Patvirtintas 2011 metų planas, įgyvendinat maisto iš intervencinių atsargų tiekimą labiausiai nepasiturintiems asmenims

    2010 m. spalio 22 d. Europos Sąjungos Oficialiajame Leidinyje Nr. L 278, paskelbtas 2010 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 945/2010, kuriuo patvirtinamas planas skirti valstybėms narėms 2011 biudžetiniais metais lėšų maisto produktams iš intervencinių atsargų tiekti labiausiai nepasiturintiems asmenims ES ir kuriuo nukrypstama nuo tam tikrų Komisijos reglamento (ES) Nr. 807/2010 nuostatų

   Lietuvai 2011 m. paramos maisto produktais programos įgyvendinimui skirta 61 tūkst. tonų miežių ir 704 t nugriebto pieno miltelių. Lietuvai skirti maisto produktai saugomi Lietuvos intervenciniuose sandėliuose. Na, o iš Lietuvos intervencinių sandėlių pagal 2011 biudžetinių metų planą leista perkelti sviestą į Airiją (109 t), Graikiją (795 t) ir Portugaliją (458 t).

   2011 m. programos įgyvendinimui Lietuvoje skirtų intervencinių produktų, administracinių ir transporto išlaidų vertė yra 7,78 mln. eurų arba 26,87 mln. litų.

   Visa 2011 metų programos įgyvendinimo vertė 20-yje valstybėse narėse iš 27-ių ES valstybių, kurios pareiškė norą dalyvauti programoje yra 480 mln. eurų arba beveik 1,66 mlrd. litų (1 € = 3,4528 LTL):

   Eil. Nr. / Valstybė narė / Programos vertė eurais / litais

1. Italia (Italija) / 100 649 380,00 / 347 522 179,26
2. Polska (Lenkija) / 75 320 186,00 / 260 065 538,22
3. España (Ispanija) / 74 731 353,00 / 258 032 415,64
4. France (Prancūzija) / 72 741 972,00 / 251 163 480,92
5. România (Rumunija) / 49 578 143,00 / 171 183 412,15
6. Portugal (Portugalija) / 20 513 026,00 / 70 827 376,17
7. Elláda (Graikija) / 20 045 000,00 / 69 211 376,00
8. Magyarország (Vengrija) / 14 146 729,00 / 48 845 825,89
9. България (Bulgarija) / 11 042 840,00 / 38 128 717,95
10. Belgique/België (Belgija) / 10 935 075,00 / 37 756 626,96
11. Lietuva / 7 781 341,00 / 26 867 414,20
12. Latvija / 6 723 467,00 / 23 214 786,86
13. Suomi (Suomija) / 5 725 175,00 / 19 767 884,24
14. Slovakia (Slovakija) / 4 809 692,00 / 16 606 904,54
15. Slovenija (Slovėnija) / 2 409 038,00 / 8 317 926,41
16. Éire (Airija) / 1 196 457,00 / 4 131 126,73
17. Eesti (Estija) / 782 938,00 / 2 703 328,33
18. Malta / 640 243,00 / 2 210 631,03
19. Česká republika (Čekija) / 120 462,00 / 415 931,19
20. Luxembourg (Liuksemburgas) / 107 483,00 / 371 117,30

   Iš viso 2011 metais / 480 000 000,00 eurų / 1 657 344 000,00 litų

   Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloşas, kalbėdamas apie šią programą, teigė: „Pagalbos skurstantiesiems programa dar kartą patvirtinama, kad bendroji žemės ūkio politika yra skirta ne tik ūkininkams, bet ir visiems ES piliečiams. Apskaičiuota, kad praėjusiais metais pagalbą pagal įvairias nacionalines programas gavo 13 mln. žmonių.“

   Pagrindiniai faktai

   Nemokamai dalijamo maisto vargingiausiems Bendrijos gyventojams planas skubos tvarka pradėtas vykdyti ypač šaltą 1986–1987 metų žiemą, kai sukauptas žemės ūkio produktų perteklius buvo atiduotas valstybių narių labdaros organizacijoms, kad šios jį išdalytų skurstantiesiems. Nuo tada ši priemonė, kurios pagrindas yra intervencinės atsargos, taikoma nuolat. Pagal šią programą valstybės narės maisto pertekliaus valstybines atsargas gali panaudoti kaip pagalbą maistu. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pradžioje pradėta bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reforma, kurios tikslas – kuo labiau sumažinti Bendrijos intervencines atsargas, tapo vienu iš veiksnių, dėl kurių pradėta leista produktus pirkti rinkoje, jei susiklosto tam tikros aplinkybės. Tačiau šiais metais intervencinių atsargų sukaupta tiek, kad jų pakaks beveik visiems plane numatytiems poreikiams patenkinti, todėl produktų rinkoje įsigyti reikės nedaug. Vis dėlto kadangi intervencinių atsargų kiekis pamažu mažinamas, buvo pateiktas siūlymas pertvarkyti pagalbos programą atsižvelgiant į bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius ir taip veiksmingiau pagelbėti skurstantiesiems.

   Valstybės narės pačios nusprendžia, ar dalyvauti programoje pagal Komisijos kasmet priimamą naują planą. Valstybės narės pagalbą paprastai teikia įvairiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms, įskaitant sunkiai gyvenančias šeimas, pakankamai pajamų neturinčius vyresnio amžiaus žmones, benamius, neįgaliuosius, rizikos grupės vaikus, mažai uždirbančius asmenis, darbuotojus migrantus ir prieglobsčio ieškančius asmenis, per labdaros organizacijas ir (arba) vietos socialines tarnybas.

   Programoje norinčios dalyvauti valstybės narės kiekvienų metų pradžioje apie tai praneša Komisijai, o vėliau informuoja, kiek ir kokių produktų joms reikės. Be to, jos privalo Komisijai pateikti programos įgyvendinimo ataskaitą.

   Nors ES piliečių gyvenimo lygis yra vidutiniškai vienas iš aukščiausių pasaulyje, vis dėl to yra žmonių, kuriems nepakanka maisto. Naujausiais duomenimis, vidutiniškai 17 % Europos Sąjungos gyventojų gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, todėl jaučia maisto stygių, dėl kurio, pavyzdžiui, neišgali bent kartą per dvi dienas visavertiškai pavalgyti.

  

   Paramos gavėjų skaičius 2010 m. lapkričio mėnesiui gauti paramą maisto produktais ir toliau didėja

   2010 m. lapkričio mėnesį, jau penktąjį kartą per 2010 metus, į pagrindinius sandėlius bus įvežti maisto produktai labiausiai nepasiturintiems asmenims. Kaip bebūtų gaila, tačiau paramos maistu prašo vis daugiau gyventojų. Vilkaviškio vyskupijos Caritas paramą maistu administruoja ir skirsto 10-ties savivaldybių gyventojams. 2010 m. kovo mėn. paramos reikėjo 55 661 asmeniui, o jau lapkričio mėnesį prašymus paramai gauti ir į sąrašus buvo įrašyti 67 899 asmenys, t. y. 12 238 asmenimis daugiau:

   Savivaldybė / 2010 m. kovo mėn. / 2010 m. lapkričio mėn. / Padidėjimas

1. Alytaus rajono /  7 615 / 8 861 / 1 246
2. Birštono / 656 / 789 / 133
3. Lazdijų rajono / 5 057 / 6 141 / 1 084
4. Prienų rajono / 7 365 / 8 710 / 1 345
5. Kalvarijos / 3 123 / 3 911 / 788
6. Kazlų Rūdos / 3 408 / 3 944 / 536
7. Marijampolės / 7 006 / 9 509 / 2 503
8. Vilkaviškio rajono / 11 347 / 13 175 / 1 828
9. Šakių rajono / 7 240 / 8 946 / 1 706
10. Kauno rajono (12-a sen. iš 25) / 2 844 / 3 913 / 1 069

   Iš viso vyskupijoje / 55 661 / 67 899 / 12 238

   Šią savaitę VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (http://www.litfood.lt/) turėtų paskelbti koks maisto produktų asortimentas ir kiekis bus įvežtas į pagrindinius sandėlius. Vėliau vyks gautų maisto produktų paskirstymas į seniūnijas (maisto dalinimo vietas). Apie tikslius maisto produktų kiekius ir dalinimo laikotarpį gyventojus informuosime artimiausiu laiku.

   Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

PROGRAMA CARITAS SAVANORIŲ IR AKTYVIŲ PARAPIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ MOKYMUI

Tikslas: aktyvinti parapijos Caritas skyrius. Mokymus organizuosime parapijose.

„TVIRTAS ŽINGSNIS SAVANORYSTĖS LINK“

TEMOS:

• " Ką reiškia būti kataliku šiandien?"-

2010 m. lapkričio 11 d. 13 val. Lazdijų Šv. Onos parapijoje. Seminarą praves kun. Juozas Fakėjavas ir Bagotosios parapijos katechetė- psichologė Asta Gudynienė.

• "KAM noriu (esu pašauktas) tarnauti? Ar aš esu parapijos narys?“
• ”Savanorystės samprata. Caritas organizacijos vertybės?

"JEI KAS NORĖTŲ TAPTI DIDŽIAUSIAS IŠ JŪSŲ,TEBŪNIE JŪSŲ TARNAS”(MT 20,26).

TEMOS:

§ „Jėzus- Karalius ar Tarnas?“

§ „Kaip Jėzus bendrauja su visuomenei nepriimtinais

žmonėmis?“

„ATSILIEPIMAS VEIKSMU“

TEMOS:

§ „Projektas turi aiškią pradžią ir aiškią pabaigą“.

§ Idėjos lėšų paieškai. Fondoieška.

PADĖKITE ABIEJŲ RANKŲ NETEKUSIAM JAUNUOLIUI (papildyta)

Lietuvos Caritas kviečia visus geros valios žmones padėti Ramygaloje gyvenančiam 22 metų Valentinui Audzevičiui įsigyti rankų protezus, kurio vieno kaina – 150 tūkst. eurų. Nelaimė jaunuolį ištiko rugpjūčio 14 d. popietę, kai dirbdamas pas ūkininką prie šiaudų preso, jis neteko abiejų rankų virš alkūnių.

„Pažįstu Valentiną nuo vaikystės. Jis yra darbštus, sąžiningas ir nuoširdus vaikinas, patyręs daug gyvenimo negandų. Rankų protezai vaikinui leistų bent šiek tiek kompensuoti savo negalią“,– sakė Ramygalos parapijos Caritas vedėja Angelė Kielienė.

Maloniai kviečiame lėšas aukoti į Panevėžio vyskupijos Caritas šiam tikslui atidarytą sąskaitą
Nr. LT73 0075 8000 1212 0572 AB Snoro banke, įm. kodas 192069978, mokėjimo paskirties pavedime nurodant „auka protezams“.
2010-10-29 duomenimis Jūsų gerumo dėka į sąskaitą pervesta daugiau kaip 19 tūkst. litų. (2010-10-20 duomenimis Jūs paaukojote daugiau kaip 4 000 Lt). AČIŪ JUMS.

GERUMAS MUS VIENIJA,
Lietuvos Caritas

G. Subačiaus nuotr. „V.Audzevičius neslėpė, kad jam net sunku pradėti galvoti apie tai, koks gyvenimas jo laukia“.

Inga Kontrimavičiūtė, „Sekundė“

   Abi rankas praradęs nelegaliai dirbęs 22-ejų Valentinas Audzevičius Kauno klinikose mokosi gyventi iš naujo – kojomis nusilupa bananą, seseriai skambina mobiliuoju telefonu.

   Kaip valgyti, praustis, skambinti telefonu be rankų? Galingam šiaudų presavimo agregatui sumaitojus abi rankas Garuckų kaimo gyventojas 22-ejų Valentinas Audzevičius Kauno klinikose mokosi gyventi iš naujo.

   „Turbūt už likimo dovaną reikia kažką paaukoti“, – ištikusią tragediją filosofiškai vertina jaunuolis. Valentinas svarsto, kad jei ne kraupi tragedija, sukrėtusi Ramygalą ir jos apylinkes, turbūt ir nebūtų sužinojęs, kokią artimą sielą turi šalia savęs.

   V.Audzevičiui preso sutraiškytas ir klinikose amputuotas rankas atstoja jo gyvenimo draugė Ilona Ragauskienė.

   „Iki tragedijos buvau ypač savarankiškas. Dabar be Ilonos būčiau niekas. Galiu tik per šiaudelį iš stiklinės atsigerti. Visą kitą už mane daro ji. Net naktį prireikus į tualetą žadinu Iloną, kad palydėtų“, – susigraudinęs kalba V.Audzevičius.

   Vaikinas neslepia: dar rugių lauke, tik ištraukus iš preso sunkiai sužalotas rankas alino ne tik nežmoniškas skausmas, bet ir mintis, ar dar tik pusmetį kartu gyvenanti draugė nepaliks jo likimo valiai. Netgi klinikose kurį laiką ryte prabudus pirmoji Valentiną aplankydavo mintis apie Iloną.

   „Netikėjau, kad liksim kartu. Bijojau, kad aš toks, be rankų, nebūsiu jai reikalingas. Apsidžiaugiau ir nusiraminau, kai Ilona pasakė, kad mane paliktų tik per savo pačios lavoną“, – „Sekundei“ pasakojo V.Audzevičius.

    Telefonu skambina kojomis

   Jau beveik mėnuo Valentino ir Ilonos vargana trobelė Garuckų kaime tuščia. Jaunuoliai gyvena ligoninės ritmu. I.Ragauskienė ištisą parą praleidžia su savo vaikinu.

   Per tiek laiko Valentinas dar nespėjo apsiprasti su mintimi, kad iš Kauno klinikų į Garuckus sugrįš jau ne toks, koks iš jų buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos ekipažo – be abiejų rankų. Viena amputuota nuo peties palikus vos 10 cm, kita – iki alkūnės.

   „Labai keista, bet prabudęs po antrosios amputacijos jaučiau, kad turiu abi rankas, tik pirštai nutirpę taip, kaip buvo ištraukus iš preso. Dar ir dabar atrodo, kad rankos yra. Gydytojai sako, kad taip jaustis galiu dar visus metus“, – kalbėjo V.Audzevičius.

   Fizinį skausmą po amputacijos malšina vaistai nuo skausmo. Anot Valentino, medikai ramina, kad abi operacijos praėjo sėkmingai – iš kairiosios rankos vakar jau ištraukė siūlus, dešiniosios laukia ilgesnis gydymas. Jai ruošiamas protezas. Jaunuolio dar laukia ilga reabilitacija.

   Valentinas mokosi gyventi kitaip, nei buvo įpratęs. Titaniškų pastangų iš jo pareikalavo, rodos, toks elementarus darbas, kaip nusilupti banano žievę. Vaisių vaikinas įveikė dantimis prilaikydamas suspaudęs tarp kelių.

   V.Audzevičius iki ašarų pradžiugino Panevėžyje gyvenančią seserį, savarankiškai jai paskambinęs mobiliuoju. Sunkiausia buvo kojos nykščiu atrakinti telefono klaviatūrą. Suspaudyti mygtukus pasirodė kiek lengviau. Su seserimi vaikinas kalbėjosi atsigulęs – ausimi telefoną prispaudęs prie lovos.

   „Nenukabinu nosies. Žmonės gyvena be rankų ir be kojų, o aš tik rankų netekau“, – pulti į depresiją sau neleidžia Valentinas.

    Vietoje medikų – pinigai

   Vaikinas gerai pamena kiekvieną kraupios tragedijos detalę. Tarsi nujausdamas bloga Valentinas kratėsi darbo galingu šiaudų presu.

   „Sakiau ūkininkui, kad man ne prie širdies toks darbas. Pjauti žolę, grėbti šieną, vairuoti traktorių galiu, bet tik ne su presu“, – pasakojo V.Audzevičius.

   Vairuotojo pažymėjimo neturintį, tik kelias klases baigusį vaikiną vos už kelių šimtų metrų gyvenantis ūkininkas Stanislovas Januška dažnai kviesdavosi ūkio darbams. Nuo ankstyvo ryto iki vėlumos triūsdavusiam V.Audzevičiui mokėdavo 20–50 litų už dieną.

   Ketveriais metais už Valentiną vyresnė sesuo Jolanta Šidlauskienė pamena, jog brolis minėdavęs, esą ūkininkas dejuodavo pats neturintis pinigų, esą todėl negalintis daugiau sumokėti darbščiam nelegaliam samdiniui.

   Tėvų neturintis, sunkiai besiverčiantis, palaikėje trobelėje su drauge besiglaudžiantis Valentinas vis dėlto dėl kelių dešimčių litų sutiko padirbėti su presu. Galingas agregatas neveikė taip, kaip priklausytų – vairuotojui tekdavo virve apvyniotą gniūžtę šiaudų įmesti į presą, kad šis toliau vyniotų ryšulį.

   „Įmečiau kuokštą su virve, bet presas neįtraukė kaip reikiant. Kiek pastūmiau ir pajutau, kad mašina įtraukė pirštus. Ištraukti nebegalėjau. Dešine ranka dar iš kišenės išsitraukiau telefoną, paskambinau Januškai, sakau, atvažiuok, presas ranką pagavo“, – prisiminė Valentinas.

   Anot jo, ūkininkas prisistatė maždaug po 5–10 min. Per tą laiką mašina jau buvo įtraukusi ir dešiniąją ranką. Kol ištraukė kairiąją, prese įstrigusi dešinioji ištino.

   „Kai išlaisvino abi rankas, pirmiausia atsisėdau prie džipo pavėsyje. Ūkininkė davė vandens atsigerti. Jei ne vanduo, turbūt būčiau nualpęs. Visą laiką buvau sąmoningas“, – pasakojo V.Audzevičius.

   Valentinas pamena, kaip S.Januška, veždamas samdinį namo, davęs 200 Lt. Tačiau vaikinui su sumaitotomis rankomis greitosios medikus iškvietė ne jį samdę ūkininkai, o kraujais plūstantį draugą pamačiusi Ilona, kai nuo tragedijos pradžios jau buvo praėjusi gera valanda.

    Įkalbinėja keisti parodymus

   V.Audzevičių ūkininkai aplankė Kauno klinikose. Sumokėjo už jį 2500 Lt privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Pasak Valentino, praėjusį sekmadienį apsilankiusi ūkininko žmona siūlė ir daugiau. Už tai, kad jaunuolis pakeistų parodymus.

   „Prašė, kad sakyčiau, jog ne jiems, o sau tuos šiaudus presavau. Atseit, kam mums valstybei baudą mokėti, geriau tau sumokėsim“, – pažadus pamena jaunuolis.

   Tačiau meluoti teisėsaugininkams jis nė neketina. Po tragedijos V.Audzevičius jau spėjo patirti, kad ūkininkų pažadais tikėti negalima.

   „Melavo, kad aš traktorių buvau pavogęs, kad man pačiam reikėjo tų šiaudų. Kur aš juos dėsiu, jei gyvulių neturiu? Ar šunims šersiu?“ – nuoskaudą dėl neteisybės jaučia neįgalus likęs jaunuolis.

   Jį skaudina ir paleistos kalbos, neva praėjus kelioms dienoms po nelaimės kilęs gaisras ūkininko daržinėje – Valentino artimųjų kerštas.

   „Tą šieną aš pats tvarkiau, mačiau, kad gerai neišdžiūvęs, sakiau ūkininkui, kad dar nevežtų, bent dieną palauktų. Nepaklausė. Sukrovė po šiferiniu stogu, o karšta buvo, tiek ir užteko, kad užsiliepsnotų“, – pasakoja V.Audzevičius.

   Jo žodžius patvirtina ugniagesių išvados – šienas daržinėje užsidegė savaime.

   Valentinas dar negalvoja, kaip ūkininkai turėtų jam atlyginti žalą. Anot jo, paskutinį žodį šioje istorijoje turės tarti teismas.

    Nelegaliai dirbo ne vienas

   Nesumanyti keisti parodymų Valentiną perspėjo jo draugės patėvis Vygandas Grakauskas. Vyras pripažįsta nepykstantis ant ūkininko, kad jaunuolį samdęs nelegaliai, tačiau negali atleisti už neatsakingumą.

   „Už tą S.Januškos nereikia kaltinti. Kiekvienas, Petras, Jonas ar Povilas, nelegaliai darbininkus priima, kodėl jam nepriimti? Kaime taip įprasta. Ir kitaip nebus, kol santvarka nepasikeis. Bet kodėl nieko nebaigusį, vairuotojo pažymėjimo neturintį vaiką išleido vieną į lauką dirbti su sugedusiu presu. Visi žinojo, kad iki nelaimės tik žingsnis. Iš pradžių liepė su tuo presu kitam darbininkui važiuoti, kai tas atsisakė, pasiuntė Valentiną. Galėjo pats paskui tą presą slampinėti, ne kitus į pražūtį siųsti“, – kalbėjo V.Grakauskas.

   Anot jo, Valentinas niekada neatsisakydavo padėti – darbas jo rankose tirpte tirpdavo. Niekas apylinkėse nėra matęs besišlaistančio girto, su niekuo jaunuolis nekonfliktuodavo.

   V.Audzevičių tik gerais žodžiais mini ir vietiniai. Jį ištikusi nelaimė pastarosiomis savaitėmis – labiausiai susibūrimuose aptarinėjama tema.

   Miestelio turgavietėje uogomis ir bulvėmis prekiaujančios moteriškės užjautė vaikiną ir koneveikė ūkininką.

   „Reikia ūkininką prispausti. V.Audzevičius – vargo vaikas, visą gyvenimą sunkiai gyvena, našlaitis, tokiu ir pasinaudojo. Kodėl išlaisvinęs iš preso nekvietė nei greitosios, nei policijos?“ – piktinosi prekiautojos.

   Anot jų, ne vienintelis Valentinas nelegaliai dirbo pas S.Janušką.

   „Kas kaimo žmogui belieka, jei darbo nėra? Dirba pas ūkininką nors už pavalgymą“, – pasakojo Petru prisistatęs ramygalietis.

    Užaugo varge

   Kad rasti S.Janušką užjaučiantį vietinį būtų sudėtinga, patvirtino seniūnijos socialinė darbuotoja Laimutė Chirv.

   Pasak jos, po ūkininko daržinę nusiaubusio gaisro gretimų Garuckų kaimo ir Ramygalos gyventojai tarsi susitarę kalbėjo, kad vis dėlto teisingumas yra.

   Penkiolika metų socialine darbuotoja dirbanti L.Chirv teigia nepamenanti, kad nelaimė būtų taip suvienijusi žmones, nors sunkios bėdos ne vieną buvo prispaudusios. Seniūnijoje netyla siūlančiųjų pagalbą skambučiai. Žmones piktina tik viena – be rankų likęs Valentinas nuo jam suaukotos sumos privalės sumokėti valstybei 15 proc. pajamų mokestį.

   „Gal kuo sunkiau gyventi, tuo labiau žmonės nori padėti vieni kitiems?“ – prasiveržusiam gerumui pateisinimo ieško L.Chirv.

   Anot jos, keturių vaikų šeimoje užaugusio V.Audzevičiaus gyvenimas niekada nelepino. Vaikus augino viena motina, tačiau gerų akimirkų šeimoje būta ne tiek jau daug – mamą vaikai dažnai regėjo neblaivią.

   Motina mirė, kai jauniausiam šeimoje Valentinui iki 18-ojo gimtadienio buvo likusi savaitė. Stiklelio nevengdavusios gimdytojos pėdomis nepasekė nė vienas iš vaikų. Valentinas ir trys jo seserys savo gyvenimus sukūrė be alkoholio tvaiko.

   L.Chirv apie V.Audzevičių kalba tik gerai – darbštus, ramus ir iš visų jėgų besikabinantis į gyvenimą.

   Pats S.Januška po tragedijos viešumo vengia. Ūkininkas su žiniasklaida bendrauti atsisako – pamatęs kieme žurnalistus, vyras spruko slėptis į namą.

Krikščioniškas vadovavimas remiasi meilės tarnyste, kuri padeda kitiems pakilti iš nevilties, netikrumo jausmo...

Vilkaviškio vyskupijos Caritas 2010 m. spalio 6 d. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre susirinkusiems Carito skyrių atstovams organizavo seminarą, kurio tema „Jėzus – karalius (vadovas) ar tarnas?“. Seminarą vedė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, šios arkivyskupijos Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė. Reikia paminėti, kad Vaida savo magistrinį darbą rašė būtent apie tarnaujančią lyderystę.

Kaip bebūtų keista tą skaityti ir suvokti, tačiau pats pirmasis „vadybininkas“ Kūrėjo sukurtoje Žemėje buvo Jėzus. Ir norint tuo įsitikinti daug nereikia... Pakanka tik atidžiau pastudijuoti Šv. Raštą. Pasak seminaro vedančiosios Vaidos: „Šv. Raštas, tai viena iš tų knygų, kurią galima naudoti ir kaip vadybos vadovėlį“.

Jėzus nebuvo išėjęs jokių vadybos mokslų, net nebuvo verslininkas! Tačiau Jo įsteigta „įmonė“, Jo įkurta organizacija, visuotinė Katalikų Bažnyčia, tapo ir šiandien tebėra svarbi, ko gero, sėkmingiausia net iš visų laikų organizacijų! Tai stebėtinai ilgai, daugiau nei 2000 metų gyvuojanti organizacija, išaugusi iki įspūdingo dydžio ir išplitusi po visą pasaulį, vienijanti milijonus lojalių darbuotojų bei savanorių ir pavydėtinai efektyviai gebanti realizuoti savo pačią įvairiausią „produkciją“. Žinoma, Jėzus nebuvo vadybininkas šiuolaikine prasme, nes šiuolaikinė vadyba pasaulį išvydo tik prieš gerą šimtą metų, tačiau esminiai vadybos principai buvo žinomi nuo senų laikų ir ne paslaptis jie buvo ir Jėzui, kurie aprašyti netgi Biblijoje.

Pasauliečiai vadovai vadovaudami remiamasi savo sugebėjimais, tačiau krikščionis vadovas turi jausti, kad Dievas jį kviečia, jo širdis turi degti meile šiam darbui. Seminaro metu Vaida minėjo, kad gali būti, jog vadovas pats nesijaučia esąs vertas atlikti jam patikėtą užduotį, tačiau Dievas šiuos dalykus mato kitaip. Jis kviečia tarnaujančiai lyderystei.

Tom‘as Marshall‘as (1993) išskiria keletą svarbių principų norintiems būti geru lyderiu, tai: kitų gėris – aukščiausias lyderio interesas, didžiausias pasitenkinimas matyti, kai kitus augina vadovo branda ir gylis, lyderis atsakingas už žmones, kuriems tarnauja, rūpinimasis geriausia žmonių grupe, būti pasiruošusiu išklausyti Dievą ir kitus asmenis, mokytis iš savo klaidų ir sunkumų, noriai dalintis savo galia ir stiprybėmis.

Analizuojant šv. Benedikto regulą atrandame, kad vadovas turi turėti dvasinę, santykių ir vadovavimo kompetencijas. Juk jaunas vadovas yra linkęs tapti autokratišku vadovu, kuris baiminasi dėl savo autoriteto, o taip pat jam labai rūpi, kad užduotis būtų įvykdyta. Ir tik vėliau vadovas supranta, jog autoritetas auga ne tada, kai esi „neklystantis“ vadovas, bet tada, kai sugebi pripažinti savo klaidas ir už jas atsiprašyti. Tik toks vadovas yra brandus, jis moka klausytis.

R. K. Greenleaf‘as savo darbe „Tarnaujanti lyderystė“ (1970) apibrėžia dviejų tipų lyderius: pirmieji – turintys prigimtinių lyderio bruožų, tie, kurie mėgsta kontroliuoti, daryti sprendimus ir duoti įsakymus. Jie turi poreikį vadovauti, būti atsakingi už kitus. Antrieji – stiprūs, įgimti tarnai, atsidavę asmenys, kurie imasi vadovauti tik tada, jei gali pasitarnauti kitiems.

Išsamaus darbo dėka R. Greenleaf‘as ir L. Spreas‘as tarnaujančio vadovo esmę apibrėžia dešimčia charakteristikų, tai: klausymas, empatija, rūpestis, supratimas, įtikinimas, koncepcijų kūrimas, įžvalgumas, tarnavimas, atsidavimas kitų augimui ir visuomenės kūrimui.

Šias charakteristikas, kaip esmines tarnystės vadovo savybes, patvirtina ir švietimo teoretikai Bolman‘as, Deal‘as, Covey‘as ir Heifetz‘as. Greanleaf‘as apibrėžia keturias tarnystės vadovavimo gaires:

• Padėti kitiems atrasti save. Tarnaujančio vadovo rolė yra padėti pavaldiniams atrasti stipriąsias puses ir jų potencialą bei įžiūrėti skirtumus. Tam būtina empatija.
• Užsidirbti ir išlaikyti kitų pasitikėjimą. Tarnystės vadovai įgauna pavaldinių pasitikėjimą būdami sąžiningi ir teisingi jų pasauliui. Jie neturi užslėptų minčių, jie nori atsisakyti galios, atlygio, pripažinimo ir kontrolės.
• Tarnauti kitų interesams. Skiriamasis tarnystės vadovavimo ženklas – padėti kitiems labiau nei siekti galios ir kontrolės. Tarnystės vadovai priima sprendimus palankius grupei, o ne asmeniniams interesams.
• Efektyvus klausymas. Jie neprimeta savo valios pavaldiniams, jie labiau įsiklauso į kitų problemas ir tada sudomina grupę surasti geriausią veiksmų eigą. Tarnaujantys vadovai savo pasitikėjimą patvirtina kitais.

Tarnystės teorija pabrėžia bendradarbiavimą, pasitikėjimą, empatiją ir etišką galios panaudojimą, nes širdyje asmenybė yra pirmiausiai tarnas, kuris priimdamas sąmoningus sprendimus vadovauja tam, kad geriau aptarnautų kitus, nesiekdamas padidinti jų asmeninę galią. Tikslas yra skatinti asmenybės augimą organizacijoje, sustiprinti komandinį darbą ir asmeninį dalyvavimą.

Seminaro metu lektorė kalbėjo, jog geras vadovas turi sugebėti atpažinti darbuotojo asmenyje esančius gabumus ir jame slypinčius talentus. Darbuotojas ne visada yra kaltas dėl blogai atliktų savo pareigų, nes galbūt vadovas pavedė atlikti jam tą darbą, kurio jis gerai padaryti net negali.

Vaida sakė, kad svarbu nepamiršti, jog santykių kūrimas susideda iš 4 labai svarbių elementų: meilės, pasitikėjimo, pagarbos ir supratimo. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ir krikščioniškose organizacijose gali susiformuoti uždaros, turinčios sektantiškų bruožų grupės, kurios nepriima jaunų ar šiaip kitaip mąstančių savanorių. Ne išimtis ir Caritas organizacija, kurioje garbaus amžiaus vadovai sako: „tai, kad aš dar pats galiu, kam reikia kitų žmonių?“. Toks ydingas vadovų elgesys organizaciją paverčia „liūnu“, kurį praskaidrinti gali tik naujai įsijungę motyvuoti nariai, kurie kaip srauni, švaraus šaltinio tėkmė pravalytų susikaupusį „užsistovėjusį vandenį“.

Dirbant katalikiškoje įstaigoje malda ir asmeninis ryšys su Dievu yra patys svarbiausi dalykai. Tik padarę visa, ką galim ir sugebam, maldoje ramiai galime priimti nesėkmę ir sėkmę. Malda ir krikščioniškas vadovavimas, papildantys vienas kitą, atneša Dievo palaiminimą visiems darbams.

Šiomis mintimis palydėti karitiečiai atsisveikino vienas su kitu iki kitų susitikimų. Pasak Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotojos Aušros Adomavičiūtės kitas seminaras „Kaip bendrauti su žmonėmis sergančiais depresija ar išgyvena komplikuotas netektis?“ vyks lapkričio 5 d. 15 val. Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre.

Šiuos seminarus ir mokymus remia JAV įsikūrusi Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas. Nuoširdus jiems AČIŪ už suteikiamą galimybę pasidalinti, pabendrauti ir nuolat tobulėti bei augti dvasiškai.

Giedrius Sinkevičius

MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Autoriaus nuotraukose:

1. Seminaro lektorė Kauno arkivyskupijos Kurijos sielovados programų koordinatorė, Jaunimo centro vadovė Vaida Spangelevičiūtė – Kneižienė pristato seminaro temą.
2. Karitiečiai atidžiai klausosi lektorės Vaidos apie keturis svarbiausius santykių kūrimo elementus.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanorių mokymų programa 2010/2011 metams

Programos tikslas – ugdyti parapijų lyderius,
gebančius suburti naujas bei atnaujinti jau esamas karitiečių grupes.

Seminarai vyskupijos Caritas savanorių palaikymui organizuojami Marijampolėje

Programa:

• 2010-10-05 vyko seminaras “Jėzus-vadovas ar tarnas”.

Lektorė- V. Spangelevičiūtė-Kneižienė.

• 2010-11-05–seminaras “Kaip bendrauti su žmonėmis kurie serga depresija ar išgyvena komplikuotas netektis”.

Lektorė- psichologė Audra Tamošaitienė.

• 2010-12-09 „Okultinių praktikų pasekmės ir jų gydymas per sakramentus“.

Lektorius- teol. lic. Sigitas Bitkauskas.

• 2011 m. sausio mėn.- seminaras “Carito samprata pirmųjų krikščionių amžiais”.

Lektorius - kan. prof. teol. dr. Kęstutis Žemaitis.

• 2011-02-10-seminaras “Senatvės priėmimas bei įprasminimas“.

Lektorė- eduk. magistrė Dalia Griūnaitė.

Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas skyrius ir dekanato Caritas centras turi naują vadovą

2010 m. rugsėjo 30 d. Lazdijų šv. Onos parapijos salėje vyko dekanato Caritas savanorių susirinkimas, kuriame, pasibaigus parapijos ir dekanato Carito vadovės Aldonos Valiukevičienės kadencijai, buvo renkamas naujas vadovas.
Susirinkime dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas atstovai: direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė Reda Kubilienė, MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje Giedrius Sinkevičius.

Susirinkimą malda pradėjo Lazdijų dekanato vicedekanas kun. teol. lic. Gintaras Urbštas, kuris vėliau pakvietė visus dalyvaujančius pasidalinti tarnystės artimui veiklos patirtimi. Ilgametė parapijos Caritas skyriaus ir dekanato Caritas centro vadovė Aldona Valiukevičienė trumpai apžvelgė savo 15-os karitatyvinės veiklos metus. Parapijos Caritas savanorė, garbaus amžiaus mokytoja Marija Biveinienė pasidalino pirmosiomis Carito atgaivinimo Lazdijuose akimirkomis. Savo pasisakyme ji akcentavo, kad šiuo metu trūksta Carito ir kitų NVO bendradarbiavimo, o ypač karitiečių ir kitų pasauliečių dvasinio ugdymo, itin jaunimo tarpe; bendrų renginių su kitomis giminingomis organizacijomis.

Vicedekanas už karitatyvinę veiklą, įteikdamas Švč. M. Marijos paveikslą, nuoširdžiai padėkojo Aldonai Valiukevičienei už jos didelį indėlį į viso dekanato Carito centro veiklą. Suderinus su dekanu, kun. teol. lic. Gintaras Urbštas pasiūlė 2 metų kadencijai dekanato Caritas centro vadove išrinkti Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas savanorę Astutę Ravinskienę, kuri aktyviai dalyvauja parapijos gyvenime, o ypač savo stropumu pasižymėjo įgyvendinant MIATLNA programą Lazdijų rajone. Bendru sutarimu, nesant prieštaraujančių, nuo 2010 m. spalio 1 d. Astutė Ravinskienė paskiriama Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas skyriaus ir dekanato Caritas centro vadove.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas atstovai įteikė direktoriaus kun. Arvydo Liepos pasirašytą padėkos raštą už ilgametį darbą Caritas organizacijoje, padedant Lazdijų dekanato vargstantiesiems iki rugpjūčio 30 d. pareigas einančiai Aldonai Valiukevičienei, o naujai išrinktai parapijos bei dekanato Caritas vadovei Astutei Ravinskienei – „Greituosius Carito „numerius““, kurie padėtų bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje. Šie „numeriai“, tai nuorodos į Šv. Raštą, kuriame Kūrėjas yra atsakęs į visus mūsų gyvenime kylančius klausimus.

Vėliau vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė Reda Kubilienė pristatė artimiausius Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojamus seminarus ir mokymus, kuriuose aktyviai dalyvauti kvietė ir šio dekanato savanorius.

Išrinkus naują parapijos ir dekanato Carito vadovę susirinkimo dalyviai diskusijas ir pasidalinimą apie savanorišką tarnystę gailestingumo darbų srityje tęsė prie arbatos puodelio.

Linkime, kad naujai išrinktai vadovei, padedant Aukščiausiajam, pavyktų kuo geriau vykdyti socialinius karitatyvinius darbus, vadovaujantis Katalikų Bažnyčios mokymu.

Giedrius Sinkevičius,

MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Almos Narušytės nuotraukose: viršuje – susirinkimo akimirka; toliau: vicedekano padėka A. Valiukevičienei; 15-os metų kadenciją baigusi parapijos skyriaus ir dekanato Caritas centro vadovė; naująją parapijos skyriaus ir dekanato Caritas centro vedėją A. Ravinskienę sveikina Vilkaviškio vyskupijos Caritas atstovai.

Paramos maistu gavėjų skaičius ir toliau didėja

Į labdaros organizacijų sandėlius ketvirtąjį kartą šiais metais jau baigiami įvežti maisto produktai, skirti labiausiai nepasiturintiems šalies gyventojams.

Rugsėjo mėnesį paramos maistu sulauks 520 617 Lietuvos gyventojų, t.y. beveik 86 tūkst. daugiau nei šių metų kovo mėnesį. Europos Sąjungos skirtą paramą 357 103 asmenims išdalins Caritas organizacija (68,6 proc. visos rugsėjo mėnesį skiriamos paramos), Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija paramą paskirstys 113 080 asmenų (21,7 proc.) ir labdaros paramos fondas „Maisto bankas“ – 50 434 (9,7 proc.).

Kaip teigia MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje Giedrius Sinkevičius: „Labiausiai nepasiturinčiųjų asmenų skaičius nuo pat pirmųjų šios programos įgyvendinimo metų 2006 metais iki šiol didėja. Ir pakankamai sparčiai. 2006 metais rugsėjo mėn. paramos sulaukė 247 082, 2007 m. – 260 236, 2008 m. – 238 726, o pernai – 417 894 asmenys. Vilkaviškio vyskupijos Caritas administruojamoje teritorijoje į sąrašus paramai gauti rugsėjo mėnesį įrašyta 66 130 asmenų (12,7 proc. nuo visų paramos gavėjų Lietuvoje), kuriems bus išdalinta beveik 348 tūkst. t maisto produktų, t. y. 10 469 asmenimis daugiau nei 2010 metų kovo mėn.“

Paramos gavėjų skaičius pagal savivaldybes (rugsėjo mėn./kovo mėn./padidėjimas):

1. Alytaus rajonas – 8 707 / 7 615 / 1 092;
2. Birštonas – 768 / 656 / 112;
3. Lazdijų rajonas – 5 935 / 5 057 / 878;
4. Prienų rajonas – 8 565 / 7 365 / 1 200;
5. Kalvarija – 3 883 / 3 123 / 760;
6. Kazlų Rūda – 3 879 / 3 408 / 471;
7. Marijampolė – 9 026 / 7 006 / 2 020;
8. Vilkaviškio rajonas – 13 012 / 11 347 / 1 665;
9. Šakių rajonas – 8 663 / 7 240 / 1 423;
10. Kauno rajonas (12-a seniūnijų iš 25) – 3 692 / 2 844 / 848.

Rugsėjo mėnesio 5,26 kg maisto produktų vienam asmeniui davinį sudarys: kvietiniai miltai (2 kg), makaronai (0,4 kg), manų kruopos (0,5 kg), miežiniai sausi pusryčiai (0,24 kg), trijų grūdų dribsniai (0,8 kg), ryžių kruopos (1 kg) arba cukrus (1 kg).

Alytaus r., Birštono, Lazdijų r., Prienų r. ir Šakių r. savivaldybių gyventojai gaus po 1 kg cukraus, o Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Vilkaviškio r. ir Kauno r. savivaldybių labiausiai nepasiturintys asmenys - po 1 kg ryžių kruopų.

Europos Komisija 2010 metams Lietuvai skyrė tik 1,182 tūkst. t cukraus, todėl ne visiems šalies labiausiai nepasiturintiems asmenims jo teko 2 kartus. „Labdaros organizacijų sandėliai, į kuriuos nebus pristatytas cukrus, vietoje minėto produkto gaus ryžių kruopas“, teigiama VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros pateiktoje informacijoje (daugiau informacijos rasite www.litfood.lt skiltyje „Pagalba maisto produktais“).

„Tenka apgailestauti, kad žmonės pateikę prašymus seniūnijose paramai gauti, ne visuomet jos ateina laiku atsiimti arba išvis nebeateina. Liepos mėnesį paramos maisto produktais Vilkaviškio vyskupijos Caritas administruojamoje teritorijoje neatsiėmė 537 asmenys, iš jų net 399 Marijampolės savivaldybės (Degučių sen. – 234, Marijampolės sen. – 39, Mokolų sen. – 126) ir 138 Vilkaviškio r. Vilkaviškio m. seniūnijos gyventojai. Žinoma, po dalinimo pabaigos likę maisto produktai niekur nepranyksta, jie perduodami socialinėms labdaros valgykloms, vaikų dienos centrams ar parapijiniams senelių (vaikų) globos namams. Labai norėtųsi, kad gyventojai prieš pateikdami prašymus paramai gauti rimtai pagalvotų ar ji jiems tikrai yra reikalinga, o jau esantys sąrašuose – laiku atvyktų pasiimti jiems skiriamos paramos ar pagerėjus socialinei padėčiai nuvyktų į seniūniją ir jos atsisakytų“, – sako Vilkaviškio vyskupijos Caritas MIATLNA programos vykdytojas Giedrius Sinkevičius.

Marijampolės sav. Degučių, Mokolų ir Marijampolės seniūnijų gyventojai skirtą paramą maistu galės atsiimti rugsėjo 27 – spalio 8 dienomis Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos Caritas patalpose (J. Bendoriaus g. 2) darbo dienomis nuo 9 iki 13 val.

Dėl kitų paramos dalinimo vietų ir laiko gyventojai turėtų teirautis parapijos Caritas skyriuose arba seniūnijose. Atkreipiame dėmesį, kad dalinimo laikotarpis kiekvienoje vietoje gali skirtis, nes terminus ir laiką kiekvienas dalinimo punktas turi teisę nustatyti savarankiškai.

Iki spalio 14 d. neatsiimti maisto produktai bus perduoti labdaros valgykloms ar kitoms socialinę atskirtį mažinančioms NVO įstaigoms, todėl raginame gyventojus aktyviai ir laiku atsiimti jiems skirtą paramą.

Primename, kad paramą maisto produktais gali gauti tie Lietuvos gyventojai, kurių pajamos vienos šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 1,5 Vyriausybės patvirtintų remiamų pajamų, t. y. 525 Lt. Asmenys, norintys gauti paramą maisto produktais, turėtų pateikti prašymą vietos seniūnijos socialiniam darbuotojui arba kreiptis į savivaldybės Socialinės rūpybos skyrių.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Giedriaus Sinkevičiaus nuotraukose: viršuje – Į Marijampolės pagrindinį sandėlį pristatyta beveik 157 tonos maisto produktų; Kybartų parapijos Caritas vedėja Gražina Vaičaitienė ruošiasi išduoti gautą paramą maistu.
______________________________
Daugiau informacijos suteiks:
Giedrius Sinkevičius
ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje
Tel./faks. (8 343) 56 338
Mob. tel. 8 671 88 754
El. p. caritas@vk.lcn.lt
Svetainė internete http://vilkaviskis.lcn.lt/kurija_kt/caritas/
Dienoraštį rasite adresu http://vkcaritas.blogspot.com/

D. Bytautienės dokumentinis filmas „Gailestingumo tarnavimas“

„Gailestingumo tarnavimas“ (2010 m. sausis)
Filmo autorė – Dalia Bytautienė.

Kol pats nesi patyręs savo kailiu, ką reiškia gyventi prašant išmaldos, negali atjausti kitų. Pamažu apsiprantame su skurdu visai šalia mūsų.
D. Bytautienės dokumentiniame filme pasakojama neeilinė istorija – apie Larisą ir jos pagalbininkes, kurios kasdien pamaitina daugiau nei 200 stokojančių žmonių.
Vilniuje, Liepkalnių gatvė 26a, lankosi ne tik galo su galu nesuvedantys pensininkai, vienišos motinos ar neįgalūs asmenys, bet ir dėl įvairių priežasčių gatvėje atsidūrę vyrai bei moterys. Ką reiškia sutikti tokį žmogų akis į akį? Ką ir kaip jam duoti?

Autorė tikisi, kad nuoširdūs šiandienės gyvenimo realybės pasakojimai šokiruos ir sujaudins širdį, privers rimčiau pagalvoti ir apie savo paties gyvenimą. Larisos asmeninis liudijimas padrąsins

kiekvieną ieškoti savojo pašaukimo.

Šaltinis: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/49135 

PARAPIJŲ ATSINAUJINIMO PROGRAMA „ATGAIVINK“

2010 m. rugpjūčio 27 d. 10 val. ark. Mykolo parapijoje vyko parapijų dvasinio atsinaujinimo programos „Atgaivink“ pristatymas. Jame dalyvavo ir tikinčiųjų įsijungimo į aktyvią parapijos bendruomenės veiklą problemas aptarė Igliaukos šv. Kazimiero parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas, Marijampolės ark. Mykolo parapijos klebonas Andrius Šidlauskas bei šios parapijos katechetė Rima Malavickienė, Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė Reda Kubilienė, Marijampolėje vykdomo Caritas projekto „Modernus darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas“ socialinė darbuotoja Giedrė Volff ir „Atgaivink“ programos administratorė Vaida Spangelevičiūtė- Kneižienė.
Pristatydama „Atgaivink“ programą Vaida S.K. kalbėjo, jog ši programa padeda tikintiesiems įsijungti į aktyvų parapijos gyvenimą. Dalyvaujant programoje ir apmąstant pagrindines tikėjimo tiesas, per 2,5 metų vykdymo laikotarpį, parapijose sumažėja praraja tarp tikėjimo ir gyvenimo, padedama parapijiečiams dvasiškai augti, kuriama gyva tikinčiųjų bendruomenė. Programos vykdymo laikotarpis yra padalytas į penkias šešių savaičių trukmės pakopas, turinčias savo temas: „Viešpats kviečia“, „Atsiliepkime į Dievo kvietimą“, „Apdovanoti Šventąja Dvasia“, „Mokinystė“, „Pašaukti Evangelizuoti“. Vykdant programą labai svarbus yra parapijos klebono vaidmuo, kuris įsipareigoja pakviesti 5-6 parapijiečius sukurti branduolį ir nuolat remti jo darbą, kviesti visus parapijiečius domėtis vykdoma veikla. Tiems, kurie yra praėję 5 „Atgaivink“ programos pakopas arba baigę „Alfa“ kursą Vaida Spangelevičiūtė- Kneižienė pristatė naują galimybę aktyvinti parapijos bendruomenę. Ji kalbėjo, jog daugelis Lietuvoje gyvenančių žmonių save vadinantys katalikais, retai susimąsto, ką reiškia juo būti? Dėl šios priežasties parapijų atsinaujinimo programa „Atgaivink“, remdamasi keturiomis Katalikų Bažnyčios Katekizmo dalimis, parengė programą „Kodėl vadinamės katalikais? Kelionė katekizmo puslapiais.“ Keturiose šios programos knygelėse: „Mūsų tikėjimo išpažinimas“, „Krikščioniško slėpinio šventimas“, „Gyvenimas Kristuje“ ir “Krikščioniškoji malda“ gilinamasi į tai ką mes tikime, Sakramentų šventimo svarbą, bendravimą su Dievu bei asmeninio santykio su Juo gilinimą per maldą. Programa „Kodėl vadinamės katalikais“ gali naudotis ir kiti pavieniai asmenys ar grupės, kurie nori labiau pažinti Katalikų Bažnyčios mokymą (tėvai, kurių vaikai ruošiasi Pirmajai komunijai ar sutvirtinimo sakramentui ir kt.).
Parapijų atsinaujinimo programos "ATGAIVINK" pristatymai vyks 2010 m. rugsėjo 3 dieną:

15.00 val. VšĮ Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo globos namų bendruomenei;
17.30 val. Keturvalakių Švč. M. Marijos Gimimo parapijojos bendruomenei;
19.00 val. Marijampolės šv. ark. Mykolo ir Igliaukos šv. Kazimiero parapijų Carito savanoriams ir visiems besidomintiems šia programa - Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre "Rūpintojėlis" Bažnyčios g. 42, II aukšte.
Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Gimtadienis – nuostabi šventė!

Gimatienį linksma švęsti su gerais draugais. Ypač smagu švęsti, jei tai programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ ilgamečio savanorio Donato jubiliejinis gimtadienis. Šventė buvo ne tik nuostabi, bet ir linksma, kupina netikėtumų... Mes labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad Donatas yra su mumis, kad nori ir gali padėti Mažiesiems draugams, skirdamas jiems savo laisvą laiką.
Rugpjūčio 18 – ąją Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Pagalbos centre „Rūpintojėlis“ visi naujai į programą „Didysis draugas/Didžioji draugė“ įsitraukę savanoriai ruošė Donato gimtadieniui staigmeną. Visi skubėjo, šurmuliavo, stengėsi viską atlikti laiku. Pavyko taip, kaip ir buvo suplanuota. Buvo smagu. Tačiau niekas nepamiršo ir rimtosios dalies – programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ savanorių mokymo. Tema – „Vertybės. Jausmai ir emocijos“. Pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė Reda Kubilienė pasakojo apie krikščioniškąsias vertybes, ugdančias dorą žmogų, Amžinąją laimę, kurią galime pasiekti tik suartėję su Dievu – gėrio ir meilės šaltiniu. Kiekvienas savanoris stengėsi susikurti savo asmenines vertybių sistemas, klausdamas savęs: „Ar verta skirti visą save tik tam, kad būčiau toks, kaip visi? Ar būtina būti aplinkinių įsitikinimų įkaitu? Ar tai veda į mano gyvenimo tikslą?“
Kalbėjomės apie jausmus, kad jie nėra „blogi“ ar „geri“. Blogos ar geros gali būti tik priemonės kuriomis nusprendžiame išreikšti savo jausmus. Mokėmės pykčio valdymo metodų, kūrėme „Emocijų karuselę“.
Po mokymo visi susėdome prie bendro stalo pasivaišinti gimtadienio tortu ir aptarti tolimesnių mūsų planų.

Reda Kubilienė

Vilkaviškio vyskupijos Caritas

Pagalbos centro "Rūpintojėlis" vadovė

Saros istorija: iš Mažųjų draugų į Didžiuosius...

Greitai aštuonioliktą gimtadienį švęsianti marijampolietė Sara Karvelytė iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria iš savo bendraamžių. Rygiškių Jono gimnazijoje nuo rugsėjo ji sės į abiturientų suolą, o baigusi mokyklą svajoja apie socialinius mokslus. Linksma, besišypsanti, turinti daugybę draugų, mėgstanti keliones ir muziką. Pietietiškai įdegusi ji primena egzotiškų kraštų filmų herojes. Beje, Saros vardą mama jai ir davė vieno populiaraus kalėdinio filmo herojės - mergaitės, ilgai ieškojusios dingusio tėčio - garbei.

Bet kalbėjomės su Sara ne apie kiną, nors jos istorija ir būtų verta filmo siužeto. Atvirai ir drąsiai liudijanti gyvenime įvykusius pokyčius mergina sako: „Esu dėkinga likimui, pakreipusiam mane teisingu keliu...“

Apie vaikystę ir paauglystę Sara kalba kaip suaugęs, daug iškentėjęs žmogus. Filmo herojės, kurios vardą ji nešioja, istorija baigėsi laimingai - Kalėdų dieną ji savo tėtį surado, o štai mūsų pašnekovės atmintyje tėčio nėra - jis mirė, kai mergaitei buvo pusantrų metų. Po kurio laiko šeimoje atsirado patėvis, gimė du broliukai. Mergina pasakoja, jog visada gerai sutarė su mama, tačiau kartu su naujo tėčio atsiradimu jos mažas vaikiškas pasaulėlis ėmė virsti aukšyn kojomis. „Patėvis buvo griežtas, konservatyvių pažiūrų žmogus. Labai norėjau išbėgti pažaisti su draugais, tačiau jis manęs neleisdavo, turėjau prižiūrėti mažus broliukus. Nors mama mane ir užtarė, ir su patėviu apie tai dažnai kalbėdavo, vis tiek jaučiausi labai vieniša. Buvo akimirkų, kai pykau ant viso pasaulio ir tiesiog nenorėjau gyventi...“ - skaudžius išgyvenimus prisimena Sara.

Nenuostabu, kad tokie paauglės ir patėvio nesutarimai šeimoje netruko virsti tikra kova. Tada sunku buvo visiems: ir mamai, kuri turėjo rūpintis savo vyru ir trimis vaikais, ir patėviui, kuris gal ne iš blogos valios, tiesiog nesugebėdamas, nerado bendros kalbos su podukra. Tačiau sunkiausia buvo pačiai Sarai - ji užsisklendė, tapo irzli, nepaklusni, skatinama kuo geriau mokytis, į knygas net pažiūrėti nenorėjo...

Tokių dramatiškų istorijų apstu mūsų kaimynystėje ir ne visos jos laimingai baigiasi. Ir čia Sara vėl sako: „Ačiū likimui...“

O likimas, tiksliau, šeimą pažinojusi moteris, pastebėjusi vykstančią dramą, pasiūlė Saros mamai kreiptis į Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ vykdomą projektą „Didysis draugas/Didžioji draugė“. Vieną dieną jos abi ir susirengė...

* * *
Amerikoje sukurtas ir visame pasaulyje plačiai vykdomas socialinis projektas (Big Brothers / Big Sisters) lietuviškai vadinamas „Didysis draugas/Didžioji draugė“ yra skirtas patyčias išgyvenantiems ar bendravimo sunkumų turintiems vaikams bei paaugliams lengviau pereiti brendimo laikotarpį. Jie šiame projekte yra Mažieji draugai. Didieji draugai - tai svetimi, suaugę (nuo 18 metų) savanoriai, su kuriais vaikai ir paaugliai porą valandų per savaitę bendrauja, kalbasi, eina į kiną, pasivaikščioti ar kitaip leidžia laiką. Be to, jie skambina vieni kitiems, rašo žinutes, elektroninius laiškus - žodžiu, dalijasi nuotaikomis, mintimis, išgyvenimais. Didieji draugai yra baigę specialius kursus, nuolat tariasi su projekto koordinatore. Lietuvoje veikiančius projektus „Didysis draugas/Didžioji draugė“ koordinuoja VšĮ „Paramos vaikams centras“, esantis Vilniuje. Didieji draugai ir Mažųjų draugų tėvai oficialiai susipažįsta su programos taisyklėmis ir metodika, pasirašo sutartis, jokia saviveikla čia tiesiog neleistina. Prieš trejetą metų šį projektą atnaujinusi Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė sako, jog Marijampolėje nuolat bendrauja 10 Didžiųjų ir Mažųjų draugų porų. Pavasarį keletas savanorių atsisveikino su Mažaisiais draugais, nes išvyks studijuoti. Šiuo metu yra surinkta nauja savanorių grupė, vyksta mokymai (rudenį vėl bus renkami nauji.) Beje, pagal projekto nuostatus taikomas lyties cenzas: moteris gali būti drauge mergaitei, vyras - berniukui, taip pat Didieji draugai negali kištis į šeimos reikalus. Projekto rengėjai tik palaiko ryšius su Mažųjų draugų tėvais ar globėjais.

* * *
Taigi beveik prieš trejetą metų, kai Sarai buvo penkiolika, mamos prašymu ji ir buvo priimta į projektą Mažąja drauge. Didžioji jos draugė liudvinavietė Rima Daukšienė, sūnų ir dvi dukras turinti moteris, tiesiogine to žodžio prasme tapo Saros išsigelbėjimu. Mergina prisimena, jog pirmieji susitikimai nebuvo labai drąsūs, tačiau Rimutė (taip ji vadina savo Didžiąją draugę) sugebėjo ištirpdyti visus Saros širdelėje susikaupusius nemeilės gyvenimui ledus. Mergina su didžiuliu entuziazmu prisimena jų bendravimą, atvirus, nuoširdžius pokalbius. Poros metų bendravimo rezultatas - neįtikėtinai pasikeitęs Saros požiūris, elgesys, nuotaika. „Projekto metu aš labai sustiprėjau kaip asmenybė, išmokau bendrauti, mano tikėjimas Dievu tapo gyvas ir kasdien veikiantis. Labai noriu padėti kitiems vaikams ir paaugliams, todėl dabar jau pati mokausi būti Didžiąja drauge“, - apie gyvenimo pokyčius džiaugsmingai kalba Sara.

* * *
Dažnai taip būna - pokalbyje mūsų herojai sako: „Noriu padėkoti...“. Sara irgi ne išimtis. Jos geradarių sąrašas ilgas, tačiau labiausiai nustebino merginos atvirumas: tarp visų jai padėjusių žmonių padėkoti ji nori ir prieš pusantrų metų staiga mirusiam patėviui. „Dabar suprantu, kad jis man tikrai norėjo gero, jo griežtumas tada buvo nepakenčiamas, o dabar mano nuomonė kitokia - jis išgelbėjo mane nuo nuklydimų negerais keliais. Pavyzdžių, kaip atsitinka neprižiūrimoms paauglėms ir mano aplinkoje gausu. Esu jam dėkinga ir už griežtą „rėmimą“ mokytis - dabar mokslas sekasi ir noriu įgyti mėgstamą profesiją. Jeigu būtų gyvas - pasakyčiau jam daug gražių žodžių... Gaila, kad to negaliu padaryti... Labai jo ilgiuosi", - jaudulį vos nuslėpdama sako Sara ir dar priduria, jog būdama Didžiąja drauge nuoširdžiai stengsis padėti jaunesniems. Tegul tokių laimingai pasibaigusių paauglystės istorijų būna kuo daugiau.

Aldona Kalinauskienė / „Suvalkietis“ 2010 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 92 (9174)

Autorės nuotr.: Vilkaviškio vyskupijos „Caritas" direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė Sarą (dešinėje) vadina projekto „Didysis draugas/Didžioji draugė" išauginta mergaite.

Surask septynis Caritas stebuklus

   Tokiu pavadinimu rugpjūčio 2-6 dienomis Šventojoje vyko jau nuo 2003 metų Lietuvos Caritas organizuojama vasaros stovykla – seminaras, kurioje dalyvavo visų vyskupijų Caritas atstovai.
   Penkias stovyklos dienas Caritas bendradarbiai paskyrė ne tik intensyviam darbui, bet ir dvasiniam susikaupimui.
   Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius rekolekcijų karitiečiams metu priminė, kad didžiausias žmogaus priešas – egoizmas, nemokėjimas atleisti, o didžiausias – priimti mums teikiamas Šv. Dvasios dovanas. Nuolatinio pykčio, pagiežos jausmas gula tarsi kalkės žmonių sielose, o to pasekmes pakankamai skaudžiai pajuntame per įvairiausias psichosomatines ligas, depresijas, nerimus. „Mes negalime pakeisti kito žmogaus, bet Dievas gali pakeisti mūsų žvilgsnį [požiūrį] į kitą žmogų“, – kalbėjo kun. Kęstutis. Juk apaštalas Paulius ragina: „Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę, uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia kaip ir esate pašaukti į vieną savo pašaukimo viltį“ (Ef 4, 2-4). Būtina tikėti ir pasitikėti Dievo meile ir gailestingumu, nes Kristus tapo Žmogumi dėl santykio su Dievu atstatymo.

   Viena stovyklos diena buvo skirta aktualiems Caritas veiklos klausimams aptarti. Tai ir finansų paieškos galimybės, kuriomis pasidalino Vilniaus arkivyskupijos Caritas direktorius Linas Kukuraitis su kolegomis. Pačių įvairiausių minčių kaip surinkti lėšų karitatyvinei veiklai vykdyti pateikė ir kitų vyskupijų Caritas atstovai. Aptarti aktualūs klausimai, vykdant ES „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“ programą.

   Stovyklautojai taip pat surengė kūrybinį vakarą, kurio metu vyskupijų Caritas darbuotojai ir savanoriai žaismingai perteikė Caritas veiklos tiek linksmas, tiek liūdnas, patirtis.

   Išvažiuodami karitiečiai stovyklos organizatoriams dėkojo už galimybę pasisemti dvasinės stiprybės, patirti nuostabų bendrystės jausmą, pasidalinti gerąja patirtimi, vykdant pačias įvairiausias artimo meilės veiklas.

Lietuvos Caritas ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Linos Mažeikaitės nuotraukose:
Caritas darbuotojai ir savanoriai su Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebomu Vidmantu Griciumi; kūrybinio vakaro akimirka ir Lietuvos Caritas darbuotojai.

Olandijos jaunimo atstovų viešnagė Kalvarijos Vaikų dienos centre „Žiniukas“

   Liepos 23-31 dienomis Sasnavoje viešėjo Olandijos „Jaunimo fondo Lietuvai“ nariai. Jų atstovai: Marike Grouve ir Sebastian Slots, liepos 28 d. svečiavosi Vilkaviškio vyskupijos Carito Kalvarijos Vaikų dienos centre „Žiniukas“. Svečius atlydėjo Kalvarijos jaunimo grupės vadovė Neringa Sikorskienė. Renginį organizavo vadovė – pedagogė Reda Kubilienė, socialinė pedagogė Daiva Martimjanovienė bei šiuo metu Vaikų dienos centre „Žiniukas“ praktiką atliekanti Marijampolės Kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto 3 kurso studentė Virginija Brokaitė.

   Į renginį, kuris vyko Kalvarijos sporto centre, sugužėjo gausus būrys dienos centro lankytojų, tėvelių, atvyko Kalvarijos ir Sangrūdos jaunimo grupės atstovai, Pradėdama renginį sveikinimo žodį tarė Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, kuri dėkojo svečiams už gražų bendradarbiavimą besitęsiantį jau eilę metų.Vaikų dienos centro lankytojai bei darbuotojos, atvykusius svečius pakvietė pašokti draugystės šokį ir išbandyti jėgas linksmosiose estafetėse. Gera nuotaika, sportinis jaudulys, azartas liejosi per kraštus. Po linksmųjų estafečių Olandijos „Jaunimo fondo Lietuvai“ atstovai visus pakvietė atsigaivinti pačių atsivežtais gaiviaisiais gėrimais, pasivaišinti sausainiais.

   Antroji renginio dalis persikėlė į Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ patalpas, kur svečiai iš Olandijos organizavo žaidimą „Bingo“. Vaikai sulaikę kvapą sekė skaičius, o visus juos užbraukę lentelėje laimingus šaukė: „Bingo!“. Dovanų užteko visiems, Olandijos „Jaunimo fondo Lietuvai“ atstovai jų atgabeno ne vieną dėžę... Kai dovanos jau buvo išdalintos visi susirinkusieji susėdo prie pietų stalo, kur šiltas bendravimas tęsėsi toliau.

   Vilkaviškio vyskupijos Carito Kalvarijos Vaikų dienos centro „Žiniukas“ darbuotojos nuoširdžiai dėkoja Olandijos „Jaunimo fondo Lietuvai“ atstovams, šio renginio organizatoriams ir visiems prisidėjusiems prie šio nuotaikingo renginio bei viliasi, kad ši draugystė tęsis dar ne vienerius metus, kuri vaikams atneša daug naujų įspūdžių ir džiaugsmo.

Daiva Martimjanovienė

VVC VDC „Žiniukas“ socialinė pedagogė

Grigorijui „meškerė“ duota. Ar jis žvejos?

     Prieš pora mėnesių į Marijampolę atvykęs ukrainietis Grigorijus B. (Jis Lietuvos pilietis) greitai tapo žinomu žmogumi. Be nuolatinės gyvenamosios vietos, be darbo, be dokumentų jis vistiek pradėjo savo „misiją“ Suvalkijoje. Iš Ukrainos per Lenkiją, kur kelionę į Lietuvą apmokėjo Lenkijos Caritas, atkeliavęs patrauklios išvaizdos, kalbantis su rusišku akcentu jaunas vyras gerai išmano kaip suminkštinti žmonių širdis ir gauti sau naudos. Jis jau suspėjo apsilankyti Marijampolėje veikiančiose krikščioniškose bažnyčiose, pagalbos pasibeldė ir į Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ duris. Šios organizacijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė bei pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė Reda Kubilienė sakė, jog Grigorijui buvo suteikta visa įmanoma parama: „Caritas“ lėšomis jam padaryta asmens tapatybės kortelė, padėta įsiregistruoti Darbo biržoje, duota maisto produktų, kažkoks geradaris jam sumokėjo už vietą nakvynės namuose. „Caritas“ darbuotojos jam taip pat suteikė ir socialinę -psichologinę pagalbą, pasiūlė apsilankyti Veiklių žmonių bendrijoje bei Anoniminių alkoholikų susirinkimuose, nuvažiuoti į „Pilnų namų bendruomenę“ Panaros kaime, lankytis pas „Rūpintojėlyje“ nemokamas paslaugas teikiančią psichologę Nijolę Kryžanauskienę ar kreiptis į priklausomybių ligų gydytoją.

     Krikščioniškais terminais kalbant, „Grigorijui duota meškerė, kad žuvies jis pats pasigautų“. Tačiau vyras, beje, labai įtaigiai kalbantis apie Dievą bei Bibliją, ta meškere pasinaudoti, o tiksliau - keisti gyvenimo būdo, neskuba: kam žvejoti pačiam, jeigu yra pakankamai gailestingų žmonių ir organizacijų, iš kurių ir šiaip galima gauti naudos. Nakvynės namuose jam per prasta, išgerti duoda draugai, kurių jis jau suspėjo įsigyti. Nekviestas svečias pabuvojo ir Marijampolės krikščionių baptistų bažnyčioje, kurios pamaldos vyksta sekmadieniais P.Kriaučiūno bibliotekoje. Čia jis taip pat bandė pasinaudoti žmonių gerumu. Kaip minėjo šios bažnyčios pastorius Pranas Bielevičius, Grigorijui buvo suteikta pirminė pagalba, raginant apsispręsti gydytis nuo alkoholizmo, ieškoti darbo. Tačiau jaunas vyras vadovaujasi savais principais ir, pasinaudodamas savo puikia išvaizda ir iškalba graudina žmones išgalvotomis istorijomis ir prašo pinigų. Yra pastebėtas jaunų mergaičių draugijoje, vaikinų prašo parūpinti alkoholio.

     Kalbintos „Caritas“ darbuotojos prašo žmones būti atsargius, nesusižavėti Grigorijaus gebėjimu bendrauti, nesvarbu, nors jis nuolat kalbėtų apie Dievą. Žmogus puikiai sugebantis manipuliuoti kitų gerumu ir naivumu gali pridaryti problemų. Sutikus jį geriausia paraginti ateiti į Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ (Bažnyčios g. 42, Marijampolė).

     Aldona MOKOLIENĖ / „Suvalkietis“, 2010 m. liepos 31 d.

Padovanojo inventoriaus

Dėkojame Vilkaviškio dekanato Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijos Caritas skyriaus staliui Jonui Jankauskui už pagamintą ir „Carito“ būstinei padovanotą inventorių: stovus ir spintą rūbams sukabinti.

GRAŽINA VAIČAITIENĖ,

Parapijos Caritas skyriaus vedėja

Prasidėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas vykdomos programos „Didysis Draugas/Didžioji Draugė“ savanorių mokymai

Liepos 16-ąją prasidėjo mokymų ciklas, naujiems į programą „Didysis Draugas/Didžioji Draugė“ įsijungusiems savanoriams, kurie truks tris mėnesius.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre „Rūpintojėlis“ susirinkę būsimi programos savanoriai pirmojo mokymo „Savanorystė – savęs pažinimas“ metu mokėsi kaip Mažuosius draugus išklausyti, suprasti jų problemas, kaip teisingai apsispręsti priimant sprendimus įvairiose gyvenimiškose situacijose. Norėdami tapti tikra komanda savanoriai stengėsi vienas kitą labiau pažinti, mokėsi priimti dovanojamą Dievo meilę per kitus žmones ir dalintis ja su kitais.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanorė Zina Zarembaitė pasidalino savo mintimis bei patirtimi apie savanorystę Caritas organizacijoje. Paskaitos metu, kurią skaitė Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė ir šios programos vykdytoja Reda Kubilienė, mokymų dalyviai sužinojo apie savanorystę ir jos reikšmę žmogaus gyvenime, savanoriškos veiklos principus.

Gautas žinias dalyviai iš karto pritaikė dalyvaudami smagiuose praktiniuose užsiėmimuose. Visiems būnant kartu, laikas nejučia prabėgo. Tai dar kartą įrodo, kad į programos „Didysis Draugas/Didžioji Draugė“ mokymus susirinko puikūs, draugiški, linksmi ir norintys padėti vaikams, kurie turi sunkumų, savanoriai, su kuriais bendraujant ir dirbant laikas tarsi išnyksta...

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija
Nuotraukos Redos Kubilienės

Paramos maistu liepos mėnesį sulauks daugiau kaip 0,5 mln. Lietuvos gyventojų

Įgyvendinant ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą (toliau – MIATLNA), 2010 metų liepos mėnesį 2.275 tūkst. kg maisto produktų bus išdalinta 504.011 labiausiai nepasiturintiems Lietuvos asmenims, kurių pajamos vienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršijo 525 litus. Per Caritas organizaciją parama maisto produktais pasieks 347.427 labiausiai nepasiturinčius asmenis arba 68,93 proc. visų paramos gavėjų. 109.603 asmenims maisto produktus išdalins Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija (21,75 proc.), o labdaros paramos fondas „Maisto bankas“ – 46.981 (9,32 proc.) asmenims.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas beveik 294 tūkst. kg maisto produktų paskirstys 64.591 asmeniui, t.y. 12,82 proc. visų paramos gavėjų.

Paramos gavėjų skaičius pagal savivaldybes (liepos mėn./kovo mėn./padidėjimas):

1. Alytaus rajonas – 8.467 / 7.615 / 852;
2. Birštonas – 792 / 656 / 136;
3. Lazdijų rajonas – 5.799 / 5.057 / 742;
4. Prienų rajonas – 8.440 / 7.365 / 1.075;
5. Kalvarija – 3.720 / 3.123 / 597;
6. Kazlų Rūda – 3.841 / 3.408 / 433;
7. Marijampolė – 8.694 / 7.006 / 1.688;
8. Vilkaviškio rajonas – 12.784 / 11.347 / 1.437;
9. Šakių rajonas – 8.534 / 7.240 / 1.294;
10. Kauno rajonas (12-a seniūnijų iš 25) – 3.520 / 2.844 / 676.

 Į Vilkaviškio vyskupijos Caritas administruojamus pagrindinius sandėlius Marijampolėje, Alytuje ir Šakiuose įvežti šie maisto produktai: kvietiniai miltai, makaronai, manų kruopos, miežiniai sausi pusryčiai, trijų grūdų kruopų košė, trijų grūdų dribsniai, ryžių kruopos ir nesaldintas sutirštintas pienas, kurie jau pristatyti beveik į visus dalinimo punktus. Vienam labiausiai nepasiturinčiam asmeniui skirta po 1 vnt. aukščiau išvardintų produktų (4,54 kg) už 12,56 Lt sumą.

Marijampolės sav. Degučių, Mokolų ir Marijampolės seniūnijų gyventojai skirtą paramą maistu galės atsiimti liepos 20 – rugpjūčio 6 dienomis Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos Caritas patalpose (J. Bendoriaus g. 2) darbo dienomis nuo 9 iki 13 val.

Atkreipiame dėmesį, kad dalinimo laikotarpis kiekvienoje vietoje gali skirtis, nes terminus ir laiką kiekvienas dalinimo punktas turi teisę nustatyti savarankiškai. Iki rugpjūčio 10 d. neatsiimti maisto produktai bus perduoti labdaros valgykloms, todėl raginame gyventojus aktyviai atsiimti jiems skirtą paramą.

Primename, kad parama maistu teikiama asmenims, kurių pajamos vienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui neviršija 1,5 VRP (Vyriausybės remiamų pajamų), t.y. 525 Lt, neatsižvelgiant į socialinį statusą. Šie asmenys turėtų kreiptis į savo seniūnijų socialinius darbuotojus ir užpildyti prašymą paramai gauti. Jeigu savivaldybės socialinių skyrių ar seniūnijų darbuotojai negali patikrinti informacijos apie šeimos pajamas, remiantis turimais duomenimis ir informacinėmis sistemomis, tuomet turi pateikti pažymas apie šeimos narių pajamas.

Prašymai paramai gauti maistu priimami visą laiką. Paramos dalinimo eigoje naujai prašymus pateikę asmenys įtraukiami į labiausiai nepasiturinčių asmenų sąrašus sekančiam paramos gavimo mėnesiui. Taigi, rugsėjo mėn. norintys gauti paramą maistu ir atitinkantys aukščiau išvardintus kriterijus, prašymus socialiniam darbuotojui turi pateikti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 9–10 d., nes savivaldybės atnaujintus labiausiai nepasiturinčių asmenų skaičius ir sąrašus Caritui turi pateikti iki rugpjūčio 13 dienos.

Taip pat primename, kad asmenys, įtraukti į labiausiai nepasiturinčių asmenų sąrašus, pagerėjus jų socialinei padėčiai, privalo nedelsiant informuoti socialinį darbuotoją, kad būtų išbraukti iš paramos gavėjų sąrašo.

Trumpai apie MIATLNA programą

Maistą vargingiausiai gyvenantiems Bendrijos asmenims imta nemokamai dalinti ypač šaltą 1986–1987 metų žiemą, kai sukauptas žemės ūkio produktų perteklius buvo atiduotas labdaros organizacijoms, kad pastarosios jį išdalytų nepasiturintiems žmonėms. Vėliau ši priemonė buvo pratęsta, o jos pagrindu tapo intervencinės atsargos. Pagal šią programą valstybės narės maisto pertekliaus valstybines atsargas galėjo panaudoti kaip pagalbą maistu.

Šia programa siekiama dviejų pagrindinių tikslų:

• socialinio (ženkliai prisidėti prie labiausiai nepasiturinčių asmenų gerovės);
• rinkos (žemės ūkio produktų rinkų stabilizavimas mažinant intervencines atsargas).

Valstybių narių dalyvavimas šioje programoje savanoriškas. 2010 m. programoje dalyvauja 19 iš 27 ES valstybių narių (žemėlapyje tamsiai mėlyna spalva pažymėtos valstybės narės, dalyvaujančios programoje). Lietuvos dalyvavimą programoje 2005 m. iniciavo LR Žemės ūkio ministerija. Pirmieji maisto produktai 94.616 šalies gyventojams buvo išdalinti 2006 m. vasario mėn.

Maisto produktų tiekimo grafikus, statistikos galima rasti tinklapyje http://www.litfood.lt/ skiltyje „Pagalba maisto produktais“.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija