2014 m. liepos 4 d., penktadienis

Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ „ANNA MARIA“ namų šventinimas

Liepos 4 d., 14.00 val. buvo atidaryti ir pašventinti Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ „ANNA MARIA“ namai, esantys Vasario 16-osios gatvėje.
Vaikų dienos centrą šventino J. E. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Šventėje dalyvavo Vilkaviškio vyskupijos vyskupo generalvikaras Gintautas Kuliešius, Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Arvydas Liepa, pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, Vaikų dienos centro vadovė Renata Sinkevičiūtė bei bendradarbiai, Kalvarijos savivaldybės vadovai ir kiti garbingi svečiai.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vaikų dienos centrui padovanojo Lietuvos Respublikos, Vokietijos ir Europos Sąjungos vėliavas.
Nuo 2003 metų vaikų dienos centras buvo įsikūręs Suvalkų gatvėje buvusiose kareivinėse. Prieš 2014 m. Šv. Velykas  vaikai persikėlė į naujus „ANNA MARIA“ namus.
Kalvarijos savivaldybės vaikams šiuos namus dovanojo „Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai“ („Litauen-Weißrussland“  komitetas ir jo prezidentas Herbert Michael Wencler iš Vokietijos. Gerbiamas Herbert‘as, norėdamas sukurti vaikams jaukesnes ir tinkamesnes sąlygas popamokinei veiklai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nuolat rūpinasi dienos centrą lankančiais vaikais ir centro patalpomis.
Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ Kalvarijos vaikų dienos centras „Žiniukas“ yra  vienintelis vaikų dienos centras esantis Kalvarijos savivaldybėje. Jo pagrindinis tikslas – padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus daugiavaikėms, sunkiai gyvenančioms šeimoms, mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems vienišiems tėvams.
 „Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai“ („Litauen-Weißrussland“  komitetas ir jo prezidentas Herbert Michael Wencler iš Vokietijos jau keletą metų draugauja ir su Marijampolės apskrities „Putinas“ vaikų namais.

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ informacija
               








2014 m. liepos 3 d., ketvirtadienis

Tikėjimo dovaną gavome ne tam, kad slėptume!

,,Visi žmonės gimsta geri. Tik vėliau dėl įvairių priežasčių suklumpa nelengvame  kelyje. Todėl turime ne smerkti juos, o padėti“, - sako Lazdijų parapijos ,,Caritas“ savanorė Jūratė Borutienė. Lazdijų dekanato ir parapijos ,,Carito“ skyriaus vadovė Onutė Juodkienė   ją vadina savo dešiniąja ranka.
Dauguma atstumtųjų turi karčią gyvenimo patirtį
 Anot savanorės, didžioji dalis visuomenės priklausomybių kamuojamų žmonių – alkoholikų, narkomanų ir kitų – nemėgsta, įžeidinėja juos ir netgi šaukia ant vargšų. Jie nesidomi, kodėl tas ar kitas žmogus tapo visuomenės atstumtu asmeniu. O juk kartais ne vienas iš jų būna tiesiog įstumtas į tokią padėtį. Ką daryti mergaitei, kurios tėvas ir motina geria degtinę, nėra ko pavalgyti ir apsirengti nėra kuo. Ką tuomet daryti? Ne vienas vaikas, atsidūręs tokioje situacijoje, pasuka klystkeliais. Apie kiekvieno iš jų gyvenimą, J. Borutienės teigimu,  būtų galima parašyti knygą – tikrą bestselerį. Dauguma atstumtųjų turi karčią gyvenimo patirtį. Vieną išdavė artimas žmogus, kitas augo tokioje aplinkoje, kur nematė jokio gėrio, tik girtas tėvų akis, kentėjo nuolatinį smurtą ir alkį. Įklimpusius į priklausomybių liūną, iš jo ištraukti labai sunku.  Kai kurie žmonės užsikoduoja nuo alkoholizmo, bet tada dažniausiai tampa pikti, o kartais ir agresyvūs, nes ligos priežastis būna nepašalinta. Savanorė sako, kad tik malda ir Dievas gali padėti šioje nelaimėje, tik Jis gali išgydyti. Juk ir Šv. Rašte parašyta, kad be Jo niekas  nieko nenuveiks.
,,Labai gaila, kad žmonės tuo netiki, o iš tiesų Jėzus gydė prieš tūkstančius metų, gydo ir dabar“, - įsitikinusi J. Borutienė.
Anot jos, daugelis mano, kad ,,Carito“ veikla apsiriboja rūbų dalinimu, vargstančiųjų pamaitinimu. ,,Iš tiesų, kaip akcentuoja mūsų vadovė O. Juodkienė, svarbu pamaitinti, aprengti, bet labai svarbus ,,Carito“ uždavinys – žmonių, besikreipiančių pagalbos, priartinimas prie Dievo, kadangi daug baisesnis už materialinį yra dvasinis skurdas, nutolimas nuo Dievo ir Sakramentų apleidimas. Jėzus darė daugybę stebuklų, bet pats didžiausias Jo paliktas stebuklas Eucharistija. Man asmeniškai irgi pats didžiausias stebuklas - tikėjimo dovana. Popiežius Pranciškus sakė, kad ,,visi mes esame paprasti, bet svarbūs Dievo įrankiai. Tikėjimo dovaną gavome ne tam, kad slėptume, bet tam, kad ją skleistume, idant ji apšviestų daugybę keliaujančių mūsų brolių“.
Dievas mus sukūrė pagal savo atvaizdą ir panašumą. ,,Carito“ savanorių tikslas ir yra pamatyti tą atvaizdą kiekviename žmoguje,  kamuojamame įvairių priklausomybių, sergančiame, kenčiančiame. Dievas myli mus visus, nes, kaip rašoma Šventajame Rašte, ,,jis juk leidžia saulei tekėti ir blogiausiems ir geriausiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“, - sakė J. Borutienė.
Anksčiau ji, kaip ir visi sovietmečiu gyvenę jauni žmonės, nebuvo giliai tikinti. Įtikėjo Dievu tik tada, kai pati turėdama didelių problemų, atsitiktinai, lyg kažkokios nematomos jėgos vedina, užsuko į bažnyčią ir nuoširdžiai  paprašė Dievo pagalbos. Moteris pasakojo, kad įvyko, galima sakyti, stebuklas. Ją slėgusios problemos išnyko neįtikėtinai greitai. Sunkią akimirką prisimenu Paulo Claudelio mintis: ,,Jėzus atėjo ne tam, kad pašalintų ar atitolintų kentėjimus. Jis atėjo tam, kad juos pripildytų savimi“.
Džiaugiasi mažais dalykais

J. Borutienė į savanorišką veiklą įsitraukė daugiau kaip prieš 10 metų. Moteris yra baigusi Kapsuko pedagoginę mokyklą, įgijusi vaikų darželio auklėtojos specialybę. Save realizuoja dalyvaudama ,,Carito“ veikloje, į kurią ją įtraukė buvusi vadovė Aldona Valiukevičienė. ,,Tai yra labai kūrybiška, įdomi asmenybė, ypač šilta  moteris. Ji apkabindavo ir nešvariais rūbais vilkintį, nesipraususį vargšą. Mokėdavo kiekvieną iš jų sušildyti ir paguosti. Turėjo Dievo dovaną tarnauti kenčiantiems. Visa tai daro iki šiol su meile ir nuoširdžiai. Man ji padarė didelę įtaką įtraukiant į savanorystę“, - sakė Jūratė.
 pakantūs.  ,,Vilkaviškio vyskupijos ,,Caritas“ direktorius kunigas Arvydas Liepa mums sakė, kad nesitikėtume dėkingumo, nes didžiausias atlygis darančių gera savanorių laukia ne žemėje, o danguje“, - teigė J. Borutienė.
Žmogui, turinčiam priklausomybių, anot jos, labai svarbus yra tikėjimas Dievu. Ne tik malda gydo, bet ir atlikta išpažintis bei per Komuniją priimtas Švenčiausiasis Sakramentas.
Savanoriaudama  Jūratė dalyvavo ,,Carito“ vykdomoje Europos Sąjungos remiamoje maisto produktų programoje. Dalino maisto produktus nepasiturintiems rajono gyventojams. Taip pat  lanko Lazdijų senelių namų gyventojus, ligonius, vienišus senjorus.
Jūratė sakė, kad ją labai džiugina apsilankymai senelių namuose. Vieniši senoliai labai laukia savanorių, nes juos kamuoja ne tik sveikatos problemos, bet ir tai, kad daugelis iš jų turi artimuosius, tačiau jaučiasi jų apleisti, pamiršti, niekam nereikalingi. ,,Kai pas juos nueiname, švyti dėkingumu jų veidai. Gegužės mėnesį Lazdijų dekanato ir parapijos ,,Carito“ skyriaus vadovė Onutė Juodkienė suorganizavo gegužines pamaldas. Kartu su seneliais meldėmės nemažai savanorių: Aldona Valiukevičienė, Lina Petručionienė ir kitos. Jie buvo labai nuliūdę, kai baigėsi gegužė, todėl pamaldas tęsėme ir birželio mėnesį. Šiems žmonėms labai reikia šilumos ir gero žodžio.  Jie mėgsta pasakoti apie savo vaikus, klausia, ar nepažįstame jų sūnaus ar dukros, su meile apie juos kalba. Deja, tie vaikai, matyt, labai užsiėmę, neranda laiko atvažiuoti ir pabūti su savo artimaisiais“, - su liūdesio gaidele balse pasakojo Jūratė. Apsilankymai senelių namuose jai būna patys mieliausi, suteikia didžiausio džiaugsmo. - sakė J. Borutienė, lankanti ir dvi sergančias globotines, kurioms reikalinga dvasinė parama, patarimai. Su jomis savanorė artimai susidraugavo.
Idealiausia būtų dirbti su vaikais
Trečiadieniais, 11 val. parapijos savanorės meldžiasi, skaito ir aiškinasi Šv. Raštą, bendrauja su vargstančiais ,,Carito“ būstinėje. Čia nepasiturintys asmenys meldžiasi kartu su karitietėmis, gali pasirinkti jiems tinkamų drabužių. Visi vaišinasi, bendrauja. Jiems tokie pasibuvimai, anot savanorės,  būna kaip šventė, kaip Agapė, nes kai kurie vargingai gyvenantys prasčiau ir maitinasi, neturi draugų, skatinančių juos mintimis ir visa siela kilti aukštyn. J. Borutienė kvietė visus, kuriems reikalinga pagalba, užsukti į ,,Carito“ namus. Taip pat gal yra norinčių, įsilieti į savanorių gretas. Jie irgi labai laukiami.  ,,Yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar nekrikštyti, nepriėję prie Komunijos, nepriėmę Santuokos sakramento. Jie patys to padaryti dabar jau nedrįsta, todėl kviečiame kreiptis į ,,Carito“ vadovę O. Juodkienę. Ji ir mes padėsime, patarsime, kaip tai padaryti. Tikėjimas ir malda, bažnyčios Sakramentai, Išpažintis kiekvienam žmogui silpnumo akimirką padeda ištarti pagundoms ,,ne “, - teigė savanorė.
 Ji dalyvauja ir Motinų maldos grupėje, kur mamos du kartus per savaitę meldžiasi už savo dar mažus vaikus ir  vyresnius, prašydamos jiems Dievo malonių. ,,Noriu akcentuoti, kad Jėzus gydo visus. Tik labai gaila, kad žmonės to nesupranta ir nenori suprasti. “, - sako savanorė. Anot jos, jei šeimoje priklausmybės kartojasi iš kartos į kartą,  tai – jau  geneologinės problemos. Reikia užprašyti šv. Mišias už šeimos geneologinį medį. Įnikusius į degtinę ir narkotikus, reikia vesti prie Dievo. Jei pats paklydęs žmogus nenori tikėti ir melstis, už jį turi melstis ir Mišias užprašyti artimieji.
,,Carito“ savanorių veikla didžia dalimi priklauso nuo vadovės Onutės Juodkienės.  Jūratės teigimu, ji įvedė įvairių naujovių. Viena iš jų – Šventojo Rašto  aiškinimas. Nuoširdžiai savanoriauja ir Dalytė Vaivadienė, Stasė Valukonytė , Birutė Pilišauskienė, Verutė Štreimikienė ir jaunimo atstovai Lina bei Dainius Jurkoniai, Gintaras Gražulevičius.
,,Neįsivaizduoju savo gyvenimo be savanorystės. Mane traukia socialinis darbas. Idealiausia būtų dirbti su vaikais“, - sako J. Borutienė, tvirtindama, kad žmonėms dabartiniame gyvenime labai trūksta ne tik konkrečios pagalbos, materialinių dalykų, kurie pastaruoju metu ypač akcentuojami, bet svarbiausia - trūksta paprastos žmogiškos užuojautos, švelnumo ir meilės.
Anot poeto Justino Marcinkevičiaus, visada žemėje per mažai gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm.


Vilkaviškio vyskupijos Lazdijų dekanato
„Caritas“ savanorė Dalia Švetkauskaitė

2014 m. birželio 9 d., pirmadienis

Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo parapijos „Caritas“ veikla – tai dar vienas spalvotas stikliukas margaspalvėje Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ mozaikoje!


Birželio 3 d., antradienį, vyko Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo parapijos „Caritas“ skyriaus susirinkimas, kuriame svečiavosi Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir savanorė Rasa Taputienė. Susirinkimo metu „Caritas“ skyriaus narės pasakojo apie savo tarnystės kasdienius darbus  ir naujoves, kurios atsirado išrinkus naują vedėją – Nijolę Augustaitienę.
Kiekvieną pirmą mėnesio antradienį savanoriai renkasi „Carito“ patalpose ir aptaria nuveiktus darbus. Kiekvienas savanoris aiškiai žino už kokį darbą yra atsakingas. Atsakomybėmis pasidalino atėjus naujai vedėjai. Pora savanorių surenka ir dalina dėvėtus, tvarkingus rūbus ir kitokią labdarą. Rūbus, tinkamus dėvėti batus ar patalynę savanorės dalina tuo laiku, kuris nurodytas savanorystės grafike. Savanorės Domira ir Marytės pasakojo, kad registruoja gaunamus ir išduodamus rūbus specialiame žurnale prašydamos aukotojų ir labdaros gavėjų  pasirašyti. Tai padeda užmegzti pokalbį su pagalbos atėjusiais žmonėmis, surinkti informaciją apie daugiavaikėms šeimoms ar vienišiems asmenims reikalingą pagalbą.
Parapijos „Caritas“ skyriaus vedėja prieš šv. Kalėdas ir šv. Velykas lankėsi Vilkaviškio miesto parduotuvėse, kirpyklose, mokyklose, bendruomenėse pasakodama, kad „Caritas“ yra labdaros organizacija ir skatindama miesto bendruomenės žmones pagalvoti ar neturi daiktų, kuriuos galėtų paaukoti skurstantiems. Nijolė Augustaitienė pasakojo, kad pavyko sujautrinti  žmones ir paskatinti prisidėti prie gerų darbų darymo. Jie paaukojo rūbų, negendančių maisto produktų bei kitų stokojantiems labai reikalingų daiktų.
Karitiečiai pasakojo, kad dažnai kreipiasi žmonės, kurie prašo nupirkti vaistų ar įvykus gaisrui padėti įsigyti  statybinių  prekių. Tuomet labai reikalingos ir finansinės lėšos. Aukų daugiausiai surenkama per advento akciją „Gerumas mus vienija“. Vis dėlto ne visada jų pakanka, todėl pora savanorių daro rankdarbius ir už juos gautas aukas deda į bendrą fondą. Moterys yra labai kūrybingos, jos mezga gėlytes, servetėles, skiautinių raštais papuošia mažas pagalvėles, žaislus prikelia antram gyvenimui.
Savanorės džiaugėsi, jog turi mažą siuvyklėlę „Prikelk gaminį naujam gyvenimui“.  Audiniais iš, kurių dvi savanorės siuva adatoms susmeigti pagalvėles, akinių ir mobiliųjų telefonų dėklus,  patalynę , kurią  dovanoja ligoninėms ar senelių namams, aprūpina parapijos klebonas  prel. kan. Vytautas Gustaitis.  Klebonas nuolat domisi kaip savanoriams sekasi, organizuoja dekanato parapijų „Caritas“ savanorių susirinkimus. Jo pastangomis vilkaviškiečiai turi puikias „Carito“ patalpas.
„Pasiskirstymas atsakomybėmis už parapijoje vykdomas veiklas padeda labiau pasitarnauti vargstantiems“ – kalbėjo parapijos „Caritas“ skyriaus vedėja Nijolė.  Ji teigė, kad žmogus turi žinoti savo pareigas ir ką jis turi daryti, kitaip bus chaosas. Todėl yra keletas savanorių, kurios  lanko ligonius ir vienišus senelius. Neturinčius  artimųjų – nuveža pas gydytojus, nuperka maisto, pabendrauja. Savanorės renka vaistažoles ir jas dovanoja susirgusiems senoliams.
Karitiečiai  pasakojo, jog bendradarbiauja su „Maltos“ ordino tarnyba. Neseniai  kartu organizavo renginį „Giedokim Marijai“. Taip pat džiaugėsi, jog turi savanorį, kuris rašo straipsnius apie organizuotus renginius.
Savanorės įvardino labai jiems svarbią veiklą – dvasinę savišvietą. Už ją atsakinga Nijolė Dambravienė. Susirinkimo metu jie aptaria perskaitytą žurnalą „Artuma“ ar kitą religinio turinio knygą. Perskaitytus žurnalus nuneša ligoniams į ligoninę.  Pasikviečia į svečius kunigą, kad jis atsakytų į savanoriams  rūpimus klausimus. Organizuoja piligrimines keliones į pal. Jurgio Matulaičio ar Šiluvos atlaidus.  Bažnyčiai paskelbus 2014 m. Šeimos metais meldžiasi rožinio maldą šeimų intencijomis.  Keletas savanorių  gieda per laidotuves, neimdami atlygio.
Po susirinkimo direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė buvo pakviesta apžiūrėti parapijos „Caritas“ siuvyklėlės, patalpos, kurioje tvarkingai sukabinti iš labdaros gauti rūbai, lentynose sudėlioti batai, religinio turinio knygos ir žurnalai.
Nuoširdžiai dėkojame Vilkaviškio parapijos „Caritas“ skyriaus savanorėms už nuoširdų priėmimą ir pasidalinimą patirtimi.

                                                                Vilkaviškio vyskupijos "Caritas" informacija



























2014 m. birželio 6 d., penktadienis

2014 m. rugsėjo 13 d., šeštadienį, Šiluvoje švęsime „Caritas“ 25-metį.

Preliminari programa:
9.00 val. Piligriminė eisena nuo Kiaulakių į Šiluvą.
11.15-11.50 val.  Rožinio malda ir katechezė bei Švč. Mergelės Marijos litanija aikštėje – atsakingi Vilkaviškio vyskupija ir Kaišiadorių vyskupija.
12.00-13.15 val. Šv. Mišios.
13.30 val. - Carito 25-mečio paminėjimas ir agapė.
16. 00  val. – Pabaiga.
Parapijų „Caritas“ skyrių savanorius kviečiame įsijungti į organizuojamą programą.
Iki birželio 30 d. prašome pranešti  kiek asmenų iš jūsų parapijos planuoja vykti į šventę.
Informaciją prašome siųsti el. pašto adresu caritas@vk.lcn.lt, caritas.vk@gmail.com
arba paskambinti tel. 86 72 98981



Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ informacija

2014 m. gegužės 27 d., antradienis

"Caritas" veikla Kazlų Rūdos parapijoje - gyva ir aktyvi!

                  2014 metų gegužės 21 d., trečiadienį,  Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, Marijampolės dekanato vedėja Liucija Juraitienė ir dvi savanorės lankėsi  Kazlų Rūdos  Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Caritas“ skyriuje. 
                  Susitikimo metu parapijos „Caritas“ skyriaus vedėja Renata Andriušienė svečiams  pristatė  karitatyvinę veiklą: sriubos valgyklą, vaikų dienos centrą „Šypsniukas“ ir labdaros krautuvėlę. R. Andriušienė pasakojo, kad sriubos valgykloje kiekvieną dieną pavalgo apie 40 parapijos vargstančiųjų ar socialinėje atskirtyje gyvenančių asmenų. Jiems maistą gamina parapijos „Caritas“ savanorės. Vaikų dienos centrą „Šypsniukas“ lanko apie 50 vaikų. Labai jaukias vaikų dienos centro patalpas puošia pačių vaikų gaminti rankdarbiai, nutapyti paveikslai. Centro lankytojai turi galimybę paruošti pamokas, dalyvauti įvairiose šventėse, sportuoti.„Carito“ patalpose vyskupijos atstovai apžiūrėjo ir „Labdaros krautuvėlę“.  R. Andriušienė ir krautuvėlėje rūbus dalinanti savanorė pasakojo, jog rėmėjai iš Vokietijos pasidalino patirtimi, kad priklausomybės ligomis ar dėl kitos priežasties atskirtyje gyvenantys žmonės dažnai nebrangina ir nevertina už dyką gautų daiktų. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta paprašyti nors minimalios aukos už gautą daiktą, pasirašant į aukų lapą, o už surinktas aukas nuperkti maisto produktų labdaros valgyklai.
                   Geriant arbatą Renata Andriušienė džiaugėsi parapijos klebono Renaldo Janušausko pagalba. Jis apsilanko vaikų dienos centre ir labdaros valgykloje, pabendrauja su savanorėmis, dalyvauja "Caritas" organizuojamose šventėse į kurias susirenka gausus būrys parapijiečių. 
                   Pokalbio metu apie vyskupijos parapijų „Caritas“ skyrių aktyvinimą ir atkūrimą R. Andriušienė teigė, kad labai svarbus yra dekano ir parapijos klebono vaidmuo palaikant ir aktyvinant parapijos bendruomenę praktinei karitatyvinei tarnystei. Ji pasakojo, kad prieš keletą metų Marijampolės dekanate veikė apie 20 „Caritas“ skyrių į kuriuos ji, kaip Marijampolės dekanato vedėja dažnai nuvykdavo aptarti vykdomos veiklos. Pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais Marijampolės dekanas kviesdavo parapijų „Caritas“ skyrių vedėjas į bendrą susirinkimą. Renata teigė, kad šių susirinkimų šiuo metu labai trūksta.  
Nuoširdžiai dėkojame Kazlų Rūdos parapijos „Caritas“ skyriaus karitietėms už nuoširdų priėmimą ir pasidalinimą patirtimi.

Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ informacija.





2014 m. gegužės 23 d., penktadienis

Išrinktas naujas Europos Carito prezidentas


Gegužės 21-22 dienomis Olandijoje vykstančios Caritas Europa organizacijos regioninės konferencijos metu naujuoju  organizacijos prezidentu buvo išrinktas Belgijos miesto  Gento  vyskupas Lucas  Van Looy.  Naujojo prezidento kadencija truks iki 2019 metų.
Pasak Lietuvos Caritą konferencijoje atstovaujančios  generalinės direktorės Janinos Kukauskienės,    naujasis prezidentas daug metų rūpinosi Carito ir pagalbos vargstantiesiems reikalais savo šalyje, susidūrė su socialinėmis problemomis ir padėjo žmonėms.
„Matome, kad skurdas ir socialinė atskirtis visoje Europoje tampa vis didesne problema. Įveikti naujiems iššūkiams ir efektyviai padėti  žmonėms atsistoti ant kojų galime tik kartu visi sutelkę savo jėgas“, - sveikindama naująjį Caritas Europa prezidentą sakė J. Kukauskienė.
Caritas Europa yra Caritas organizacijų tinklas vienijantis Europos žemyne įsikūrusias  49 organizacijas iš 46 šalių. Šios organizacijos nare Lietuvos Caritas tapo  1991 metais.

Lietuvos Carito informacija

2014 m. gegužės 16 d., penktadienis

Mes esame pakviesti Dievo meile dalintis su kitais, liudydami savo tikėjimą gailestingumo darbais.

Gegužės 15 d., ketvirtadienį, Šakių dekanato Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapijoje, vyko „Caritas skyriaus“ savanorių susitikimas su Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ centro atstovais.
Susirinkimą parapijos klebonas Vytautas Mazirskas pradėjo malda. Klebonas sakė, jog šioje parapijoje tarnauja tik 4 mėnesius, todėl jam įdomios naujos „Caritas“ iniciatyvos ir idėjos. Dėkojo savanorėms už tarnystę parapijos bendruomenėje vykdant gailestingumo darbus bei pagalbą organizuojant atlaidų procesijas.
Griškabūdžio parapijos Caritas skyriaus vedėja Laimutė Girdauskienė pristatė pagrindinius poreikius bendruomenėje į kuriuos karitiečiai stengiasi atliepti, tai: pagalba seniems ir vienišiems žmonėms, vaikams iš skurdžiai gyvenančių šeimų, darbas su nepasiturinčiai gyvenančiomis ir socialinių įgūdžių neturinčiomis šeimomis.
Susirinkimo metu savanorės pasakojo, kad adventinės akcijos „Gerumas mus vienija“ aukos naudojamos labai tikslingai. Iš akcijos fondo padedama žmonėms netekusiems namų per gaisrą, nuperkama kietojo kuro, prisidėta prie karvės pirkimo, kurią pernai vasarą nutrenkė žaibas ir kt. "Caritas" savanorės su entuziazmu pritarė  planuojamai vykdyti rugsėjo  mėnesio akcijai „Pripildyk kuprinę gerumu“. Laimutė G. teigė, kad ši akcija  būtų didelė pagalba tiems vaikams, kurių tėveliai negali jų aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, užmokėti  už gana brangiai kainuojančias pratybas.
Parapijos „Caritas“ skyrius aukojimo kultūros moko ir visą Griškabūdžio bendruomenę. Klebonas Vytautas Mazirskas parapijiečius skatina atnešti tvarkingus padėvėtus rūbus, kuriuos  savanorės dalina nepasiturintiems. Karitietės taip pat ruošia kalėdinius maisto krepšelius skurdžiai gyvenančioms šeimoms, nuneša maisto ir bendrauja su garbaus amžiaus vienišais senoliais, kurių didžiausias poreikis būti išklausytiems. Savanorės kalbėjo, jog išklausyti kitą žmogų yra didelis ir sunkus darbas. Vyskupijos „Carito“ atstovių prašė mokymų, kad galėtų dar labiau įsitraukti į gailestingosios meilės tarnystę ir jos aktyvinimą visoje parapijos bendruomenė.
Vyskupijos "Caritas" direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė pasidalino mintimis iš 2013 m. lapkričio mėnesį vykusios Lietuvos "Carito" organizuotos konferencijos "Parapijų veiklos aktyvinimas: Italijos Vicenzos vyskupijos patirtis" apie "Išklausymo" centrų kūrimą parapijose. Aušra A. kvietė karitietes bendrai maldai, kurios metu Jėzus padėtų atpažinti planą, kurį yra paruošęs šiam parapijos "Caritas" skyriui. Ji sakė, kad paskutiniu metu Popiežiai pabrėžia, jog karitatyvinė veikla Bažnyčioje yra esminė krikščionių tapatybės dalis. Dievas mus myli, o mes esame pakviesti šia meile dalintis su kitais, liudydami savo tikėjimą gailestingumo darbais, būnant gyvame kontakte su žmonėmis, leisdami jiems pajusti evangelizacinę dvasią. Direktoriaus pavaduotoja Aušra A. kalbėjo apie labai svarbų dalyką, tai parapijos "Caritas" skyriaus savanorių dvasinę formaciją ir palaikymą. Kunigas Vytautas Mazirskas pažadėjo organizuoti katechezės pamokėles "Caritas savanorėms rūpimais tikėjimo klausimais, pasidalino ateities planais surasti atskirą patalpą "Carito" skyriaus veiklai vykdyti.
Po susirinkimo vyskupijos "Caritas" atstovės su visa Griškabūdžio parapijos bendruomene meldėsi Gegužinėse pamaldose. 

Vilkaviškio vyskupijos "Caritas" informacija