Vilkaviškio vyskupijos Carito pagalbos centre „Rūpintojėlis” vyko paskaita priklausomybių tema: „Alkoholizmas. Kaip gyventi su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais žmonėmis?“. Ši paskaita buvo suorganizuota atsižvelgiant į priklausomybių problemos aktualumą šiandieninėje mūsų visuomenėje. Į ją buvo kviesti ir seniūnijų darbuotojai bei jų globojamos šeimos, turinčios problemų dėl svaigalų vartojimo.
Paskaitą priklausomybių tema skaitė PSPC ir Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ psichologė lekt. A. Tamošaitienė. Ji susirinkusiems kalbėjo apie alkoholizmo problemą ir pagrindinius su problema susijusius aspektus. Buvo diskutuojama ne tik apie tai, kas yra priklausomybė, bet taip pat ir apie tai, kaip reikėtų elgtis šeimos nariams, gyvenantiems su alkoholizmo liga sergančiuoju. Buvo paminėti ir aptarti pagrindiniai patarimai alkoholio problemą turinčio asmens artimiesiems, kurie padėtų išgyventi ir nepalūžti sudėtingoje situacijoje, kai įprastinį žmogaus gyvenimą pradeda kontroliuoti alkoholis ir jo sukeliami padariniai.
Po psichologės paskaitos liudijo sveikstantys nuo alkoholio priklausomybės vyrai iš anoniminių alkoholikų klubo. Jie labai nuoširdžiai dalinosi savo asmeninėmis patirtimis, kalbėjo apie tai, kas jiems padeda jau daug metų nevartoti alkoholio ir išlikti blaivybėje. Keistas pasiūlymas, jog reikia negerti tik šiandieną, kartojant jį sau kiekvieną dieną, padėjo daugeliui asmenų sveikti nuo šios mirtinos ligos.
Vilkaviškio vyskupijos Carito pagalbos centre „Rūpintojėlis“ trečiadieniais 18 val. renkasi savipagalbos (Al-Anon) grupė, skirta alkoholikų artimiesiems. Moteris iš Al–Anon grupės papasakojo savo gyvenimo istoriją, kaip ji sveiko nuo koopriklausomybės t.y. sugebėjimo nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą, tuomet, kai jos vyras pradėjo sveikti nuo alkoholizmo. Mat jeigu vienas šeimos narys priklauso nuo alkoholio, tai kitas priklauso nuo jo taip pat, tik kitokiu būdu. Namiškis tikrina sutuoktinio kvapą, kartais bando alkoholį išpilti, negali ramiai jaustis, žinodamas, kad sutuoktinis kažkur geria, todėl vaikšto jam iš paskos ir visaip šį kontroliuoja, ieško, kaip jį „išblaškyti“, maldauja negerti. Tuo metu „gelbėtojo“ sielos viduje bręsta nesąmoningas pyktis ir nusivylimas.
Nepaprastai nuoširdūs ir atviri liudijimai visus privertė susimąstyti apie tai, kaip kiekvieno žmogaus, esančio šalia sergančiojo, gyvenimą paveikia besaikio alkoholio vartojimo problema, kokią įtaką gali turėti vaikams, kitiems šeimos nariams.
Grupiniai susitikimai padeda suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar nesutiko nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.
Samanta Aleknavičiūtė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas
pagalbos centro “Rūpintojėlis” socialinė darbuotoja
Paskaitą priklausomybių tema skaitė PSPC ir Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ psichologė lekt. A. Tamošaitienė. Ji susirinkusiems kalbėjo apie alkoholizmo problemą ir pagrindinius su problema susijusius aspektus. Buvo diskutuojama ne tik apie tai, kas yra priklausomybė, bet taip pat ir apie tai, kaip reikėtų elgtis šeimos nariams, gyvenantiems su alkoholizmo liga sergančiuoju. Buvo paminėti ir aptarti pagrindiniai patarimai alkoholio problemą turinčio asmens artimiesiems, kurie padėtų išgyventi ir nepalūžti sudėtingoje situacijoje, kai įprastinį žmogaus gyvenimą pradeda kontroliuoti alkoholis ir jo sukeliami padariniai.
Po psichologės paskaitos liudijo sveikstantys nuo alkoholio priklausomybės vyrai iš anoniminių alkoholikų klubo. Jie labai nuoširdžiai dalinosi savo asmeninėmis patirtimis, kalbėjo apie tai, kas jiems padeda jau daug metų nevartoti alkoholio ir išlikti blaivybėje. Keistas pasiūlymas, jog reikia negerti tik šiandieną, kartojant jį sau kiekvieną dieną, padėjo daugeliui asmenų sveikti nuo šios mirtinos ligos.
Vilkaviškio vyskupijos Carito pagalbos centre „Rūpintojėlis“ trečiadieniais 18 val. renkasi savipagalbos (Al-Anon) grupė, skirta alkoholikų artimiesiems. Moteris iš Al–Anon grupės papasakojo savo gyvenimo istoriją, kaip ji sveiko nuo koopriklausomybės t.y. sugebėjimo nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą, tuomet, kai jos vyras pradėjo sveikti nuo alkoholizmo. Mat jeigu vienas šeimos narys priklauso nuo alkoholio, tai kitas priklauso nuo jo taip pat, tik kitokiu būdu. Namiškis tikrina sutuoktinio kvapą, kartais bando alkoholį išpilti, negali ramiai jaustis, žinodamas, kad sutuoktinis kažkur geria, todėl vaikšto jam iš paskos ir visaip šį kontroliuoja, ieško, kaip jį „išblaškyti“, maldauja negerti. Tuo metu „gelbėtojo“ sielos viduje bręsta nesąmoningas pyktis ir nusivylimas.
Nepaprastai nuoširdūs ir atviri liudijimai visus privertė susimąstyti apie tai, kaip kiekvieno žmogaus, esančio šalia sergančiojo, gyvenimą paveikia besaikio alkoholio vartojimo problema, kokią įtaką gali turėti vaikams, kitiems šeimos nariams.
Grupiniai susitikimai padeda suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar nesutiko nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.
Samanta Aleknavičiūtė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas
pagalbos centro “Rūpintojėlis” socialinė darbuotoja
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą