2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Pradėti dalinti maisto produktai labiausiai nepasiturintiems asmenims

     Vykdant ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą (toliau – MIATLNA) balandžio viduryje – gegužės pradžioje pradėta dalinti pirmoji šių metų maisto produktų siunta. Šiemet maisto produktai į labdaros organizacijų sandėlius dar bus įvežti gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.
     Tarp dalinamų maisto produktų bus: kvietiniai miltai, makaronai, manų kruopos, miltinis mišinys pyragui, trijų grūdų kruopos, perlinės kruopos, ryžių kruopos, dribsniai su džiovintais vaisiais, trijų grūdų dribsniai, saldintas sutirštintas pienas ir sausi pusryčiai. Tiksli maisto paketo sudėtis iš metams numatytų produktų sąrašo bus pateikta kiekvieno dalijimo pradžioje ir skelbiama VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros tinklapyje (www.litfood.lt).
     2011 m. sausio 12 d. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra paskelbė atvirą konkursą tiekėjams atrinkti dėl maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims. Buvo planuota, kad pirmoji maisto produktų siunta šiais metais labdaros organizacijų sandėlius pasieks kovo mėnesį, tačiau gerokai vėlavo, nes Viešųjų pirkimų tarnyba vertino minėto konkurso dokumentus ir, kol nebuvo sulaukta šios tarnybos išvadų, agentūra tęsti pirkimų procedūrų negalėjo. Tik gavus teigiamą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, buvo tęsiamos pirkimų procedūros, pasirašinėjamos sutartys su tiekėjais ir t.t.
     Į pagrindinius sandėlius maisto produktai buvo pradėti tiekti balandžio 11 dieną, o kai kuriuose rajonuose tik balandžio 21 dieną. Tiekimas baigtas balandžio 28 dieną. Dėl šių priežasčių balandžio mėnesio maisto produktų dalinimas daugelyje Lietuvos regionų pradėtas tik gegužės pradžioje.
     Balandžio mėnesio 4,7 kg maisto produktų paketą sudaro: kvietiniai miltai (2 vnt.), makaronai (1 vnt.), sausi pusryčiai (2 vnt.), ryžių kruopos (1 vnt.) perlinės kruopos (1 vnt.), trijų grūdų dribsniai (1 vnt.). Anksčiau buvo skelbta, kad balandžio mėnesio maisto pakete bus ir dribsniai su džiovintais vaisiais, tačiau dėl techninių kliūčių šio produkto tiekimas 2011 m. balandžio 20 d. buvo sustabdytas. Gyventojai maisto produktus turi atsiimti iki gegužės 13 dienos. Primename, kad kiekvienoje dalinimo vietoje laikas ir terminas gali skirtis.
     Kitas maisto produktų įvežimas numatytas gegužės mėnesį, kuris prasidės 16 dieną ir turėtų būti baigtas 31 dieną. Todėl maisto produktų dalinimas bus pradėtas gegužės antroje pusėje, o kai kur birželio pirmomis dienomis.
     Gegužės mėnesio 5,044 kg maisto produktų paketą sudarys: makaronai (2 vnt.), miltinis mišinys pyragui (1 vnt.), saldintas sutirštintas pienas (2 vnt.), sausi pusryčiai (1 vnt.), trijų grūdų kruopos (1 vnt.), ryžių kruopos (1 vnt.), dribsniai su džiovintais vaisias (1 vnt.) ir trijų grūdų dribsniai (2 vnt.).
     Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą kriterijų, paramą maisto produktais penkis kartus per metus gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 LR Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio, t.y. 525 Lt per mėnesį ir yra pateikę prašymą seniūnijos socialiniam darbuotojui.
     Žmonių, norinčių gauti paramą, vis daugėja. Vilkaviškio vyskupijos Caritas šią programą administruoja 10-yje savivaldybių, kuriose iki kovo 15 d. į balandžio mėnesio nepasiturinčių asmenų sąrašus buvo įrašyta 56 816 asmenų, o iki balandžio 15 d. papildomai įrašyta 2 236 žmonės ir gegužės mėnesio sąraše yra 59 052 asmenys. Manome, kad kiekvieną paramos mėnesį, šis skaičius didės, nes jis net 8 847 asmenimis mažesnis už 2010 m. lapkričio mėnesio sąrašuose buvusių nepasiturinčiųjų skaičių. Tikėtina, kad ne visi asmenys, norintys gauti šią paramą, kreipėsi į seniūnijų socialinius darbuotojus ir, pateikę reikalingus dokumentus, užpildė nustatytos formos prašymą.

Savivaldybė
2010 m. kovas
2010 m. gegužė
2010 m. liepa
2010 m. rugsėjis
2010 m. lapkritis
2011 m. balandis
2011 m. gegužė
Alytaus rajonas
7 615
8 288
8 467
8 707
8 861
7 916
8 112
Birštonas
656
753
792
768
789
748
761
Kalvarija
3 123
3 532
3 720
3 883
3 911
3 190
3 313
Kauno rajonas (12-a sen. iš 25)
2 844
3 334
3 520
3 692
3 913
3 388
3 667
Kazlų Rūda
3 408
3 687
3 841
3 879
3 944
3 636
3 683
Lazdijų rajonas
5 057
5 653
5 799
5 935
6 141
5 353
5 585
Marijampolė
7 006
8 210
8 694
9 026
9 509
7 259
7 637
Prienų rajonas
7 365
8 201
8 440
8 565
8 710
7 326
7 533
Šakių rajonas
7 240
8 195
8 534
8 663
8 946
7 323
7 654
Vilkaviškio rajonas
11 347
12 379
12 784
13 012
13 175
10 677
11 107
Iš viso
55 661
62 232
64 591
66 130
67 899
56 816
59 052

     Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 metų. Šios programos metu yra nuperkami maisto produktai iš ES intervencinių atsargų, kuriuos vėliau pagal ES galiojančią tvarką nepasiturintiesiems turi išdalinti nevyriausybinės organizacijos. Nuo programos pradžios šį darbą Lietuvoje atlieka konkursą laimėję Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija ir labdaros paramos fondas „Maisto bankas“.
     Įgyvendinant MIATLNA programą daugiausiai (beveik 70 proc.) maisto paketų nepasiturintiems išdalina Caritas darbuotojai ir savanoriai, bendradarbiaudami su seniūnijų darbuotojais.
     Vilkaviškio vyskupijos Caritas nuoširdžiai dėkoja šimtams Caritas savanorių ir seniūnijų darbuotojų, kurie neatlygintinai talkina dalinant maisto paketus nepasiturintiems.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2011 m. kovo 17 d., ketvirtadienis

Lietuvos Caritas ragina padėti Japonijai

     Lietuvos Caritas ragina visus tikinčiuosius ir geros valios žmonės padėti nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje.
     „Nuolat gauname iš Japonijos Caritas organizacijos pranešimus apie padėtį jų šalyje. Šiuo metu Japonijos Caritas atstovai yra nuvykę į Sendai miestą, kur jau pradedama teikti pagalba. Mūsų krikščioniška pareiga padėti nukentėjusiesiems, parodyti gailestingumą“, – sakė Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas.
     Japonijos Caritas vykdantysis direktorius Daisuke Narui pranešė, kad Sendai mieste Caritas subūrė darbo grupę, kuri rūpinasi centralizuotu informacijos teikimu, koordinuoja savanorių darbą ir pagalbos teikimą nukentėjusiesiems.
     „Sendai miestą sukrėtęs 9 balų žemės drebėjimas didelių sugriovimų pačiame mieste nepadarė. Žmonės elgiasi santūriai, panikos nėra. Formuojasi žmonių eilės prie degalinių ir maisto tiekimo punktų, tačiau visai kitas vaizdas yra pakrantės regione, kurį nusiaubė cunamis. Viskas čia padengta purvo sluoksniu, matosi daug sugriovimų. Atšalus orui ir iškritus sniegui, slėptuvėse besiglaudžiantys nukentėjusieji dažnai trise turi dalintis viena antklode. Juntami pakartotiniai požeminiai smūgiai“, – savo įspūdžiais iš nelaimės vietos dalinosi D. Narui.
     Lietuvos Caritas atidarė specialią sąskaitą, į kurią galima pervesti savo paramą nukentėjusiems:
atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT07 7300 0101 2568 9426 AB banke „Swedbank“.
     Surinktos lėšos bus pervestos Japonijos Caritas organizacijai, kuri tiesiogiai teikia pagalbą nuketėjusiems žmonėms. Lietuvos ir Japonijos Caritas organizacijos priklauso tarptautiniam Caritas Internationalis tinklui.

     Lietuvos Caritas informacija

2011 m. kovo 16 d., trečiadienis

Pirmosios maisto produktų siuntos labdaros organizacijų sandėlius pasieks balandžio pirmosiomis dienomis (atnaujinta)

     Informuojame, kad šiandien, t.y. kovo 16 d. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos prie Ūkio ministerijos sprendimą vykdant atvirąjį konkursą „Tiekėjams atrinkti dėl maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“, tęsia pirkimo procedūras ir artimiausiomis dienomis sudarys maisto produktų tiekimo sutartis su konkursą laimujusiais maisto produktų tiekėjais.
     Kadangi maisto produktams pagaminti reikalingas tam tikras laikas, planuojama, kad labdaros organizacijų sandėlius pirmosios maisto produktų siuntos pasieks pirmosiomis balandžio dienomis. (Šaltinis: http://www.litfood.lt/Lists/News/DispForm.aspx?ID=162&Source=http%3A%2F%2Fwww%2Elitfood%2Elt%2Fdefault%2Easpx).
     Kai tik turėsime papildomos informacijos apie sudarytus maisto produktų tiekimo grafikus, jų asortimentą ir kiekius vienam asmeniui, informuosime papildomai.
     Taip pat visą informaciją, susijusią su MIATLNA programa galite rasti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros tinklapyje www.litfood.lt, dešinėje pusėje pasirinkę skiltį „Pagalba maisto produktais“.

     2011 m. balandžio mėnesį paramai maistu gauti, sąrašuose įrašyti 56816 asmenys, gyvenantys Vilkaviškio vyskupijos Caritas aptarnaujamoje teritorijoje:
     Alytaus r. sav. - 7916;
     Birštono sav. - 748;
     Prienų r. sav.; 7326;
     Kalvarijos sav. - 3190;
     Kazlų Rūdos sav. - 3636;
     Marijampolės sav. - 7259;
     Vilkaviškio r. sav. - 10677;
     Lazdijų r. sav. - 5353;
     Šakių r. sav. - 7323;
     Kauno r. sav. (12-a sen.) - 3388.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2011 m. kovo 3 d., ketvirtadienis

PADĖKIME NUO GAISRO NUKENTĖJUSIEMS ŠIKŠNIŲ KAIMO GYVENTOJAMS

   Vasario 22 d. 17 val. dvidešimt vieno Šikšnių k. gyventojo, tame tarpe kurių yra šeši nepilnamečiai vaikai, gyvenimas virto košmaru.
   Nutekėjusių dujų sprogimo ugnies banga, aštuonbučio namo antrajame aukšte išgriovė dvi namo sienas ir sunkiai sužalojo antros grupės invalidę Teresę Zykienę, tik prieš dvi dienas palaidojusią savo vyrą. Ji gyvena kartu su sūnumi, kuris šiuo metu yra bedarbis. Tame pačiame aukšte gyveno dar trys šeimos: Žilionių šeima (vyras bedarbis, žmona invalidė, dukra mokosi Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje), jauna Dariaus Sakalausko šeima, auginanti tris mažamečius vaikus, ir kitame bute Dariaus tėvai. Visi antro aukšto gyventojai, vos spėję išbėgti iš grėsmingai degančio namo, liko kaip stovi. Sudegė visi baldai, asmeniniai daiktai, dokumentai ir pinigai.
   Pirmas namo aukštas, gesintas septyniomis automašinomis po didelių gaisrininkų pastangų nukentėjo neženkliai. Tačiau nuo sprogimo bangos, išbirus stiklams ir išlūžus durims bei kylant grėsmei ugniai persimesti į pirmąjį aukštą, viskas buvo sulieta vandeniu. Lauko temperatūrai esant žemesnei negu minus 20° C, baldai, rūbai ir kiti asmeniniai daiktai sumirko, ir sušalo į vientisą masę.
   Šiame aukšte gyveno taip pat keturios šeimos. Tai Juozas ir Marytė Vaičiulioniai – pensininkai, Vincas ir Onutė Padvelskiai irgi pensininkai bei Vilčinskų šeima, auginanti du mažamečius vaikus ir besilaukianti trečiojo vaikelio. Ketvirtame bute gyveno Vaidas Pusdešris – bedarbis.
   Ši baisi nelaimė sukrėtė visus žmones. Pirmąją pagalbą suteikė atskubėjusi Gudkaimio kaimo bendruomenė. Dauguma mūsų esame šios bendruomenės nariai. Laikinai padegėlius priglaudė giminės ir kaimynai, bet tai tik laikina prieglauda. Pagalbą nukentėjusioms šeimoms žada ir Kybartų seniūnija, ir Vilkaviškio savivaldybė. Bet atstatyti namui reikalingos didelės lėšos, todėl visi Gudkaimio ir Šikšnių kaimų žmonės, iš visos širdies prašo Jūsų pagalbos.
   Paremti galite auka, pervedant pinigus į Gudkaimio kaimo bendruomenės (kodas 185673323) sąskaitą Nr. LT47 5010 4000 1400 0162 (Vilkaviškio kredito unija), mokėjimo paskirtyje nurodant „parama nuo gaisro nukentėjusiems Šikšnių kaimo gyventojams“.
   Mes esame labai dėkingi visiems geros valios žmonėms, padėjusiems ir padedantiems mažinti šią skaudžią nelaimę. Nukentėjusiųjų nuo gaisro Vilkaviškio rajono Kybartų seniūnijos Šikšnių kaimo gyventojų vardu – Gudkaimio kaimo bendruomenės pirmininkas Ramūnas Žemaitis (mob. tel. 8 687 40375).

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2011 m. vasario 11 d., penktadienis

Kažkaip galvojau, kad prasuksite kur nors aplinkui ir neaplankysite tokio mažo miestelio kaip Kalvarija

Taip sakė vienas renginio Kalvarijoje dalyvis. Tačiau visgi tai įvyko – sausio 22 d. savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti”, įveikusi apsnigusius ir apledėjusius kelius, lankėsi Kalvarijoje.
Į susitikimą atėjo apie 100 žmonių. Smagu, kad šįsyk susirinko ne vien jauni žmonės – auditorija buvo labai įvairi. Kaip visada po renginio keli žmonės pasiliko asmeniniams pokalbiams su „Jaunimo linijos” savanoriais.
Nuotraukas iš susitikimo rasite mūsų puslapyje Facebook’e, o čia – tai, ką žmonės kalbėjo prieš ir po renginio:
Prieš renginį
• „Reikėtų dažniau tokių renginių.“
• „Mes esame iš Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizacijos, dalis iš mūsų dar savanoriauja Didysis Draugas/Didžioji Draugė (Big Brothers ir Big Sisters) programoje, todėl manome, kad mums šis renginys galėtų būti labai naudingas.“
• „Atėjau sužinoti ką nors nauja, kas galėtų gyvenime praversti tiek man asmeniškai, tiek aplinkiniams.“
• „Norėčiau pakeisti gyvenimo požiūrį. Atverti akis. Atrasti Dievą.“
• „Tikiuosi šiandien išgirsti ką nors įdomaus.“
• „Kadangi savanoriaujame su vaikais iš vaikų namų, tai manome, kad galėsime pritaikyti išgirstus dalykus.“
• „Sužinoti, kaip padėti žmogus, kuris nori nusižudyti. Pačiai gyvenime buvo toks atvejis, kai pažįstamui reikėjo pagalbos.“
• „Mums tikrai ši tema yra įdomi, nes aplinkui dažnai sutinkame žmonių, galvojančių apie savižudybę.“
• „Tikiuosi išgirsti ką nors naudingo, ką galėčiau pritaikyti kaip būsima socialinė darbuotoja.“
• „Įdomu. Plečiam akiratį.“
• „Aš pati esu psichologė, tai labai įdomu, ką čia daro, kaip šneka apie savižudybes.“
• „Paklausyti, kaip Mamontovas kalba. Pas mus savivaldybėje labai daug problemų: visi čia geria, ir jauni, ir seni. Tikiuosi, kad gal tai privers kitus susimąstyti.“
• „Tikiuosi pokalbio. Naudingo ir įdomaus pokalbio.“
Po renginio:
• „Esu nustebusi, kad daugelis savanorių yra tokie jauni.“
• „Labai labai reikia tokių renginių. Svarbu, kad jauni žmonės uždavė jiems svarbius klausimus bei gavo atsakymus.“
• „Faina. Nesitikėjau, kad bus taip prasminga. Bet iš tiesų čia daug prasmės. Labai džiaugiuosi, kad kažkam kilo tokia gera idėja.“
• „Pas mus socialinėje sferoje labai trūksta darbuotojų: tiek psichologų, tiek socialinių darbuotojų. Todėl manau, kad šis renginys buvo labai reikalingas visiems, o ypatingai jauniems žmonėms.“
• „Buvo labai verta sudalyvauti. Per Caritas susitikimus turime psichologijos pamokėles, bet ten būna šiek tiek kitaip. Šįvakar kalbėjo taip tiesiai, tikrai asmeniškai daug gavau.“
• „Džiaugiuosi, kad atvažiavome. Pasirodė, kad viskas buvo labai nuoširdu.“
• „Labai šauniai praėjo renginys. Išgirdau daug protingų minčių, nuomonių, kai kurias klausydama galėjau pritaikyti pati sau.“
• „Labai smagu, kad atvykote. Seku šią akciją jau nuo pat pradžios ir nesitikėjau, kad atvažiuosite į čia. Kažkaip galvojau, kad prasuksite kur nors aplinkui ir neaplankysite tokio mažo miestelio kaip Kalvarija.“
• „Kai klausiau labai įsiminė vienos merginos balsas, jis buvo toks nuoširdus. Ir šiaip visas renginys pasirodė labai šiltas. Labai patiko, kad į klausimus atsakinėjo per savo patirtį, pasakojo, kaip jiems buvo.“


Nebijok kalbėti
Jaunimo psichologinės paramos centro, „Jaunimo linijos“ ir Andriaus Mamontovo savižudybių prevencijos iniciatyva

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

Nors Mindaugui kojas nupjovė, mintyse jis vaikšto

Prieš mėnesį Mindaugas buvo atvežtas iš Marijampolės muitinės į artimiausią ligoninę – 24-erių tauragiškis iš Vokietijos į gimtinę kelias savaites keliavo pėsčiomis. Pasiekus Lenkiją, išsekusį lietuvį parvežė vilkiko vairuotojas. Marijampolės apskrities ligoninėje paaiškėjo, kad Mindaugo abi kojos nušalusios.
Po beveik mėnesį trukusio gydymo paaiškėjo, kad atgaivinti bent vieną iš kojų galimybės nebuvo. Abi kojos nupjautos iki pusės blauzdų. „Galūnės amputuotos tame lygyje, kuris reikalingas endoprotezavimui. Tai buvo aptarta su protezuotojais, kurie vėliau pritaikys protezus“, - komentavo operaciją atlikęs Marijampolės apskrities ligoninės Chirurgijos tarnybos Vyriausiasis gydytojas ortopedas-traumatologas Aivaras Razmirskis.
Kol kas M.Mikalauskis bus gydomas Marijampolėje, po to planuojama jį perkelti į Kauną, bendrovės „Ortopedijos technika“ kliniką. Jei žaizdos gis be komplikacijų, į Kauną jis bus pervežtas kitą savaitę.
Kaune, pasak A.Razmirskio, bus pritaikyti pirminiai protezai, bus pradėta reabilitacija. Galiausiai bus pritaikyti pastovūs kojų protezai, su kuriais ligonis mokinsis stotis. Pirminis protezas, kaip paaiškino gydytojas, reikalingas tam, kad kojos pratintųsi, kad būtų laisvi kelių sąnarių judesiai.

Mindaugui paaukoti galite pervesdami pinigus į šią sąskaitą:
Telšių vyskupijos Caritas
įm.k.192074053LT104010043000021731
AB DnB NORD bankas
Paskirtis: Auka Mindaugui Mikalauskiui
SWIFT kodas: AGBLLT2X

2011 m. sausio 28 d. laikraščio „Kauno diena“ informacija

2011 m. sausio 28 d., penktadienis

„Caritas“ savanoriams įteiktos padėkos už pagalbą dalinant paramą maistu

     Ketvirtadienį Kėdainių daugiakultūriame centre Žemės ūkio ministerijos vadovybė pagerbė Maisto tiekimo iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims programos partnerius - savanorius. Nuoširdžiai padėkota 15 tūkst. labdaros organizacijų pagalbininkų, kurie jau šeštus metus padeda įgyvendinti šią programą. „Tik Jūsų darbas, atsidavimas palaiko iniciatyvą paremti vargstančiuosius ir įkvepia mus kasdieniu darbu siekti, kad ypač kaime daugėtų galimybių kurti savo verslą ir užsidirbti patiems“, - teikdamas padėkas gausiam susirinkusių savanorių būriui sakė žemės ūkio ministras K. Starkevičius.
     Lietuvoje maisto produktus labiausiai nepasiturintiems asmenims dalija trys labdaros organizacijos: tradicinė religinė bendrija Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bei Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Pernai paramą maisto produktais gavo apie 538 tūkst. asmenų arba apie 17 proc. visų šalies gyventojų. Per šešerius metus nuo programos įgyvendinimo pradžios labiausiai nepasiturintiems asmenims išdalyta 41 tūkst. tonų maisto produktų. Daugiausia praėjusiais metais – beveik 12 tūkst. tonų.
     „Matyti, galvoti ir padėti vargstančiajam už tai nesitikint jokio atlygio, pats tikriausias Dievo meilės ir gailestingumo liudijimas šiandien. Džiaugiuosi, kad prie šio darbo aktyviai prisideda seniūnai“, - bažnyčios hierarchų padėką savanoriams perdavė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
     Labdaros organizacijų administracinėms išlaidoms ES skiria tik 1 proc. nuo paskirtų intervencinių produktų vertės. Ministerija, siekdama efektyviau dalyti maisto produktus, kiekvienais metais labdaros organizacijų administravimo išlaidoms lėšų skiria papildomai.
     „Jei programos administravimui tektų samdyti darbuotojus, lėšų pirkti maisto produktus nepasiturintiems asmenims liktų gerokai mažiau. Jūsų nuoširdus savanoriškas darbas šioje programoje galėtų būti pavyzdžiu daugeliui žmonių“, - dėkodamas savanoriams už jų veiklą, sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.
     Į Kėdainius atvykę Lietuvos Caritas direktorius kunigas Robertas Grigas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugijos generalinė direktorė Gražina Jafigrafovienė bei Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė dėkojo ministerijai už inicijuotos programos aktualumą ir būtinumą, o jos administratorei - Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai – už dalykišką ir žmogišką bendradarbiavimą.
     Maisto produktai į 43 labdaros organizacijų sandėlius pristatomi kas antrą mėnesį, 5 kartus per metus. „Šias metais labiausiai nepasiturintiems asmenims bus tiekimai kvietiniai miltai, makaronai, manų kruopos, miltinis mišinys pyragui, trijų grūdų kruopos, perlinės kruopos, ryžių kruopos, dribsniai su džiovintais vaisiais, trijų grūdų dribsniai, saldintas sutirštintas pienas ir sausi pusryčiai. Maisto produktai į labdaros organizacijų sandėlius atkeliaus kovo mėnesį, - šių metų programą pistatė A. Macijauskas. - Stengiamės, kad nepasiturintieji gautų ne tik pirmos būtinybės, bet ir patrauklesnius, saldintus produktus, kuriuos ypač mėgsta mažieji“.
     Lietuvoje Maisto tiekimo iš intervencinių atsargų labiausiai nepasiturintiems asmenims programa pradėta vykdyti 2006 m. Kiekvienais metais ministerijos prašymu ES skiria lėšas programos įgyvendinimui: 2006 m. išleista 8,6 mln. Lt, 2007 m. - 11,3 mln. Lt, 2008 m. - 14,7 mln. Lt, 2009 m. - 32,4 mln. Lt. Pernai programai buvo skirta 30,6 mln. Lt, o šiemet - 26,7 mln. Lt.
     Nemokamo maisto nepasiturintiems ES gyventojams dalijimo programa pradėta vykdyti 1986–1987 m. žiemą. Tada sukauptas žemės ūkio produktų perteklius buvo atiduotas valstybių narių labdaros organizacijoms, kad šios jį išdalytų skurstantiesiems. Nuo tada Maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa yra vykdoma kasmet iš intervencinių atsargų.

    ŽŪ ministras padėkos raštais apdovanojo šiuos Vilkaviškio vyskupijos Caritas asmenis:
  • Lazdijų dekanato Caritas centro vedėją Astutę Ravinskienę;
  • Prienų dekanato Caritas centro vedėją Liudviką Rūkštelienę;
  • Kybartų parapijos Caritas skyriaus vedėją Gražiną Vaičaitienę (dėl ligos negalėjo pati dalyvauti);
  • Šakių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinę darbuotoją Danę Kupstaitienę;
  • Vilkaviškio r. sav. administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus socialinio darbo organizatorę Pilviškių seniūnijoje Loretą Bieliukienę.

Lietuvos Caritas atstovo ryšiams su visuomene Gedimino Salvanavičiaus nuotr.:
1. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jašinskienė;
Vilkaviškio r. sav. administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus socialinio darbo organizatorė Pilviškių seniūnijoje Loreta Bieliukienė;
Šakių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinė darbuotoja Danė Kupstaitienė;
Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas;
Lazdijų dekanato Caritas centro vedėja Astutė Ravinskienė;
Lazdijų r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Gitana Juškauskienė;
MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje Giedrius Sinkevičius;
Vilkaviškio vyskupijos Caritas buhalterė Aldona Kvedarienė;
Prienų dekanato Caritas centro vedėja Liudvika Rūkštelienė;
Lietuvos Caritas gen. direktoriaus pavaduoja Janina Kukauskienė.
2. Lietuvos ir vyskupijų Caritas vadovai ir bendradarbiai.
Lietuvos Caritas ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2011 m. sausio 26 d., trečiadienis

Informacija apie maisto produktų tiekimą labiausiai nepasiturintiems asmenims 2011 metais

     Informuojame, kad VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra iki vasario 7 d. 10.00 val. yra paskelbusi atvirą konkursą tiekėjams atrinkti dėl maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims 2011 metais.
     Tiekėjai mainais į intervencinius produktus (kviečius, miežius ir nugriebto pieno miltelius) į labdaros organizacijų sandėlius turės pristatyti kvietinius miltus, makaronus, manų kruopas, miltinį mišinį pyragui, trijų grūdų kruopas, perlines kruopas, ryžių kruopas, dribsnius su džiovintais vaisiais, trijų grūdų dribsnius, saldintą sutirštintą pieną ir sausus pusryčius. Jeigu nesutrukdys nenumatytos aplinkybės, maisto produktų tiekimą į labdaros organizacijų sandėlius 2011 m. planuojama vykdyti 5 kartus (kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais). Tikslesnė informacija apie maisto produktų tiekimą ir dalinimą bus paskelbta 2011 m. vasario mėnesio pabaigoje.
     Primename, kad dėl paramos maistu gali kreiptis asmenys, kurių šeimos pajamos vienam jos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio per mėnesį, šiuo metu t.y. 525 Lt.
     Šeimos ir vieno gyvenančio asmens sudėtis nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 2 straipsnio 12 ir 15 dalimis, o jų pajamos per mėnesį apskaičiuojamos šio įstatymo 15 ir 16 straipsniuose nustatyta tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje numatytos pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos tik pagal šios veiklos apskaitos dokumentus.
Kreipdamasis dėl paramos, pareiškėjas užpildo patvirtintą prašymą, kuriame nurodo duomenis apie šeimą, jos narių veiklos pobūdį, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti reikalingą informaciją.
     Gyventojai, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą ir (ar) socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą (Žin., 2006, Nr. 73-2755; 2008, Nr. 63-2382), pateikia laisvos formos prašymą, kuris yra pagrindas paramai iš intervencinių atsargų gauti.
     Dėl minėtos paramos gavimo reikėtų kreiptis į Jūsų seniūnijos socialinį darbuotoją, kuris paskaičiuos pajamas vienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui ir, jei atitiksite visus kriterijus, įrašys į paramos gavėjų sąrašą.
     Kovo mėn. paramai maisto produktais gauti asmuo prašymą pateikti turi iki vasario 11 d.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

2010 m. gruodžio 27 d., pirmadienis

Kalėdinė dovana – senelių šypsenos bei švytinčios džiaugsmu jų akys!

     Gruodžio 18–ąją Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ programos „Didysis Draugas/Didžioji Draugė“ savanoriai kartu su Mažaisiais draugais susirinko į Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių Seserų Kongregacijos senelių namus, kuriuose gyventojams organizavo susikaupimo valandėlę „Adventas – įprasminimo metas“.
     Didieji ir Mažieji draugai, besiruošdami švęsti Jėzaus Gimimo šventę, kvietė visus įsiklausyti į Šv. Jono Krikštytojo žodžius kviečiančius atverti Viešpačiui savo širdies takus, užlyginant visas nuoskaudas, išbrendant iš įvairių liūnų ir baimių, keičiant savo gyvenimą. Jaunimas su seneliais kalbėjo, kokius konkrečius dalykus savo gyvenime reikia padaryti, kad mūsų dvasios namai būtų tinkami Kūdikėlio atėjimui.
     Senelių globos namų gyventojams buvo įteikta žvakė – meilės, vilties ir ramybės simbolis bei pačių vaikų su didžiausia meile gamintos atvirutės su palinkėjimais.
     Po atsisveikinimo su seneliais Didieji bei Mažieji draugai išskubėjo į pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ vaišintis arbata ir pasidžiaugti didžiausia tą dieną gauta dovana – senelių šypsenomis bei švytinčiomis džiaugsmu jų akimis.

Reda Kubilienė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė

2010 m. gruodžio 21 d., antradienis

Advento keliu Miroslove


     Gruodžio 15 d. Miroslavo Švč. Trejybės parapijoje vyko Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojamų mokymų „Tvirtas žingsnis link savanorystės“, skirtų ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijos bendruomenės narius, II – oji dalis. Seminarą vedė Marijampolės dekanato Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos tikybos mokytoja, psichologė Asta Gudynienė. Po seminaro, jo dalyviai kartu su Bagotosios parapijos jaunimu, dalyvavo Advento kelio kūrime. Miela, šilta ir prasminga bendrystė su Miroslavo žmonėmis ilgai išliks mūsų atmintyje.
Organizatoriai: Vilkaviškio vyskupijos Caritas,
Bagotosios šv. Antano Paduviečio parapija

2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis

Priklausomybė nuo alkoholio. Kas tai- blogas įprotis, valios stoka ar liga?

2010 m. gruodžio 19 d. Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos salėje vyko Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ veiklos pristatymas. Apie pagrindines veiklas, kurias vykdo VV Pagalbos centras „Rūpintojėlis“ dalyvavusiems susitikime pasakojo direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir Pagalbos centro vadovė Reda Kubilienė.
Antroje susitikimo dalyje paskaitą tema „Atkrytis. Gyvenimas su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis“ skaitė Marijampolės PSPC psichologė Audra Tamošaitienė, kuri susirinkusiems pasakojo ne tik apie priklausomybe sergančius asmenis, bet ir apie šalia jų esančius artimuosius, jų gyvenimą. Lektorė pasakojo, kad priklausomybė yra liga, kurią lydi psichikos ir elgesio sutrikimai.
Aplinkiniai priklausomus nuo alkoholio žmones dažnai kaltina valios stoka, nesupratingumu, dvasingumo stoka. Tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio gali kentėti tiek stiprios valios sportininkai, mokslininkai, dvasingi rašytojai ar aukštas pareigas užimantys valdininkai.
Lektorė kalbėjo, kad didžiausias uždavinys gyvenant su priklausomu žmogumi vienoje šeimoje – išlikti savimi. Tai reiškia, sugebėti nesusitapatinti su kito žmogaus asmenybėje esančiomis problemomis, o gyventi savo gyvenimą. Priklausomybę nuo alkoholio gali diagnozuoti gydytojas remdamasis šios ligos diagnostiniais kriterijais ir skirti ligoniui reikalingą gydymą.
Psichologė paskaitos metu pristatė JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo instituto (angl. National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism, NIAAA) mokslininkų rekomendacijas priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems:
1. Nustokite vaidinti „gelbėtoją“.
Šeimos nariai dažniausiai stengiasi padėti priklausomam nuo alkoholio artimajam išspręsti įvairiausias situacijas, susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu. Svarbu nedelsiant liautis gelbėti, kad alkoholikas pats pajustų visas piktnaudžiavimo pasekmes. Tai gali sukelti norą mesti gerti.
2. Pasirinkite tinkamą laiką pokalbiui.
Planuokite pokalbio laiką su priklausomu nuo alkoholio žmogumi kaip galima greičiau, kai iškilo vienokių ar kitokių problemų dėl jo girtavimo. Kada jaučiasi kaltas dėl savo girtavimo. Parinkite laiką, kai jis yra blaivus, kai jūs abu esate ramūs ir galite privačiai pasikalbėti.

3. Būkite konkretus.
Pasakykite žmogui, kuriuo rūpinatės, kad esate sunerimęs dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir norite padėti. Savo susirūpinimą pabrėžkite paskutiniais pavyzdžiais, kada jo girtavimas sukėlė problemas tiek šeimai, tiek pačiam geriančiajam.

4. Įspėkite apie galimas pasekmes.
Įspėkite priklausomą nuo alkoholio žmogų, kad iki tol, kol jis nesutiks gydytis, jūs veiksite – ne turėdamas tikslą jį nubausti, bet siekdamas apginti save ir šeimą nuo jo griaunančių gėrimo pasekmių. Jūsų poelgiai gali apimti nuo atsisakymo drauge vykti į vakarėlį iki atsisakymo kartu gyventi. Negrasinkite, jei nesate tikri, jog galėsite savo ketinimus įgyvendinti.

5. Būkite pasiruošę padėti.
Iš anksto surinkite informaciją apie galimus gydymo būdus, specializuotas gydymo įstaigas. Jeigu priklausomas žmogus sutiko gydytis, iš karto paskambinkite ir užregistruokite pas gydytoją. Pasiūlykite eiti kartu į pirmą vizitą pas gydytoją.
6. Paprašykite priklausomo nuo alkoholio žmogaus draugo pagalbos.
Jeigu alkoholikas vis dar atsisako gydymo, paprašykite jo draugo (neturinčio problemų dėl alkoholio vartojimo) pakalbėti su juo naudojant aukščiau paminėtus metodus. Ypač stiprų poveikį gali turėti draugas, kuris anksčiau pats turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo ir sėkmingai jas išsprendė. Tačiau ir kiti situaciją suprantantys draugai gali būti naudingi. Norint įtikinti alkoholiką gydytis, dažnai reikia daug daugiau laiko nei tikimės.

7. Jūsų jėga – sąjunga su kitais.
Jūs galite suvienyti jėgas su giminaičiais, draugais, gydytoju, kad nuo alkoholio priklausomam žmogui galima būtu priešpriešinti visą grupę žmonių. Šis metodas gali būti labai veiksmingas, tačiau veikti būtina atsargiai. Grupei turėtų vadovauti patyręs gydytojas.

8. Ieškokite pagalbos sau.
Nesvarbu, sutinka priklausomas nuo alkoholio žmogus gydytis ar ne, jums bus naudinga kitų žmonių, turinčių panašios patirties, palaikymas. Yra savipagalbos grupės „Alan- Non“, skirtos priklausomų nuo alkoholio žmonių artimiesiems, „Linas“- nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikams. Grupiniai susitikimai gali padėti suvokti, kad artimieji nėra atsakingi dėl priklausomo nuo alkoholio žmogaus elgesio ir kad jiems patiems būtina pasirūpinti savimi, neatsižvelgiant į tai, sutiko ar ne, nuo alkoholiko priklausomas žmogus gydytis.
Svarbu viską daryti su meile, t. y. visi artimųjų veiksmai, elgesys turėtų priklausomam asmeniui byloti: „Mes taip elgėmės, nes tave mylime ir nenorime tavęs netekti; mes netoleruosime toliau tavo tokio elgesio, tačiau kiekvieną akimirką esame pasirengę tau padėti, jei tik tu nuspręstum keistis.“ Yra net terminas, apibūdinantis tokį elgesį – „griežta meilė“.

Sergančiojo priklausomybe nuo alkoholio ar patyrusio „atkrytį“ ligonio artimieji norėdami jam padėti turėtų vadovautis šiais patarimais:

1. Šeimos nario alkoholizmo nelaikykite šeimos gėda. Pasveikti nuo alkoholizmo galima kaip ir nuo bet kokios kitos ligos.
2. Neniurnėkite ir nesakykite "pamokslų". Paprastai alkoholikas viską, ką galite jam pasakyti, jau žino. Klaidingai elgdamiesi, priversite jį daugiau meluoti, išsisukinėti arba žadėti neįvykdomų dalykų.
3. Venkite nuskriaustojo arba kankinio pozos. Daug kas būna aišku ir be žodžių. Alkoholikas linkęs spręsti apie žmonių požiūrį į jį ne iš išsakytų minčių, bet iš įvairių smulkmenų.
4. Nespekuliuokite pasakymu "jeigu mane mylėtum…". Alkoholikas geria dėl organizmo vidinio poreikio, todėl vien valios jėga susilaikyti negėręs jis nesugeba. Dėl nuolatinių priekaištų gali tik padidėti kaltės jausmas. Tai tas pats, kas sakyti :"jeigu mane mylėtum, nesirgtum tuberkulioze…".
5. Venkite grasinimų, kurių neįgyvendinsite. Nebent tai būtų susiję su vaikų saugumu. Tušti grasinimai - visiškai neveiksmingi, nes leidžia suprasti, jog neketinate elgtis taip, kaip sakote.
6. Neslėpkite alkoholinių gėrimų ir neatiminėkite jų. Paprastai tai tik įstumia alkoholiką į nevilties būseną. Galų gale jis vis tiek ras naujų būdų, kaip gauti alkoholio.
7. Nesileiskite įkalbamas gerti kartu su alkoholiku tam, kad jam mažiau tektų. Tai nepasiteisina. Be to, kai kartu su juo geriate, jis nei nemano kreiptis pagalbos.
8. Sutikite su bet kuriuo jo paties pasirinktu gydymo metodu. Dažnai manoma, kad rūpinimasis šeima ir namais yra pakankamas stimulas pradėti sveikti, tačiau neretai kur kas svarbesnis yra noras susigrąžinti prarastą savigarbą. Nesijauskite paliktas nuošalyje, jei jis kreipsis pagalbos į kitus žmones.
9. Nesitikėkite staigaus ir visiško pasveikimo. Nuo kiekvienos ligos sveikstama pamažu. Gali pasitaikyti ir ligos atkryčių, pykčio ir vidinės įtampos epizodų.
10. Nesistenkite apsaugoti sveikstantį alkoholiką nuo siūlymų išgerti. Tai vienas iš greičiausių būdų įstumti jį į ligos atkrytį. Siūlantiems išgerti jis pats turi išmokti mandagiai ir tvirtai pasakyti ''ne''. Perspėdami kitus neduoti jam gerti, tik sužadinsite ankstesnius pykčio ir nepilnavertiškumo jausmus.
11. Nedarykite už alkoholiką to, ką jis gali ir privalo atlikti pats. Jūs negalite už jį gydytis. Nepadėkite jam išsisukti iš sunkių situacijų tol, kol pats nepatirs visų gėrimo pasekmių.
12. Pasiūlykite savo meilę, paramą ir supratimą tuomet, kai jis blaivus. Bendradarbiaujant šeimos nariams, specialistams ir Dievui, vyksta realių pokyčių. O kad toks bendradarbiavimas įvyktų, reikia drąsos, tikėjimo ir pasitikėjimo.

„Tik tu vienas gali tai padaryti, bet vienas tu to negali” (iš AA minčių).

Aušra Adomavičiūtė
Reda Kubilienė
Straipsnis parengtas remiantis psichologės A. Tamošaitienės seminaro medžiaga ir

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

"ADVENTO KELIAS" - Lazdijai

Gruodžio 2 d. Lazdijų Šv. Onos parapijoje vyko Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojamų mokymų „Tvirtas žingsnis link savanorystės“ antroji dalis, skirta ugdyti Caritas savanorius ir aktyvius parapijos bendruomenės narius.
Kaip ir pirmąjį kartą, teorinius mokymus vedė mūsų parapijos tikybos mokytoja Asta ir kun. Juozas. Praktinėje dalyje dalyvavo ir parapijos jaunimas, kuris pristatė Advento kelią ir keletą sakralinių šokių.
Esame dėkingi Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojai Aušrai už suteiktą galimybę pasidalinti mintimis apie veiklą parapijoje, Lazdijų parapijos klebonui Gintarui Urbštui ir aktyviems parapijos nariams už šiltą priėmimą.

Marijampolės dekanato Bagotosios šv. Antano Paduviečio informacija

OKULTINIŲ PRAKTIKŲ PASEKMĖS IR JŲ GYDYMAS

Gruodžio 9 d. Vilkaviškio vyskupijos pastoraciniame centre Igliaukos ir Gudelių parapijų klebonas, vyskupijos egzorcistas teol. lic. kun. Sigitas Bitkauskas vedė seminarą „Okultinių praktikų pasekmės ir jų gydymas per sakramentus“.
Spartėjant informacijos srautui, mūsų gyvenimas tampa ypač sudėtingu, todėl svarbu suvokti, iš kur ateina gėris, kaip nepasiduoti blogiui ir ką daryti, kad liktų sveika siela ir kūnas. Reikia daug žinoti. Čia mums padeda ne tik tėvai, mokytojai, bet ir kunigai, ypač egzorcistai. Seminaro metu kun. S. Bitkauskas akcentavo, kad esminis dalykas šiuo laikotarpiu yra tai, kad žmonės nepažįsta savo tikėjimo ir nuo jo atšalę. Paklauskime savo šeimos narius, artimuosius, kiek jiems svarbus Dievas. Dažnai katalikais save laikantys žmonės geriau pasitiki įvairiais su krikščionišku tikėjimu nesuderinamais dalykais kaip horoskopai, homeopatija, burtai, amuletai, pakliūna į reklamos apie burtų salonuose teikiamą ateities žinojimo laimę, melagingų liudijimų tinklą. Jei žmogus savo gyvenimą skiria materialinėms gėrybėms kaupti, tai peni tik kūną. Sielai maisto taip pat reikia, tačiau XXI amžiaus žmogus dažniausiai dvasinio maisto ieško ne savo tikėjime, o okultinėse praktikose, kurių pasekmės dažniausiai būna nerimas, depresija, vidinė sumaištis, įvairios priklausomybės (alkoholiui, narkotikams, rūkymui, seksui, magijai), godumas pinigams, garbės troškimas ir kt. Tuomet pagalbos tenka kreiptis į gydytoją ar kunigą egzorcistą. Daugiau informacijos galima sužinoti ir internetinėje svetainėje http://www.egzorcistas.lt/. Kiekvienas žmogus yra pašauktas asmeninei bendrystei su Dievu. Tačiau yra „jis“, kuris trukdo tai bendrystei. Tai blogio dvasia, arba Šėtonas, Piktasis, Velnias, Gundytojas (įvairiai jį galima pavadinti).
Piktoji dvasia, norėdama ardyti Dievo kūrybą, stengiasi įvairiais būdais suklaidinti, sunaikinti žmogų, atitraukti jį nuo Dievo. Kunigas kalbėjo, kad jogos pratybos, sunkusis rokas, parsivežtos statulėlės, suvenyrai iš Egipto, Turkijos, jaunimo mėgstami nešioti auskarai, žiedai, pakabukai, amuletai, nežinant, ką jie reiškia taip pat daro neigiamą įtaką sielai.
Dažniausiai pasitaikantis jaunimo papuošalas - „keltų“ kryžius simbolizuojantis tiltą į kitą pasaulį. Jis panašus į krikščioniškąjį, kilęs iš pagoniškųjų tikėjimų, jį dažnai naudoja neofašistai vietoje svastikos. Iš Egipto dažnai parsivežamas kaip suvenyras kryžius su „kokarda“ – tai seksualinio palaidumo simbolis. O Nerono kryžius – tai kovos su krikščionybe simbolis, pagoniškas juodosios magijos ženklas. Satanistai jį naudoja per juodąsias mišias.
Šiuo metu labai populiaru gydytis homeopatiniais vaistais (žmonės juos maišo su žoliniais preparatais). Jų reklamas matome televizijos ekranuose, žurnalų ar laikraščių puslapiuose. Kunigas kalbėjo, kad homeopatija nuo pat atsiradimo yra susijusi su magija, spiritizmu ir okultizmu. Ką tai reiškia? Homeopatinių vaistų veikimas nėra įrodytas jokiais moksliniais tyrimais ir neatitinka gamtos dėsnių, tad net jei ji yra „veiksminga“, tai ne pagal moksliškai paaiškinamus gamtos dėsnius. Jei tai ne gamtos jėgos, tai, galbūt, kokios nors kitokios? Piktosios dvasios tikslas- sunaikinti žmogaus asmenybę.
Kunigas S. Bitkauskas pabrėžė keletą dalykų, kurie padeda išsivaduoti iš piktojo įtakos. Jis sakė, kad svarbiausias dalykas – gyventi malonėje su Dievu, be nuodėmės. Tam Jėzus mums paliko Susitaikinimo ir kitus Sakramentus. Todėl, nuoširdžiai atlikę Susitaikinimo sakramentą, atstatome ryšį su Kūrėju. Jei žmogus yra labai seniai buvęs išpažinties, tai labai svarbu yra nuoširdi atgaila. Labai svarbu švęsti Eucharistiją – šv. Mišias, dažnai priimti komuniją, adoruoti Švč. Sakramentą.
Kunigas kalbėjo, kad ir egzorcistai negalės nieko padaryti, jei žmogus nepraktikuos sakramentinio gyvenimo ir tik kraštutiniu atveju čia gali padėti egzorcizmas. Kunigas egzorcistas kvietė atsiversti „Katalikų Bažnyčios katekizmą“ (1996, Kaunas; psl. 354-355), kuriame parašyta: „Kai Bažnyčia viešai ir autoritetingai Jėzaus Kristaus vardu meldžia, kad asmuo ar daiktas būtų apsaugotas nuo Piktojo kėslų arba išvaduotas iš jo valdžios, tai vadiname egzorcizmu. Jį atlikdavo Jėzus, ir bažnyčia gavo iš Jo galią ir uždavinį išvarinėti demonus. Paprasta forma egzorcizmas atliekamas per Krikšto apeigas. Iškilmingą egzorcizmą vadinamą „didžiuoju“, gali atlikti tiktai kunigas, gavęs vyskupo leidimą. Egzorcizmų tikslas – Jėzaus patikėta Bažnyčiai dvasine galia išvaryti piktąsias dvasias arba išvaduoti iš jų įtakos. Visai kas kita yra ligos, ypač psichinės, kuriomis rūpintis turi medicinos mokslas...“ (1673).
Pasibaigus seminarui kilo aktyvi diskusija. Jo dalyvių nuomone, reikėtų pasinaudoti Lenkijos kunigų patirtimi. Čia prie kiekvienos bažnyčios skelbimų lentoje kabo okultinių ženklų pavydžiai (auskarų, pakabukų, žiedų ir kt.), aprašoma jų daroma žala.
O karitiečiams ir visiems save vadinančiais krikščionimis labai svarbu gerai pažinti savo tikėjimą ir ištikimai jo laikytis, kad galėtų būti atrama tiems, kurie blaškosi tarp įvairių prieštaringų praktikų.

Vitalija Filipova
Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės
dekanato Caritas vedėja