Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centras "Rūpintojėlis"

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.435650986535686.1073741841.100002723652836&type=1

Akcija „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam“

http://lt.lazdijuzvaigzde.lt/content/view/2610/266/

Alytaus dekanato Caritas dalyvauja Vilkaviškio vyskupijos vykdomame projekte

http://www.caritas.lt/index.php?id=new&new=147

http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/alytaus-dekanato-caritas-dalyvauja-vilkaviskio-vyskupijos-vykdomame-projekte/

Gerumo akcijoje daugiausia ir turi būti gerumo

Artėjant didžiosioms metų šventėms kaip iš gausybės rago pasipila įvairiausios labdaros akcijos. Daugumą jų vainikuoja grandioziniai televizijų šou, koncertai ir kitokios atrakcijos. Tokių renginių organizatoriai profesionaliai įvaldę priemones, pažadinančias tautosgailestingumą ir dosnumą. Iš teleekranų į mus žvelgia skausmo, netekties, baisių ligų prislėgtųžmonių veidai, maldaujantys pagalbos.Tai mus tikrai paveikia, sukrečia, todėl daug negalvodami imame savo telefonus ir surenkame nurodytą numerį. Tiesa, eilinis žiūrovas vargu ar gali būti garantuotas viešai skelbiamos statistikos apie surenkamus milijonus ir jų panaudojimą tikslumu. Jau keturiolika metų Lietuvos „Caritas“ taip pat organizuoja adventinę labdaros akciją „Gerumas mus vienija“. Apie ją kalbėjomės su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra ADOMAVIČIŪTE.

Balta žvakelė

 „Gerumas mus vienija“ reiškia, kad pati svarbiausia šios akcijos misija yra pasidalinti savo gerumu, kuris padėtų skurstantiems, benamiams, atskirtyje esantiems ir dažniausiai į televizijos ekranus nepakliūnantiems mūsų visuomenės nariams“, – sako pašnekovė. – Kiekvienas, aukojantis gerumo akcijoje dovanų gauna baltą „Caritas“ ženklu pažymėtą žvakelę. Dažnai žmonės klaidingai supranta tos žvakelės prasmę. Sako: „Aš nuo pernai ją turiu...“ Jeigu turi, vadinasi, pernai tu pasidalinai savo

gerumu – paaukojai. Šių žvakelių negalima prisipirkti keliems metams, jos yra ženklas, kad kasmet mes padedame silpniesiems ir stokojantiems“. Pasak Aušros, „Gerumas mus vienija“ žvakelė turėtų sudegti dar iki kitų metų akcijos pradžios. Jos šviesele gėrimės susėdę prie Kūčių stalo, uždegame šeimos švenčių metu ar tiesiog meldžiantis už savo artimuosius.

Dosnumo mokomės nuo mažens

Akciją „Gerumas mus vienija“ pranešimu spaudai kasmet oficialiai paskelbia Lietuvos „Caritas“. Ji prasideda pirmuoju advento sekmadieniu. „Vilkaviškio vyskupijose aukų sąrašai yra parapijose ir „Caritas“ skyriuose. Kiekvienas aukotojas pasirašo tame sąraše, kuris prieš akciją yra užantspauduojamas, o surinkti pinigai patenka į „Caritas“ skyrių“, – sako A.Adomavičiūtė. – Kartais karitietės, turinčios skiriamuosius organizacijos ženklus (liemenes, pažymėjimus ir kt.), akcijos tikslu aplanko švietimo ar valdžios įstaigas, prieš tai gavusios jų vadovų sutikimą. Visada paaiškinama, kam renkamos aukos. Kai kuriose mokyk lose tampa tradicija skatinti vaikus paaukoti, taigi ir ten turime savo bendradarbių. Nuo mažens įpratęs žmogus bent mažą dalelę savo turimų lėšų atiduoti labdarai ir užaugęs bus dosnus ir gailestingas. Visos, net ir pačios smulkiausios aukos, yra registruojamos. Kartais tik vaikas, už savo paaukotus pinigėlius į šeimą ir parneša baltą žvakelę“...

Ne tik aukų, bet ir bėdų sąrašai

Akcijai pasibaigus „Caritas“ savanoriai ar parapijos pastoracinių tarybų nariai kartu su klebonu suskaičiuoja gautas lėšas. „Caritas“ atstovai yra skatinami į organizacijos parapijų skyrius

atnešti savo bendruomenės bėdų sąrašus. „Tada svarstoma, kam ir kiek galima padėti... – sako Aušra ir patikslina: – Jeigu žmogus kreipėsi ir paprašė pagalbos, jis jos tikrai sulauks. Sužinoję,

kokios bėdos slegia vieną ar kitą prašantįjį, parapijos „Caritas“ darbuotojai aplanko tą žmogų, įsitikina, kad tokios paramos jam tikrai reikia. Tačiau prašantysis negauna grynųjų pinigų į rankas.

Akcijos lėšomis sumokama už tam tikrus reikalingus įsigyti daiktus, vaistus ar kitus poreikius.“

Jeigu kam nors yra labai rimta bėda, visi toje parapijoje suaukoti pinigai gali būti paskirti vienam žmogui, kartais naudojami mažomis sumomis padedant keliems. Realybė tokia, kad bėdų sąrašas yra ilgesnis, nei turima lėšų. Buvo tokių atvejų, kai sudegus vienos šeimos namams, parapijos „Caritas“ organizavo vietinę rinkliavą tai šeimai padėti. Jeigu pavyksta sutaupyti per gerumo akciją surinktų pinigų, jie panaudojami Kūčių vakarienei paruošti, kurioje kartu su benamiais, atskirtyje gyvenančiais parapijos bendruomenės nariais kalėdaitį laužia parapijos klebonas, savanoriai,

Taip pat skurdžiai gyvenančių šeimų vaikams organizuojamos kalėdinės šventės.

Duoti ne žuvį, bet meškerę

„Caritas“ darbuotojai, padėdami skurstančiam žmogui skatina ir jo paties aktyvumą įveikiant vienokią ar kitokią problemą. Piktybiniai atvejai, kai prašantysis vien tik reikalauja gauti, netoleruojami. Ieškoma įvairiausių būdų, kaip ugdyti prašančiųjų sąmoningumą. Pašnekovė pamini dar vieną įdomų dalyką, kuris labai atitinka akcijos pavadinimą – „Gerumas mus vienija“. Pasirodo, labai dažnai paramą gavęs žmogus pats pasisiūlo padėti, tampa „Caritas“ savanoriu. Taip skatinama ne tik imti, bet ir duoti. Duoti tai, ką turi: gerą, užjaučiantį žodį, talkinimą atliekant kokį nors darbą ar kitaip prisidedant prie bendros veiklos.

Ne viskas tinka?

2012 metais akcijoje „Gerumas mus vienija“ dalyvavo 6 129 pavieniai Vilkaviškio vyskupijos, kurioje įsikūrę 68 parapijų „Caritas“ skyriai, aukotojai ir 17 organizacijų, buvo surinkta 42 436 Lt. Metai dar nesibaigę, taigi ne visi šie pinigai yra išleisti. Kol kas paramą jau gavo apie 4 000 žmonių. Taip pat buvo surinkta 6 373 kilogramai drabužių. Juos vyskupijoje priima kiekvienas parapijos „Caritas“ skyrius, Marijampolėje – pagalbos centras „Rūpintojėlis“, Šv. Vincento Pauliečio parapijos „Caritas“ skyrius. Beje, kalbėdama apie labdarai skiriamus drabužius, Aušra akcentuoja, jog jie priimami visi, tačiau yra peržiūrimi ir išimami netinkami dėvėti, nes aukotojas dažnai atneša viską, ką išmetė valydamas savo spintą. „Mes gerbiame tą žmogų, kuriam duodame, todėl prašome, kad aukojami drabužiai būtų tvarkingi“.

Gerumo akcija – galimybė skelbti Evangeliją

 „Caritas“ yra viena iš Katalikų bažnyčios veiklos sričių, todėl padėti vargstantiems, atstumtiesiems yra šios organizacijos misija, kurią vykdyti įpareigoja Dievo žodis. Popiežius Pranciškus taip pat moko tikinčiuosius būti gailestingais, jautriais ir ragina mažas vietines bendruomenes padėti savo nariams labai konkrečiais, matomais artimo meilės darbais. „Mes nesame teisėjai, nustatantys, kuris žmogus labiau vertas paramos, kuris mažiau... – sako Aušra. – Pagal išgales padedame visiems, kurie į mus kreipiasi. Žinoma, mes neturime galimybių visų sušelptųjų nufi lmuoti ir parodyti per televiziją, be to, viešintis dėl savo skurdo, nepriteklių ne visi išdrįstų. Bet tikime, kad tai, kas mažai atrodo pasaulio akyse, Dievui yra didelis lobis.“

Aldona KALINAUSKIENĖ

Autorės nuotrauka

„Suvalkietis“, 2013 m. lapkričio 30 d. Nr. 139

Akcijos "Gerumas mus vienija" pristatymas Alvito parapijoje

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.430526573714794.1073741837.100002723652836&type=1

Carito adventinė akcija „Gerumas mus vienija“

Gruodžio 1 dieną startavo tradicinė adventinė Lietuvos Caritas ir vyskupijų Caritas centrų organizuojama vargstančiųjų paramos akcija „Gerumas mus vienija“. Kviečiame Jus prisidėti prie šios akcijos savo parapijose.

Adventiniu laikotarpiu, laukiant Kristaus atėjimo, kvieskime visus stabtelėti ir pagalvoti  apie tuos žmones, kurie kenčia nuo materialinių ir dvasinių nepriteklių. Juk padėdami jiems, mes patys tampame geresni.

Caritas taip pat padeda nelaimių ištiktiesiems, kaip ponia Rima, kuri viena augina tris vaikus. 2012 m. vasarą jų namus nusiaubė gaisras.

„Po gaisro vaikai klausė manęs, ką darysim, kaip gyvensim? Aš parodžiau pirštu į viršų ir pasakiau:  Dievas girdi mūsų vargus ir tik Jis gali padėt, aš bejėgė, džiaugiuosi, kad išmaitinu jus, o kitiems reikalams pinigų nelieka. Viešpats išgirdo mano žodžius ir atsirado gerų žmonių, kurie paaukojo pinigų ir darbai pajudėjo. Praėjus keletui minučių po pokalbio su vaikais, sulaukiau skambučio iš Vilkaviškio vyskupijos Caritas. Sužinoję apie mūsų nelaimę, Carito darbuotojai nusprendė padėti mūsų šeimai ir paskyrė 1000 litų, surinktų per akciją ,,Gerumas mus vienija". Mane tai labai nustebino ir sujaudino. Tikriausiai dauguma žmonių žino, kokie brangūs elektros darbai, todėl šie pinigai labai pagelbėjo tvarkant gaisro padarytą žalą. Visos šeimos vardu dėkojam Vilkaviškio vyskupijos „Caritui“ ir kiekvienam žmogui, paaukojusiam už akcijos žvakelę. Aš taip pat įsigydavau šią žvakelę ir uždegdavau ją per Kūčias, bet niekada negalvojau, kad pačiai prireiks kitų malonės ir aukos. Dėkoju Dievui, kad įkvepia žmones aukoti ir dalintis. O jums, brangūs žmonės, dėkoju, kad atsiliepiat į šį Dievo kvietimą“, - pasakoja Rima.

Mielieji, šis pavyzdys parodo, kaip yra svarbu pasitikėti gailestinguoju Viešpačiu ir tikėti vienas kito gerumu.

Raginkime kiekvieną dalyvauti akcijoje, įsigyti specialią Lietuvos „Caritas“ žvakutę bažnyčiose ar Carito skyriuose.

                      Už auką įsigyta Caritas žvakelė yra aukos ir pagalbos vienas kitam simbolis. Be to, nuo seno deganti žvakės ugnis buvo tikėjimo, šeimos vienybės, bendrystės su kitais žmonėmis ženklas. Kiekvienas, uždegdamas Carito žvakelę ant Kūčių stalo, turėtų prisiminti ne tik Lietuvoje ir užsienyje esančius savo artimuosius, draugus ir kaimynus, bet ir nakvynės namuose besiglaudžiantį benamį, maisto ir drabužių stokojančią daugiavaikę šeimą.

Akcija „Gerumas mus vienija“ rengiama kasmet nuo 1997 metų. Šiais metais Caritas Lietuvoje tikisi akcijos metu už aukas išdalinti apie 110 tūkst. simbolinių Carito žvakelių visoje Lietuvoje.

Akcija „Gerumas mus vienija“ vyks iki gruodžio 31 dienos.

Atsiliepkime į Dievo meilę mums veiklia tarpusavio meile!

Lietuvos Carito informacija
http://www.suduvosgidas.lt/lt/?cid=9902&new_id=262755

Europos Sąjungoje – beveik 900 tūkst. vergų

http://www.caritas.lt/index.php?id=new&new=148

Svanoriai LC konferencijoje

Lapkričio 16 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai dalyvavo į teorinėje – praktinėje konferencijoje tema „Parapijų veiklos aktyvinimas: Italijos Vicenzos vyskupijos patirtis“, kuri vyko Kauno arkivyskupijos kurijos konferencijų salėje. 

Konferencijoje savo patirtimi dalinosi ir pranešimus skaitė Vicenza vyskupijos Caritas direktorius kun. Giovanni Sandona ir Vicenza vyskupijos Caritas programų koordinatorius Luca de Marzi.

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.431453980288720.1073741838.100002723652836&type=1

Carito savanorių mokymai "Atverk žvilgsnį!"

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.424271471006971.1073741836.100002723652836&type=1

Akcijos "Gerumas mus vienija" pristatymas Šakiuose

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.424266451007473.1073741834.100002723652836&type=1

Savanoriai derliaus šventėje

https://www.facebook.com/vilkaviskio.vyskupijoscaritas/media_set?set=a.414724545294997.1073741832.100002723652836&type=1

Trumpa Šeštokų parapijos Caritas istorija

http://sestokucaritas.lt/sestok-parapijos-caritas/8-sestok-caritas/7-trumpa-sestok-parapijos-caritas-istorija

Žolinių šventė Lazdijų senelių namuose

 

Prasidėję 2013 – ieji metai pradžiugino Lazdijų senelių namuose gyvenančius senolius. Netrukus po Naujųjų metų švenčių imtas vykdyti karitatyvinis projektas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti džiaugsmo tiems, kurie neturi artimųjų, kuriems stinga dėmesio, šilumos, kitais žodžiais tariant, nuoširdaus žmogiško bendravimo, jau tampa labai gražia tradicija. Ši kilni idėja „gimė“ jaunųjų parapijiečių mintyse, o šiai gražiai jaunimo iniciatyvai neliko abejingas Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyrius. Šių žmonių dėka, senelių namuose gyvenantys senoliai gali džiaugtis ne tik jaunimo sukuriama nuotaikinga susitikimams skirta programa, bet ir skaniomis vaišėmis. Didžiausias postūmis imtis šios iniciatyvos buvo dalyvavimas gerumo akcijoje „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam“, kuri yra vykdoma jau kelerius metus prieš pat didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas. Prieš didžiąją metų šventę aplankyti Lazdijų senelių namuose gyvenatys senoliai ir jų pačių netiesiogiai išreikštas noras būti lankomiems dažniau, buvo pats didžiausias akstinas naujuosius metus pradėti nauju projektu. Labai džiaugiamės, jog šiai idėjai neliko abejingi Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyriaus nariai. Dar labiau širdį džiugina tai, kad atsirado daugiau jaunų žmonių, norinčių prisijungti prie projekto realizavimo darbų. Širdingą padėką reiškiame Gintarui Gražulevičiui, kuris, vos tik išgirdęs apie tai, tuoj pat suskubo prisijungti prie jo įgyvendinimo bei savo muzikiniais sugebėjimais džiuginti senelių širdis, ir, kitam Lazdijų parapijos jaunimui. Žinoma, didelis žodis ačiū Lazdijų senelių namų direktorei bei dirbančiam personalui už leidimą bendrauti su senelių namų gyventojais bei šios idėjos palaikymą“, - jaunųjų Lazdijų šv. Onos parapijos parapijiečių vardu kalbėjo Lina Jurkonytė, Carito skyriaus savanorė.

Senelių namuose gyvenantys senoliai lankomi įvairių švenčių metu, beveik kiekvieną mėnesį. Vienas iš gražiausių apsilankymų vyko Žolinių – Šv. Mergelės Marijos paėmimo į dangų šventės proga. Seneliams buvo padovanoti šventintų gėlių žiedlapiai, senelių širdis virpino akordeono muzikos garsai, kuriuos jiems padovanojo Tadas Juknevičius, gitara bei dainomis senelius linksmino Gintaras Gražulevičius.

Prisijungti prie senelių lankymo gali kiekvienas, norintis pasidalinti savo šiluma bei nuoširdžiu žodžiu ar, tiesiog, buvimu šalia. Susitikimų su seneliais metu organizatoriai ne tik vaišinasi atsineštais skanėstais, jie senelius džiugina dainomis, šokiais bei nuoširdžiais pokalbiais. Seneliai taip pat su dideliu nekantrumu laukia atvykstančių svečių. Jie dalinasi savo kasdieniais įspūdžiais, jaunystės laikų prisiminimais, pasakoja nuotaikingus atsiminimus iš praeities dienų ir, žinoma, drauge su jaunimu dainuoja dainas.

„Tas nuoširdumas, su kuriuo mus pasitinka seneliai, tas džiaugsmas, kuris puošia jų akis, šypsenos, papuošiančios jų veidus, yra pats didžiausias motyvas dar ir dar kartą pas juos atvykti bei imtis kitų, panašaus pobūdžio projektų. Dažniausiai sergantys ar globos namuose gyvenantys žmonės yra prisimenami prieš šv. Kalėdas. Mūsų, oranizatorių, tikslas buvo dalintis su jais savo laiku bei šypsenomis net ir tada, kai nurimsta šventinis šurmulys bei šalia pasilieka kasdieninė rutina. Kuo daugiau besišypsančių žmonių, tuo gražesnis mūsų pasaulis, o kuo jis gražesnis, tuo jaukiau kiekvienam iš mūsų“, - teigė idėjos iniciatoriai.

Tačiau, apart viso to džiaugsmo, kurį patiria bendraudami su šilumos bei gerumo stokojančiais žmonėmis, projekto organizatoriai turi dar vieną tikslą, kurį stengiasi pasiekti vykdydami karitatyvinius ir socialinius projektus.

„Turbūt nesumeluosiu teigdama, jog mūsų visuomenėje vyraujanti nuomonė apie jaunus žmones yra ganėtinai prasta. Dažnas iš mūsų teigiame, jog jaunas žmogus – tai nusikalsti linkęs žmogus, žmogus, nepaisantis visuomenėje vyraujančių normų, nesigėdijantis pažeidinėti įstatymus. Tačiau, tai yra, viso labo, stereotipas, kurį stengiamės paneigti vykdydami panašaus pobūdžio iniciatyvas. Vieni iš aktyviausių karitatyvinių-socialinių akcijų ir projektų dalyvių yra būtent jauni žmonės. Žmonės, turintys kilnių siekių, aukojantys savo laisvalaikį ar saldų miegą tam, kad galėtų padėti kitiems, žmonės, pasisakantys už ištiestą gerumo ranką. Dažnas iš mūsų puikiai žinome, kas kur ką nužudė, kas ką apiplėšė, puikiai įsimename pavardes tų, kurie įvykdė vieną ar kitą nusikaltimą. Susimąstykime ir paklauskime savęs, ar mes žinome jaunuolio vardą, kuris ištiesė ranką gatvėje paslydusiam seneliui, kuris padėjo panešti sunkų nešulį močiutei, kuris apgynė skriaudžiamą vaiką ar nušluostė ašaras verkiančiam bendraamžiui. Turbūt, kad ne. Tačiau tokių jaunuolių elgesys taip pat yra vertas skambėti mūsų lūpose. Taigi, vienas iš tikslų, kurių siekiame organizuodami įvairaus pobūdžio gerumo artimui darbus, yra parodyti visuomenei, koks nepaprastai šaunus yra mus supantis jaunimas, kiek daug šviesių ir kilnių idėjų jie puoselėja ir siekia įgyvendinti. Tereikia tik juos pamatyti ir juos išgirsti“, - projekto idėja dalinosi Lina.

Lazdijų dekanato ir parapijos Carito skyriaus vadovė Onutė Juodkienė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva, tampančia gražia tradicija, ir ragina kuo daugiau jaunimo įsitraukti į panašaus pobūdžio veiklą bei vykdomas paramos ir gerumo akcijas.

Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyriaus informacija

 

 

 

 

Lazdijuose organizuota akcija ,,Mūsų rankos Tau, Dieve!“

Liepos 28 d Lazdijų parapijos bažnyčioje buvo minimi Šv. Onos atlaidai. Per juos Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas skyrius kvietė bendruomenės žmones įsijungti į organizuojamą saldžiąją akciją ,,Mūsų rankos Tau, Dieve“  pagal Kristaus žodžius ,,Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (pal.Mt 25,40). Parapijiečiai buvo prašomi  atnešti saldumynų  į bažnyčią ir paaukoti juos vargstantiems, sergantiems, likimo nuskriaustiems  žmonėms.

Lazdijų dekanato ir parapijos Carito skyriaus vadovė Onutė Juodkienė sakė nesitikėjusi, kad tiek daug žmonių atsilieps į šią akciją. Matyt tam pasitarnavo ir šios akcijos paviešinimas populiariame rajono laikraštyje ,,Lazdijų žvaigždė“. Daug žmonių, apie ją sužinoję, neliko abejingi. Ji teigė, kad tik meilė ir pagarba vienas kitam, atjauta ir gailestingumas suburia mus į vieną bendruomenę – gyvąją Kristaus bažnyčią.

,,Labai apsidžiaugėme, kad dėmesį parodė ir daug saldumynų skyrė Lazdijų rajono savivaldybė, taip pat  atlaiduose dalyvavusi Seimo narė Kristina Miškinienė ir jos padėjėjas Saulius Petrauskas. Visų geros valios parapijiečių pavardžių išvardinti neįmanoma, nes jų buvo 65“, - sakė O. Juodkienė.

Akcijos dalyviai į bažnyčią atnešė sausainių, pyragų, pyragaičių, saldainių, šokoladų, keksų, šakotį, arbūzą, medaus, šviežiai suspaustų varškės sūrių, duonos, kitų produktų. Vienas žmogus paaukojo 20 litų. Visa tai, kas suaukota, buvo perduota Veisiejų pensionato, Lazdijų ir Kapčiamiesčio senelių namų, globos centro ,,Židinys“ gyventojams, Lazdijų ligoninėje, Slaugos skyriuje besigydantiems, bažnyčios geradariams, vienišiems, ligotiems asmenims, kurie dėl senatvės ar ligos negalėjo ateiti į atlaidus.

,,Carito vardu dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios akcijos  ir parodžiusiems savo širdies gerumą bei padovanojusiems lašelį džiaugsmo ligoniams, vaikams, seneliams. Kai užsukau į Kapčiamiesčio socialinės globos centrą ,,Židinys“ vaikai, klausė ką jiems atvežiau, meiliai glaudėsi prie šono. Jiems malonus kiekvieno žmogaus parodytas dėmesys. Mes, sveikieji,  dažnai negalime suprasti kenčiančių, sergančių, jei patys nesame patyrę ligos, užklumpančios vienatvės, senatvės liūdesio, nereikalingumo jausmo. Dėmesys ligoniui, nuskriaustam, vienišam ar kitokios nelaimės palaužtam nereikalauja didelių pinigų. Mylėti savo artimą, neatsižvelgiant į tai, koks jis yra, reikia tik noro“, - teigė O. Juodkienė, ragindama visus būti dėmesingais savo artimui.

 

Dalia Nemunytė

 

SAVANORYSTĖS POPULIARINIMAS VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOJE

2013 m. birželio 1 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Savanorystės populiarinimas Vilkaviškio vyskupijoje“. Labiausiai savanoriška veikla yra paplitusi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas,  o mažesnuiuose miestuose tokiuose, kaip Alytus, Marijampolė, Lazdijai, Kybartai, trūksta informacijos apie savanorišką veiklą vykdančias organizacijas, ir tai yra trukdis tokiai veiklai plisti.  Šio projekto tikslas -  ne tik kaupti informaciją apie savanorystę, bet ją populiarinti ir vystyti, viešinti ir organizuoti savanorišką veiklą Vilkaviškio vyskupijoje. Savanorystė bus skatinama ir populiarinama keturiuose Vilkaviškio vyskupijos miestuose (Marijampolėje, Alytuje, Lazdijuose, Kybartuose). Projekto vykdymo laikotarpiu bus teikiamos individualios konsultacijos apie savanorišką veiklą, teikiama informacija apie tokios veiklos galimybes Caritas ir kitose vyskupijos organizacijose.

Kodėl būtent Vyskupijos Caritas ryžtasi įgyvendinti tokį projektą? Vyskupijos Caritas yra pagrindinė Katalikų Bažnyčios institucija, vykdanti socialinę ir caritatyvinę Bažnyčios misiją vyskupijos, dekanato ir parapijos lygmeniu, koordinuojant savo  veiklą kartu su Lietuvos Carito organizacija. Lietuvos Caritas teikia įvairiopą paramą skurstančioms šeimoms, vienišiems ligoniams, nuteistiesiems ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims, prekybos moterimis aukoms, pabėgėliams, benamiams, nepriklausomai nuo jų religijos, rasės, amžiaus ar tautybės. Lietuvos Caritas daugiausiai realizuojasi projektinėje veikloje, taip pat prie jos veiklos krypčių priklauso socialinių problemų sprendimų strategijos kūrimas, visuomenės informavimas ir švietimas bei savanorystės plėtra.  Lietuvos Caritas organizacijos veikla grįsta savanoriško darbo principais, šios organizacijos narių daugumą (95 proc.) sudaro savanoriai.

Asmenys, gyvenantys Alytaus mieste ir pageidaujantys savanoriauti, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios ar ketinančios dirbti savanoriškos veiklos srityje bei pageidaujančios dalyvauti projektinėse veiklose  kviečiami iki birželio 21 d. kreiptis į Alytaus dekanato Caritas centrą tel. 861843723 arba el. paštu: vsavanoriai.caritas@gmail.com.

Rasa Gražulienė                                                                                               
Alytaus dekanato Caritas vedėja
                                                                                                 

„Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11)

Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekto „Kompleksinė pagalba socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“, kuris vykdomas Alytaus dekanate, socialinės darbuotojos Rasa Gražulienė ir Sandra Kratavičiūtė  Alytaus pataisos namuose 2013 m. kovo 20 dieną suorganizavo renginį „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11).  Renginys buvo skirtas visiems nuteistiesiems, ne tik tiems, kurie yra projekto dalyviai. Renginio tikslas – teikti dvasinę pagalbą nuteistiesiems, ugdant jų tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu bei pristatant Gailestingumo namų misiją. Kaune, šalia Petrašiūnų bažnyčios ir vienuolyno, kuriame gyvena broliai kapucinai, gyvuoja Gailestingumo namai, atviri kiekvienam gyvenime pasimetusiam žmogui. Tai priebėga, kurioje sustiprėjus, atradus vidinę laisvę, autentišką santykį su Dievu, išmokstama tarnystės ir tokiu būdu keliamasi naujam, visaverčiam gyvenimui.
 Nuo kitų, įvairiose Lietuvos vietose įsikūrusių reabilitacinių bendruomenių,  Gailestingumo namai skiriasi pirmiausia tuo,  kad priima ne tik sergančiuosius priklausomybės ligomis, bet skurdo, kitų negandų prispaustus, išgyvenančius neviltį, gyvenimo beprasmybę žmones .

Renginyje dalyvavo ir su nuteistaisiais bendravo iš Petrašiūnų gailestingumo namų atvykę Petrašiūnų parapijos klebonas, čia įsikūrusio kapucinų vienuolyno vyresnysis brolis Vincentas Gintaras Tamošauskas ir  Gailestingumo namų savanoriai Audrius Žvirblis ir Valdas Palšis.  Svečiai liudijo savo tikėjimą Dievu, pasidalindami savo gyvenimo istorijomis: kaip Jie išgirdo ir patyrė nesmerkiantį Dievo balsą  kviečiantį atsiversti ir pakeisti savo gyvenimą, tikėti ir atgailauti.  Jie  drąsino nuteistuosius gręžtis į Dievą, nusigręžti nuo nuodėmių, viltis Dievu, kuris yra vienintelis  Gelbėtojas. Pašlovinę Dievą giesme, paliudiję savo tikėjimą, broliai meldėsi už nuteistuosius  užtarimo malda.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Socialinio darbuotojo padėjėjo pažymėjimų įteikimo šventė

2013 m. kovo mėn. 12 dienos popietę į Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ rinkosi projekto „Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ dalyviai. Čia buvo įteikti pusę metų trukusių socialinio darbuotojo padėjėjų mokymų baigimo pažymėjimai. Šią gražią šventę pradėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa, kuris ragino nesustoti daryti gera, nes krikščioniškas tikėjimas reiškia nuolatinį veikimą ir pagalbą vieni kitiems. Buvo pasidžiaugta, jog žmonių grupė ne tik įgijo naujų žinių bei įgūdžių, bet ir patys aktyviai įsijungė į artimo meilės darbus. Nuolat grupę lydėjusi jos mylima dėstytoja Audronė Putauskienė džiaugėsi, jog turėjo galimybę artimiau pažinti į projektą įsijungusius asmenis, atskleisti jų talentus, bei skatino juos ir toliau eiti per gyvenimą lydimiems gerumo. Pažymėjimus gavusieji projekto dalyviai dėkojo už suteiktą galimybę dalyvauti veiklose, minėjo, jog įgavo daugiau pasitikėjimo savimi bei savo gebėjimais. Įgytas žinias ir įgūdžius žmonės žadėjo panaudoti ne tik ieškodami naujo darbo, bet ir aktyviau įsijungdami į pagalbos centre organizuojamas savanoriškas veiklas.
Projektą „Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ finansuoja Europos socialinio fondo agentūra Europos Sąjungos lėšomis. Jis skirtas socialinės rizikos asmenų integravimui į darbo rinką.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Priklausomybių prevencinė pamoka „Nuskandintas gyvenimas“ Marijampolės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėje mokykloje

Kovo 7 – ąją dieną Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro Rūpintojėlis socialinės darbuotojos Dalia Griūnaitė ir Reda Kubilienė lankėsi Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėje mokykloje. Čia jos bendravo su aštuntosios klasės moksleiviais, mokyklos direktore Janina Alesiene ir socialine pedagoge Oksana Gentavičiene. Moksleiviai buvo supažindinti su socialiniu darbu, jį apimančiomis sritimis bei patys praktiškai dalyvavo vienoje iš šio darbo dalių – priklausomybių prevencinėje veikloje.


Kadangi paaugliai nuolat siekia išbandyti naujus, bet ne visada naudingus dalykus, jų tarpe daugėja jaunuolių, turinčių žalingų įpročių, kurie tampa priklausomybėmis, todėl, naudojant aktyvius metodus, buvo išsiaiškinta pačių moksleivių samprata ir požiūris į kenksmingų medžiagų vartojimą.

Per socialinę dramą „Nuskandintas gyvenimas“ jaunuoliai bandė perteikti savo bei visuomenės požiūrį į alkoholio vartojimą bei priklausomus asmenis. Simuliacinio žaidimo pagalba moksleiviai galėjo artimiau pajusti priklausomybių keliamas problemas bei atskleisti galimas priežastis. Išryškėjo jaunuolių požiūris į šiandienines visuomenės problemas. Jie mano, kad tabako ir alkoholio vartojimas nėra toks pavojingas kaip narkotinių medžiagų poveikis, silpnieji alkoholiniai gėrimai yra laikomi „nekaltais“ ir nepavojingais, priklausomybės atsiradimą dažnai lemia asmens bendravimo problemos. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro darbuotojos moksleiviams akcentavo, kad turinčiam priklausomybę žmogui galima padėti, tik nereikia jo palikti vieno.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

PRISIMINIMAI...

Perskaičiusi interneto svetainėje straipsnį apie Vilkaviškio Caritas darbus, prisiminiau  ir noriu papasakoti, kaip aš prisidėjau prie Caritas veiklos.

      1992 m. iš O. Brilienės perėmusi vadovavimą Vilkaviškio dekanato Caritas centrui, subūriau grupelę pagyvenusių moterų, kurios ėmėsi darbo. Iš pradžių net neturėjome patalpų, tai rinkdavomės mano namuose, bet vėliau priglaudė „Žiburio“ vid. mokykla, paskirdama porą kambarių. Dauguma savanorių buvo labai aktyvūs, todėl susirinkę aptardavome darbo planus, melsdavomės, giedodavome rožančių už mirusius. Atėjus vasarai, atidarėme Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje labdaros valgyklą, kurioje kasdien per visą vasarą maitinome apie 30 vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų. Sekančiais metais tokia pat valgyklėlė veikė „Žiburio“ vid. mokykloje. Vilkavišky ir Piliakalniuos buvo atidarytos labdaros kirpyklos, kurių paslaugomis nemokamai galėjo naudotis visi norintieji. Perėjus dirbti į kitas, erdvesnes patalpas, buvo atidaryta ir labdaros vaistinė.

      Neapsiėjome ir be linksmybių: parapijos salėje organizavome Trijų Karalių, Užgavėnių šventes kartu su miesto gyventojais. Pasikvietėme ir Didvyžių pensionato bendruomenę, kuri  buvo paruošusi programą. Draugavome ir su Gudkaimio senelių prieglauda, moterys nuvažiuodavo ten gyvenančiuosius aplankyti, nuveždavo dovanų.

      Vilkaviškio Caritas draugavo ir su kitų parapijų Caritas nariais. Kai gaudavome didesnį kiekį labdaros iš Marijampolės, sukviesdavome parapijų klebonus ir Caritas pirmininkes, vykdavo veiklos aptarimas, pabendravimas. Kultūros namuose organizavome visų dekanato parapijų Caritas šventę, į kurią buvo pakviestos visos paramą gavusios šeimos.

      Reikia padėkoto Vilkaviškio vyskupijos Caritas vadovėms, kurios nepagailėdavo labdaros ir dekanatams. Parsivežimui buvome įsigiję net autobusiuką. Buvome atidarę ir labdaros parduotuvėlę, kurioje už simbolinę auką galėjo gyventojai įsigyti drabužių. Gautas lėšas panaudodavome valgyklų, kirpyklų išlaikymui ir švenčių organizavimui.

      Vištyčio parapijos Caritas suorganizavo dekanato karitiečiams rekolekcijas. Už tai dėkingos ir Vištyčio vid. mokyklos vadovybei.

      Dekanato Caritas draugavo ir su Čikagos lietuviais, kurie svečiavosi Vilkavišky, o Vokietijos svečiai su labdara buvo nuvykę net į Piliakalnius, kur buvo maloniai priimti.

     1995 m. Vilkaviškyje įkuriama Katalikių moterų draugija, buvau išrinkta jos pirmininke, todėl Carito darbus teko perduoti.

 

                      Konstancija Pušinaitienė

Šeštokų parapijos "Caritas" gyvenimas

http://sestokucaritas.lt/sestok-parapijos-caritas/8-sestok-caritas/3-sestok-parapijos-caritas-gyvenimas