Autorės nuotrauka

„Suvalkietis“, 2013 m. lapkričio 30 d. Nr. 139