Gyvenimas-
kaip gražiausia rudeninių lapų puokštė, kurioje tiek daug spalvų ir kiekviena
jų džiugina mūsų širdis. Atrodo, tiek nedaug mums reikia, kad būtume laimingi,
tačiau mūsų laimę kartais trikdo kasdieniniai rūpesčiai. Tuomet užmirštame, kad
Dievas mus sukūrė pagal savo paveikslą ir davė mums Meilės dovaną, kad ją
dalintume kitiems. Dažnai mes uždarom savo širdies duris, nes bijome, kad būsim
įskaudinti ar sužeisti, todėl mūsų neaplenkia vienatvė, liūdesys ar depresija.
O kas galėtų mums padėti? Kur kreiptis pagalbos, kai sunku? Šie klausimai kyla
kiekvienam iš mūsų. Tačiau neradę atsakymo, mes prarandame pasitikėjimą savimi
ir tikėjimą, jog kažkada bus geriau. Tačiau Dievas kantriai laukia už mūsų
šidies durų ir kviečia mus jas atidaryti bei priimti Jo pagalbą. Jis kiekvieną
iš mūsų labai myli, nesvarbu kokie mes esame. Aš taip pat esu tame ieškojimų
kelyje ir kartais pasidaro taip liūdna, kai matau aplink save tiek tuščių
pažadų, apgaulės ir netikrumo. Tuomet norisi užsidaryti savyje ir atsiriboti
nuo šio pasaulio.
2012 m. spalio
11 d. teko dalyvauti seminare, kuriame buvo kalbama apie savanorystę kaip
vaistą nuo depresijos, kurį organizavo Vilkaviškio
vyskupijos Caritas, vykdydamas socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 metų įgyvendinimo programą „Savanorių
pritraukimas ir motyvavimas Vilkaviškio vyskupijoje”. Net neįsivaizdavau, kad pagalba kitiems gali
mus pačius išgydyti nuo depresijos.
Vilkaviškio
vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir seminaro lektorė
Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Dalia Griūnaitė apsilankė Vilkaviškio dekanato
Carito būstinėje, kur buvo susirinkęs gausus būrys Carito savanorių bei
savanoryste besidominčiųjų iš Alvito, Lankeliškių, Pajevonio, Bartininkų,
Vilkaviškio ir kitų parapijų. Lektorė seminaro dalyviams, priminė, kas yra savanorystė
ir kokią naudą ji teikia visuomenei ir pačiam savanoriui. Ji sakė, kad
savanoriška veikla vykdoma laisva valia ir atlygis už ją nemokamas. Žmonės,
kurie savanoriauja, gauna neapčiuopiamą naudą: sugrįžta teigiamas savęs
vertinimas, pasiryžimas siekti tikslų, tobulėja bendravimo įgūdžiai, mažėja
depresijos tikimybė.
Savanorystė
turi ir savų minusų. Tai žmonių apkalbos, pavydas ir nesupratingumas. Džiugu,
kad teigiamų savybių suradome daugiau negu neigiamų. Pats geriausias savanorystės
pavyzdys yra pats Jėzus Kristus. Jis tarnavo žmonių gerovei, juos gydydamas ir
nei vieno neatstumdamas, kad ir koks žmogus į jį kreipdavosi- ar raupsuotas, ar
pilnas netyrų dvasių, ar laisvo elgesio, visuomenės atstumtas. Tai kodėl mums
taip sunku priimti kitą žmogų, tokį koks jis yra?
Jėzaus širdis
buvo atvira ir mylinti, todėl Jis paaukojo savo gyvybę, kad išgelbėtų mus savo
noru. Ar reikia dar geresnio pavyzdžio?
Savanorystės
darbais mes šlovinam Viešpatį. Tai įsipareigojimas, kuriuo teikiam pagalbą savo
artimui. Ši mintis verčia susimąstyti ir priimti tinkamą sprendimą. Daug žmonių
nedalyvauja savanorystės veikloje, nes nemato tame jokios naudos, neleidžia
sveikata, trūksta laiko arba tiesiog jiems niekas to nepasiūlė. Net 35% žmonių,
kurie niekada nedalyvavo tokioje veikloje, nes jiems niekas nepasiūlė. Šie
skaičiai rodo, kad labai svarbu pakalbinti tuos, kurie yra šalia mūsų. Galbūt
kaip tik jiems padėsime atrasti savo pašaukimą ar įveikti depresiją.
Savanorystė–
geriausias vaistas, kuris neturi šalutinio poveikio. Patys paprasčiausi
dalykai, kuriuos darome su meile, neieškodami sau naudos, gali tapti pačia
vertingiausia dovana tiems, kurie jaučiasi vieniši ir atstumti. Jiems tai
teikia stiprybės ir tikėjimo, kad jų buvimas šalia mūsų yra labai svarbus ir
reikšmingas. Mes turime būti atsakingi, atlaidūs ir prašyti Dievo pagalbos
kasdieniniuose mūsų sprendimuose, kad jie būtų teisingi ir paremti Didžiuoju
Meilės įsakymu.
Džiaugiuosi,
kad turėjau galimybę išgirsti tai, kas naudinga ne tik mūsų kūnui, bet ir
sielai. Norėčiau paraginti jaunus ir pagyvenusius žmones. Nebūkime abejingi
kitų skausmui ir mylėkime vieni kitus, kaip Dievas visus mus myli.
Janina Penkaitytė
Vilkaviškio dekanato
Lankeliškių parapijos Carito savanorė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą