Nuo
senų laikų ir per visą žmonijos istoriją buvo turtingųjų, vidutiniškai
gyvenančių ir vargšų (ubagų). Buvo sveikų, apsukrių, sugebančių susikrauti
turtus. Bet buvo ir vos galą su galu suduriančių ar neturtingųjų, kurie
neturėjo nieko, tik ligas ir bėdas, nesugebančių normaliai gyventi ir kovoti už
save. Nesvarstykime, kodėl taip yra? Taip radome, taip ir paliksime. Juk ne į
visus klausimus atsako žmogus. Tačiau vienas bendras žodis, kuris apjungia mus,
nepaisant turtų ir padėties – visi esame Dievo vaikai. Daug Šv. Rašte Jėzus
kalba apie turtą ir išganymą, Jis myli visus ir prabyla į kiekvieną iš mūsų
įvairiausiais įspėjimais ir pamokymais. Jis kalba gailestingojo samariečio
Lozoriaus, muitininko Zachiejaus ir kitų lūpomis. Jis kviečia nepraeiti pro
sergantį, gyvenimo negandų ir bėdų palaužtą žmogų ir padėti jam. Dalintis meile
ir duona su tais, kurie jos neturi. Dar ne per seniausiai mūsų tėvai, eidami
sekmadieniais į Bažnyčią, o ypač į atlaidus, nešdavosi su savimi duonos, sūrio,
sviesto ar kitų produktų, kuriuos atiduodavo prie Bažnyčios klūpantiems
ubagams. Buvo talkų metai, kai neturėdami pakankamai pinigų statyboms ar
kitiems didesniems darbams, žmonės vieni kitiems padėdavo darbu, neimdami jokio
atlygio. Šiandien daug mažiau tikrųjų ubagų, retai žmonės talkina vieni
kitiems. Gyvename savo gyvenimą ir tas nuolatinis skubėjimas, rūpinimasis
savimi, šia diena bei dėl rytojaus kartais nematoma siena atskiria mus nuo
amžinųjų vertybių, nuo tų, su kuriomis keliausime į amžinybę. Jėzus gyvas ir
šiandien, Jis kalba mums: „Ką padarei vienam iš mano mažiausiųjų brolių, man
padarei“. Nebūkime abejingi šiems žodžiams. Tai yra meilės ir gailestingumo
himnas savo artimui.
Mieli
žmonės, dėkoju Jums už suteiktą pagalbą per vykusias akcijas, baldus, buitinę
techniką, maistą, pinigus, drabužius, kuriuos paaukojate Caritui. Visa tai buvo
išdalinta tiems, kam jų labiausiai reikia. Negaliu atsidžiaugti atskirų žmonių
gerumu, kurie nenori būti paminėti. Tačiau ir toliau prašau, padėkime vieni
kitiems. Niekada negalvojau, kad mūsų parapijoje ir rajone yra daug
skurstančiųjų žmonių. Jei keičiate baldus kitais, mums tinka ir labai
reikalingi Jūsų senieji baldai, reikia hidroforo, buitinės technikos, kad ir ne
daug sausų malkų, vaikiškų vežimėlių, šiltų drabužių, batų ir daug kitų dalykų.
Drabužiai turi būti išskalbti ir nesuplyšę. Gyvenkime, padėkime, mylėkime
vienas kitą šiandien, nes ryt dienos gali ir nebūti. Ir mokėkime įžvelgti
Kristaus veidą kiekviename žmoguje.
Lazdijų
dekanato Caritas vedėja Onutė Juodkienė
tel. 868759771
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą