2009 m. gegužės 5 d., antradienis

SPECIFINĖS CARITAS ORGANIZACIJOS TARNYSTĖS

2009 m. gegužės 2 d. 11 val. Garliavos Švč. Trejybės parapijos namuose vyko Aleksoto dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Specifinės Caritas organizacijos tarnystės parapijoje“ skaitė dr.doc. Lina Šulcienė. Ji jau septynerius metus savanoriauja parapijos Carite vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė kalbėjo, jog Caritas organizacijos veiklos parapijoje esmę nusako jos esmingas specifiškumas, kuris eliminuoja racionalaus, žmogaus prigimtiniu protu strateguojamo bei modeliuojamo planavimo elementą kaip esminį šios veiklos principą. Sykiu jis eliminuoja galimybę automatiškai perkelti į konkrečią parapiją kitose vietose efektyviai funkcionuojančias veiklos formas.
Kodėl taip yra, klausė paskaitininkė.
Todėl, kad Bažnytinę misiją grindžia transcendentinis pamatas. Caritas organizacija nėra socialinių paslaugų įmonė, bet Bažnyčios subjektas, ir jos esmę apibrėžia dalyvavimas Jėzaus Kristaus Bažnyčios misijoje, akcentavo paskaitininkė. Ji, sakė, kad Caritas organizacijos veiklos pamato ir tikslo transcendentinis pobūdis paaiškina negalimybę formuluoti vienareikšmiškai ir objektyviai kiekvienoje konkrečioje probleminėje situacijoje tinkamus metodus, modelius ir schemas.
Kur derėtų ieškoti rakto į savanorystės Caritas organizacijoje įgyvendinimo gaires? Ar galima pateikti bent kokią, nors ir miglotą schemą?
Rakto į Caritas tarnystės esmę derėtų ieškoti žmogaus širdyje, kuri geba išgyventi skausmą ir sielvartą dėl kito žmogaus skausmo ir sielvarto, kalbėjo Lina Šulcienė. Šis kančios perduodamumo fenomenas yra puikus nors išties skausmingas simptomas, ženklinantis, kad esi savojo specifinio pašaukimo prieangyje. Jei tau skauda dėl kito, derėtų žengti sekantį žingsnį ir panirti maldoje, klausiančioje – ką daryti?
Du tolesnio etapo bruožai:
a) Dievas neskuba su atsakymais;
b) Jo atsakymai dažnai būna nepatogūs tau asmeniškai. Paskutinis žingsnis – apsispręsti už specifinę tarnystę.
Nors šis Caritas savanorystės nusakymas išties gana neapibrėžtas, jis labiausiai atitinka transcendentinį Caritas organizacijos – kaip Bažnyčios subjekto – pamato pobūdį, savanoriams pasakojo paskaitininkė.
Paskaitininkė jau septynerius metus parapijos Carite savanoriauja vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė, kalbėjo, jog Caritas savanoriai „kaunasi“ ne už tai, kad jų dienos centrą lankantys vaikai pamatytų geresnį pavyzdį, bet stengiasi pakeisti jų pasaulėžiūrą, kad jie "atsistotų" ant Jėzaus Kristaus pamato. Paskaitininkė kalbėjo, kad kitokios išeities tiesiog nėra, nes bendraujant su vaikais matosi kokį didžiulį meilės, saugumo ir dėmesio stygių jie jaučia, todėl Caritas savanoriai kaunasi su piktosios dvasios į juos „įdėta“ programa, kurią jie gavo per savo tėvus. Pagal piktosios dvasios planą dienos centrą lankantys vaikai turėtų tapti alkoholikais, vartoti narkotikus, gyventi nesantuokoje, būnant paaugliais gimdyti vaikus. Todėl „kautis“ reikia su jėga, nes krikščionys yra Kristaus kariai.
Lina šulcienė sakė, nors ji dirba dvejuose universituose, pedagogams veda kvalifikacinius seminarus- tarnystė Carite yra jos pašaukimas.
(Paruošta pagal Linos Šulcienės pranešimo tezes.)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą