Žolinių šventė Lazdijų senelių namuose

 

Prasidėję 2013 – ieji metai pradžiugino Lazdijų senelių namuose gyvenančius senolius. Netrukus po Naujųjų metų švenčių imtas vykdyti karitatyvinis projektas, kurio pagrindinis tikslas – suteikti džiaugsmo tiems, kurie neturi artimųjų, kuriems stinga dėmesio, šilumos, kitais žodžiais tariant, nuoširdaus žmogiško bendravimo, jau tampa labai gražia tradicija. Ši kilni idėja „gimė“ jaunųjų parapijiečių mintyse, o šiai gražiai jaunimo iniciatyvai neliko abejingas Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyrius. Šių žmonių dėka, senelių namuose gyvenantys senoliai gali džiaugtis ne tik jaunimo sukuriama nuotaikinga susitikimams skirta programa, bet ir skaniomis vaišėmis. Didžiausias postūmis imtis šios iniciatyvos buvo dalyvavimas gerumo akcijoje „Ištiesk pagalbos ranką vargstančiam“, kuri yra vykdoma jau kelerius metus prieš pat didžiąsias metų šventes – Šv. Kalėdas. Prieš didžiąją metų šventę aplankyti Lazdijų senelių namuose gyvenatys senoliai ir jų pačių netiesiogiai išreikštas noras būti lankomiems dažniau, buvo pats didžiausias akstinas naujuosius metus pradėti nauju projektu. Labai džiaugiamės, jog šiai idėjai neliko abejingi Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyriaus nariai. Dar labiau širdį džiugina tai, kad atsirado daugiau jaunų žmonių, norinčių prisijungti prie projekto realizavimo darbų. Širdingą padėką reiškiame Gintarui Gražulevičiui, kuris, vos tik išgirdęs apie tai, tuoj pat suskubo prisijungti prie jo įgyvendinimo bei savo muzikiniais sugebėjimais džiuginti senelių širdis, ir, kitam Lazdijų parapijos jaunimui. Žinoma, didelis žodis ačiū Lazdijų senelių namų direktorei bei dirbančiam personalui už leidimą bendrauti su senelių namų gyventojais bei šios idėjos palaikymą“, - jaunųjų Lazdijų šv. Onos parapijos parapijiečių vardu kalbėjo Lina Jurkonytė, Carito skyriaus savanorė.

Senelių namuose gyvenantys senoliai lankomi įvairių švenčių metu, beveik kiekvieną mėnesį. Vienas iš gražiausių apsilankymų vyko Žolinių – Šv. Mergelės Marijos paėmimo į dangų šventės proga. Seneliams buvo padovanoti šventintų gėlių žiedlapiai, senelių širdis virpino akordeono muzikos garsai, kuriuos jiems padovanojo Tadas Juknevičius, gitara bei dainomis senelius linksmino Gintaras Gražulevičius.

Prisijungti prie senelių lankymo gali kiekvienas, norintis pasidalinti savo šiluma bei nuoširdžiu žodžiu ar, tiesiog, buvimu šalia. Susitikimų su seneliais metu organizatoriai ne tik vaišinasi atsineštais skanėstais, jie senelius džiugina dainomis, šokiais bei nuoširdžiais pokalbiais. Seneliai taip pat su dideliu nekantrumu laukia atvykstančių svečių. Jie dalinasi savo kasdieniais įspūdžiais, jaunystės laikų prisiminimais, pasakoja nuotaikingus atsiminimus iš praeities dienų ir, žinoma, drauge su jaunimu dainuoja dainas.

„Tas nuoširdumas, su kuriuo mus pasitinka seneliai, tas džiaugsmas, kuris puošia jų akis, šypsenos, papuošiančios jų veidus, yra pats didžiausias motyvas dar ir dar kartą pas juos atvykti bei imtis kitų, panašaus pobūdžio projektų. Dažniausiai sergantys ar globos namuose gyvenantys žmonės yra prisimenami prieš šv. Kalėdas. Mūsų, oranizatorių, tikslas buvo dalintis su jais savo laiku bei šypsenomis net ir tada, kai nurimsta šventinis šurmulys bei šalia pasilieka kasdieninė rutina. Kuo daugiau besišypsančių žmonių, tuo gražesnis mūsų pasaulis, o kuo jis gražesnis, tuo jaukiau kiekvienam iš mūsų“, - teigė idėjos iniciatoriai.

Tačiau, apart viso to džiaugsmo, kurį patiria bendraudami su šilumos bei gerumo stokojančiais žmonėmis, projekto organizatoriai turi dar vieną tikslą, kurį stengiasi pasiekti vykdydami karitatyvinius ir socialinius projektus.

„Turbūt nesumeluosiu teigdama, jog mūsų visuomenėje vyraujanti nuomonė apie jaunus žmones yra ganėtinai prasta. Dažnas iš mūsų teigiame, jog jaunas žmogus – tai nusikalsti linkęs žmogus, žmogus, nepaisantis visuomenėje vyraujančių normų, nesigėdijantis pažeidinėti įstatymus. Tačiau, tai yra, viso labo, stereotipas, kurį stengiamės paneigti vykdydami panašaus pobūdžio iniciatyvas. Vieni iš aktyviausių karitatyvinių-socialinių akcijų ir projektų dalyvių yra būtent jauni žmonės. Žmonės, turintys kilnių siekių, aukojantys savo laisvalaikį ar saldų miegą tam, kad galėtų padėti kitiems, žmonės, pasisakantys už ištiestą gerumo ranką. Dažnas iš mūsų puikiai žinome, kas kur ką nužudė, kas ką apiplėšė, puikiai įsimename pavardes tų, kurie įvykdė vieną ar kitą nusikaltimą. Susimąstykime ir paklauskime savęs, ar mes žinome jaunuolio vardą, kuris ištiesė ranką gatvėje paslydusiam seneliui, kuris padėjo panešti sunkų nešulį močiutei, kuris apgynė skriaudžiamą vaiką ar nušluostė ašaras verkiančiam bendraamžiui. Turbūt, kad ne. Tačiau tokių jaunuolių elgesys taip pat yra vertas skambėti mūsų lūpose. Taigi, vienas iš tikslų, kurių siekiame organizuodami įvairaus pobūdžio gerumo artimui darbus, yra parodyti visuomenei, koks nepaprastai šaunus yra mus supantis jaunimas, kiek daug šviesių ir kilnių idėjų jie puoselėja ir siekia įgyvendinti. Tereikia tik juos pamatyti ir juos išgirsti“, - projekto idėja dalinosi Lina.

Lazdijų dekanato ir parapijos Carito skyriaus vadovė Onutė Juodkienė taip pat džiaugiasi šia iniciatyva, tampančia gražia tradicija, ir ragina kuo daugiau jaunimo įsitraukti į panašaus pobūdžio veiklą bei vykdomas paramos ir gerumo akcijas.

Lazdijų šv. Onos parapijos Carito skyriaus informacija

 

 

 

 

Lazdijuose organizuota akcija ,,Mūsų rankos Tau, Dieve!“

Liepos 28 d Lazdijų parapijos bažnyčioje buvo minimi Šv. Onos atlaidai. Per juos Lazdijų šv. Onos parapijos Caritas skyrius kvietė bendruomenės žmones įsijungti į organizuojamą saldžiąją akciją ,,Mūsų rankos Tau, Dieve“  pagal Kristaus žodžius ,,Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (pal.Mt 25,40). Parapijiečiai buvo prašomi  atnešti saldumynų  į bažnyčią ir paaukoti juos vargstantiems, sergantiems, likimo nuskriaustiems  žmonėms.

Lazdijų dekanato ir parapijos Carito skyriaus vadovė Onutė Juodkienė sakė nesitikėjusi, kad tiek daug žmonių atsilieps į šią akciją. Matyt tam pasitarnavo ir šios akcijos paviešinimas populiariame rajono laikraštyje ,,Lazdijų žvaigždė“. Daug žmonių, apie ją sužinoję, neliko abejingi. Ji teigė, kad tik meilė ir pagarba vienas kitam, atjauta ir gailestingumas suburia mus į vieną bendruomenę – gyvąją Kristaus bažnyčią.

,,Labai apsidžiaugėme, kad dėmesį parodė ir daug saldumynų skyrė Lazdijų rajono savivaldybė, taip pat  atlaiduose dalyvavusi Seimo narė Kristina Miškinienė ir jos padėjėjas Saulius Petrauskas. Visų geros valios parapijiečių pavardžių išvardinti neįmanoma, nes jų buvo 65“, - sakė O. Juodkienė.

Akcijos dalyviai į bažnyčią atnešė sausainių, pyragų, pyragaičių, saldainių, šokoladų, keksų, šakotį, arbūzą, medaus, šviežiai suspaustų varškės sūrių, duonos, kitų produktų. Vienas žmogus paaukojo 20 litų. Visa tai, kas suaukota, buvo perduota Veisiejų pensionato, Lazdijų ir Kapčiamiesčio senelių namų, globos centro ,,Židinys“ gyventojams, Lazdijų ligoninėje, Slaugos skyriuje besigydantiems, bažnyčios geradariams, vienišiems, ligotiems asmenims, kurie dėl senatvės ar ligos negalėjo ateiti į atlaidus.

,,Carito vardu dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios akcijos  ir parodžiusiems savo širdies gerumą bei padovanojusiems lašelį džiaugsmo ligoniams, vaikams, seneliams. Kai užsukau į Kapčiamiesčio socialinės globos centrą ,,Židinys“ vaikai, klausė ką jiems atvežiau, meiliai glaudėsi prie šono. Jiems malonus kiekvieno žmogaus parodytas dėmesys. Mes, sveikieji,  dažnai negalime suprasti kenčiančių, sergančių, jei patys nesame patyrę ligos, užklumpančios vienatvės, senatvės liūdesio, nereikalingumo jausmo. Dėmesys ligoniui, nuskriaustam, vienišam ar kitokios nelaimės palaužtam nereikalauja didelių pinigų. Mylėti savo artimą, neatsižvelgiant į tai, koks jis yra, reikia tik noro“, - teigė O. Juodkienė, ragindama visus būti dėmesingais savo artimui.

 

Dalia Nemunytė

 

SAVANORYSTĖS POPULIARINIMAS VILKAVIŠKIO VYSKUPIJOJE

2013 m. birželio 1 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Savanorystės populiarinimas Vilkaviškio vyskupijoje“. Labiausiai savanoriška veikla yra paplitusi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas,  o mažesnuiuose miestuose tokiuose, kaip Alytus, Marijampolė, Lazdijai, Kybartai, trūksta informacijos apie savanorišką veiklą vykdančias organizacijas, ir tai yra trukdis tokiai veiklai plisti.  Šio projekto tikslas -  ne tik kaupti informaciją apie savanorystę, bet ją populiarinti ir vystyti, viešinti ir organizuoti savanorišką veiklą Vilkaviškio vyskupijoje. Savanorystė bus skatinama ir populiarinama keturiuose Vilkaviškio vyskupijos miestuose (Marijampolėje, Alytuje, Lazdijuose, Kybartuose). Projekto vykdymo laikotarpiu bus teikiamos individualios konsultacijos apie savanorišką veiklą, teikiama informacija apie tokios veiklos galimybes Caritas ir kitose vyskupijos organizacijose.

Kodėl būtent Vyskupijos Caritas ryžtasi įgyvendinti tokį projektą? Vyskupijos Caritas yra pagrindinė Katalikų Bažnyčios institucija, vykdanti socialinę ir caritatyvinę Bažnyčios misiją vyskupijos, dekanato ir parapijos lygmeniu, koordinuojant savo  veiklą kartu su Lietuvos Carito organizacija. Lietuvos Caritas teikia įvairiopą paramą skurstančioms šeimoms, vienišiems ligoniams, nuteistiesiems ir grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims, prekybos moterimis aukoms, pabėgėliams, benamiams, nepriklausomai nuo jų religijos, rasės, amžiaus ar tautybės. Lietuvos Caritas daugiausiai realizuojasi projektinėje veikloje, taip pat prie jos veiklos krypčių priklauso socialinių problemų sprendimų strategijos kūrimas, visuomenės informavimas ir švietimas bei savanorystės plėtra.  Lietuvos Caritas organizacijos veikla grįsta savanoriško darbo principais, šios organizacijos narių daugumą (95 proc.) sudaro savanoriai.

Asmenys, gyvenantys Alytaus mieste ir pageidaujantys savanoriauti, nevyriausybinės organizacijos, dirbančios ar ketinančios dirbti savanoriškos veiklos srityje bei pageidaujančios dalyvauti projektinėse veiklose  kviečiami iki birželio 21 d. kreiptis į Alytaus dekanato Caritas centrą tel. 861843723 arba el. paštu: vsavanoriai.caritas@gmail.com.

Rasa Gražulienė                                                                                               
Alytaus dekanato Caritas vedėja
                                                                                                 

„Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11)

Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekto „Kompleksinė pagalba socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“, kuris vykdomas Alytaus dekanate, socialinės darbuotojos Rasa Gražulienė ir Sandra Kratavičiūtė  Alytaus pataisos namuose 2013 m. kovo 20 dieną suorganizavo renginį „Nė aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jn 8,11).  Renginys buvo skirtas visiems nuteistiesiems, ne tik tiems, kurie yra projekto dalyviai. Renginio tikslas – teikti dvasinę pagalbą nuteistiesiems, ugdant jų tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu bei pristatant Gailestingumo namų misiją. Kaune, šalia Petrašiūnų bažnyčios ir vienuolyno, kuriame gyvena broliai kapucinai, gyvuoja Gailestingumo namai, atviri kiekvienam gyvenime pasimetusiam žmogui. Tai priebėga, kurioje sustiprėjus, atradus vidinę laisvę, autentišką santykį su Dievu, išmokstama tarnystės ir tokiu būdu keliamasi naujam, visaverčiam gyvenimui.
 Nuo kitų, įvairiose Lietuvos vietose įsikūrusių reabilitacinių bendruomenių,  Gailestingumo namai skiriasi pirmiausia tuo,  kad priima ne tik sergančiuosius priklausomybės ligomis, bet skurdo, kitų negandų prispaustus, išgyvenančius neviltį, gyvenimo beprasmybę žmones .

Renginyje dalyvavo ir su nuteistaisiais bendravo iš Petrašiūnų gailestingumo namų atvykę Petrašiūnų parapijos klebonas, čia įsikūrusio kapucinų vienuolyno vyresnysis brolis Vincentas Gintaras Tamošauskas ir  Gailestingumo namų savanoriai Audrius Žvirblis ir Valdas Palšis.  Svečiai liudijo savo tikėjimą Dievu, pasidalindami savo gyvenimo istorijomis: kaip Jie išgirdo ir patyrė nesmerkiantį Dievo balsą  kviečiantį atsiversti ir pakeisti savo gyvenimą, tikėti ir atgailauti.  Jie  drąsino nuteistuosius gręžtis į Dievą, nusigręžti nuo nuodėmių, viltis Dievu, kuris yra vienintelis  Gelbėtojas. Pašlovinę Dievą giesme, paliudiję savo tikėjimą, broliai meldėsi už nuteistuosius  užtarimo malda.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Socialinio darbuotojo padėjėjo pažymėjimų įteikimo šventė

2013 m. kovo mėn. 12 dienos popietę į Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centrą „Rūpintojėlis“ rinkosi projekto „Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ dalyviai. Čia buvo įteikti pusę metų trukusių socialinio darbuotojo padėjėjų mokymų baigimo pažymėjimai. Šią gražią šventę pradėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa, kuris ragino nesustoti daryti gera, nes krikščioniškas tikėjimas reiškia nuolatinį veikimą ir pagalbą vieni kitiems. Buvo pasidžiaugta, jog žmonių grupė ne tik įgijo naujų žinių bei įgūdžių, bet ir patys aktyviai įsijungė į artimo meilės darbus. Nuolat grupę lydėjusi jos mylima dėstytoja Audronė Putauskienė džiaugėsi, jog turėjo galimybę artimiau pažinti į projektą įsijungusius asmenis, atskleisti jų talentus, bei skatino juos ir toliau eiti per gyvenimą lydimiems gerumo. Pažymėjimus gavusieji projekto dalyviai dėkojo už suteiktą galimybę dalyvauti veiklose, minėjo, jog įgavo daugiau pasitikėjimo savimi bei savo gebėjimais. Įgytas žinias ir įgūdžius žmonės žadėjo panaudoti ne tik ieškodami naujo darbo, bet ir aktyviau įsijungdami į pagalbos centre organizuojamas savanoriškas veiklas.
Projektą „Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ finansuoja Europos socialinio fondo agentūra Europos Sąjungos lėšomis. Jis skirtas socialinės rizikos asmenų integravimui į darbo rinką.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Priklausomybių prevencinė pamoka „Nuskandintas gyvenimas“ Marijampolės Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėje mokykloje

Kovo 7 – ąją dieną Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro Rūpintojėlis socialinės darbuotojos Dalia Griūnaitė ir Reda Kubilienė lankėsi Igliaukos Anzelmo Matučio vidurinėje mokykloje. Čia jos bendravo su aštuntosios klasės moksleiviais, mokyklos direktore Janina Alesiene ir socialine pedagoge Oksana Gentavičiene. Moksleiviai buvo supažindinti su socialiniu darbu, jį apimančiomis sritimis bei patys praktiškai dalyvavo vienoje iš šio darbo dalių – priklausomybių prevencinėje veikloje.


Kadangi paaugliai nuolat siekia išbandyti naujus, bet ne visada naudingus dalykus, jų tarpe daugėja jaunuolių, turinčių žalingų įpročių, kurie tampa priklausomybėmis, todėl, naudojant aktyvius metodus, buvo išsiaiškinta pačių moksleivių samprata ir požiūris į kenksmingų medžiagų vartojimą.

Per socialinę dramą „Nuskandintas gyvenimas“ jaunuoliai bandė perteikti savo bei visuomenės požiūrį į alkoholio vartojimą bei priklausomus asmenis. Simuliacinio žaidimo pagalba moksleiviai galėjo artimiau pajusti priklausomybių keliamas problemas bei atskleisti galimas priežastis. Išryškėjo jaunuolių požiūris į šiandienines visuomenės problemas. Jie mano, kad tabako ir alkoholio vartojimas nėra toks pavojingas kaip narkotinių medžiagų poveikis, silpnieji alkoholiniai gėrimai yra laikomi „nekaltais“ ir nepavojingais, priklausomybės atsiradimą dažnai lemia asmens bendravimo problemos. Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro darbuotojos moksleiviams akcentavo, kad turinčiam priklausomybę žmogui galima padėti, tik nereikia jo palikti vieno.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

PRISIMINIMAI...

Perskaičiusi interneto svetainėje straipsnį apie Vilkaviškio Caritas darbus, prisiminiau  ir noriu papasakoti, kaip aš prisidėjau prie Caritas veiklos.

      1992 m. iš O. Brilienės perėmusi vadovavimą Vilkaviškio dekanato Caritas centrui, subūriau grupelę pagyvenusių moterų, kurios ėmėsi darbo. Iš pradžių net neturėjome patalpų, tai rinkdavomės mano namuose, bet vėliau priglaudė „Žiburio“ vid. mokykla, paskirdama porą kambarių. Dauguma savanorių buvo labai aktyvūs, todėl susirinkę aptardavome darbo planus, melsdavomės, giedodavome rožančių už mirusius. Atėjus vasarai, atidarėme Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje labdaros valgyklą, kurioje kasdien per visą vasarą maitinome apie 30 vaikų iš sunkiai besiverčiančių šeimų. Sekančiais metais tokia pat valgyklėlė veikė „Žiburio“ vid. mokykloje. Vilkavišky ir Piliakalniuos buvo atidarytos labdaros kirpyklos, kurių paslaugomis nemokamai galėjo naudotis visi norintieji. Perėjus dirbti į kitas, erdvesnes patalpas, buvo atidaryta ir labdaros vaistinė.

      Neapsiėjome ir be linksmybių: parapijos salėje organizavome Trijų Karalių, Užgavėnių šventes kartu su miesto gyventojais. Pasikvietėme ir Didvyžių pensionato bendruomenę, kuri  buvo paruošusi programą. Draugavome ir su Gudkaimio senelių prieglauda, moterys nuvažiuodavo ten gyvenančiuosius aplankyti, nuveždavo dovanų.

      Vilkaviškio Caritas draugavo ir su kitų parapijų Caritas nariais. Kai gaudavome didesnį kiekį labdaros iš Marijampolės, sukviesdavome parapijų klebonus ir Caritas pirmininkes, vykdavo veiklos aptarimas, pabendravimas. Kultūros namuose organizavome visų dekanato parapijų Caritas šventę, į kurią buvo pakviestos visos paramą gavusios šeimos.

      Reikia padėkoto Vilkaviškio vyskupijos Caritas vadovėms, kurios nepagailėdavo labdaros ir dekanatams. Parsivežimui buvome įsigiję net autobusiuką. Buvome atidarę ir labdaros parduotuvėlę, kurioje už simbolinę auką galėjo gyventojai įsigyti drabužių. Gautas lėšas panaudodavome valgyklų, kirpyklų išlaikymui ir švenčių organizavimui.

      Vištyčio parapijos Caritas suorganizavo dekanato karitiečiams rekolekcijas. Už tai dėkingos ir Vištyčio vid. mokyklos vadovybei.

      Dekanato Caritas draugavo ir su Čikagos lietuviais, kurie svečiavosi Vilkavišky, o Vokietijos svečiai su labdara buvo nuvykę net į Piliakalnius, kur buvo maloniai priimti.

     1995 m. Vilkaviškyje įkuriama Katalikių moterų draugija, buvau išrinkta jos pirmininke, todėl Carito darbus teko perduoti.

 

                      Konstancija Pušinaitienė

Šeštokų parapijos "Caritas" gyvenimas

http://sestokucaritas.lt/sestok-parapijos-caritas/8-sestok-caritas/3-sestok-parapijos-caritas-gyvenimas

Savanorystė-veikla iš gailestingumo ir meilės

http://www.drg.lt/index.php/kultra/5896-savanoryst-veikla-i-gailestingumo-ir-meils.html

Iki lapkričio 9 d. pratęstas maisto produktų dalinimo terminas

     Informuojame, kad Marijampolės savivaldybės Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojai iki spalio 31 d. neatsiėmę jiems skirtų maisto produktų, tai dar galės padaryti pratęsus jų dalinimo terminą, t.y. lapkričio 5-9 dienomis nuo 10 iki 14 val. Kauno g. 113.

     Primename, kad Marijampolės savivaldybės Marijampolės ir Narto seniūnijų labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto produktai dalinami iki lapkričio 9 d. Šv. Vincento Pauliečio parapijoje (Vytauto g. 33) darbo dienomis nuo 10 iki 16 val.

     Spalio mėnesį 4,205 kg maisto produktų davinį vienam asmeniui sudaro: kvietiniai miltai, makaronai, greito paruošimo makaronai, trijų grūdų kruopos, cukrus ir rapsų aliejus.

     Lapkričio 12 d. maisto produktų dalinimas sustabdomas ir susidarę likučiai bus perduoti labdaros valgykloms ar kitoms socialinėms institucijoms.

     Raginame gyventojus, kurie įrašyti į labiausiai nepasiturinčių asmenų sąrašus, laiku atsiimti jiems skirtus maisto produktus.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Savanorystė– geriausias vaistas nuo depresijos

Gyvenimas- kaip gražiausia rudeninių lapų puokštė, kurioje tiek daug spalvų ir kiekviena jų džiugina mūsų širdis. Atrodo, tiek nedaug mums reikia, kad būtume laimingi, tačiau mūsų laimę kartais trikdo kasdieniniai rūpesčiai. Tuomet užmirštame, kad Dievas mus sukūrė pagal savo paveikslą ir davė mums Meilės dovaną, kad ją dalintume kitiems. Dažnai mes uždarom savo širdies duris, nes bijome, kad būsim įskaudinti ar sužeisti, todėl mūsų neaplenkia vienatvė, liūdesys ar depresija. O kas galėtų mums padėti? Kur kreiptis pagalbos, kai sunku? Šie klausimai kyla kiekvienam iš mūsų. Tačiau neradę atsakymo, mes prarandame pasitikėjimą savimi ir tikėjimą, jog kažkada bus geriau. Tačiau Dievas kantriai laukia už mūsų šidies durų ir kviečia mus jas atidaryti bei priimti Jo pagalbą. Jis kiekvieną iš mūsų labai myli, nesvarbu kokie mes esame. Aš taip pat esu tame ieškojimų kelyje ir kartais pasidaro taip liūdna, kai matau aplink save tiek tuščių pažadų, apgaulės ir netikrumo. Tuomet norisi užsidaryti savyje ir atsiriboti nuo šio pasaulio.

2012 m. spalio 11 d. teko dalyvauti seminare, kuriame buvo kalbama apie savanorystę kaip vaistą nuo depresijos, kurį organizavo Vilkaviškio vyskupijos Caritas, vykdydamas socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 metų  įgyvendinimo programą  „Savanorių pritraukimas ir motyvavimas Vilkaviškio vyskupijoje”.  Net neįsivaizdavau, kad pagalba kitiems gali mus pačius išgydyti nuo depresijos.

Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė ir seminaro lektorė Lietuvos Carito socialinė darbuotoja Dalia Griūnaitė apsilankė Vilkaviškio dekanato Carito būstinėje, kur buvo susirinkęs gausus būrys Carito savanorių bei savanoryste besidominčiųjų iš Alvito, Lankeliškių, Pajevonio, Bartininkų, Vilkaviškio ir kitų parapijų. Lektorė seminaro dalyviams, priminė, kas yra savanorystė ir kokią naudą ji teikia visuomenei ir pačiam savanoriui. Ji sakė, kad savanoriška veikla vykdoma laisva valia ir atlygis už ją nemokamas. Žmonės, kurie savanoriauja, gauna neapčiuopiamą naudą: sugrįžta teigiamas savęs vertinimas, pasiryžimas siekti tikslų, tobulėja bendravimo įgūdžiai, mažėja depresijos tikimybė.

Savanorystė turi ir savų minusų. Tai žmonių apkalbos, pavydas ir nesupratingumas. Džiugu, kad teigiamų savybių suradome daugiau negu neigiamų. Pats geriausias savanorystės pavyzdys yra pats Jėzus Kristus. Jis tarnavo žmonių gerovei, juos gydydamas ir nei vieno neatstumdamas, kad ir koks žmogus į jį kreipdavosi- ar raupsuotas, ar pilnas netyrų dvasių, ar laisvo elgesio, visuomenės atstumtas. Tai kodėl mums taip sunku priimti kitą žmogų, tokį koks jis yra?

Jėzaus širdis buvo atvira ir mylinti, todėl Jis paaukojo savo gyvybę, kad išgelbėtų mus savo noru. Ar reikia dar geresnio pavyzdžio?  

Savanorystės darbais mes šlovinam Viešpatį. Tai įsipareigojimas, kuriuo teikiam pagalbą savo artimui. Ši mintis verčia susimąstyti ir priimti tinkamą sprendimą. Daug žmonių nedalyvauja savanorystės veikloje, nes nemato tame jokios naudos, neleidžia sveikata, trūksta laiko arba tiesiog jiems niekas to nepasiūlė. Net 35% žmonių, kurie niekada nedalyvavo tokioje veikloje, nes jiems niekas nepasiūlė. Šie skaičiai rodo, kad labai svarbu pakalbinti tuos, kurie yra šalia mūsų. Galbūt kaip tik jiems padėsime atrasti savo pašaukimą ar įveikti depresiją.

Savanorystė– geriausias vaistas, kuris neturi šalutinio poveikio. Patys paprasčiausi dalykai, kuriuos darome su meile, neieškodami sau naudos, gali tapti pačia vertingiausia dovana tiems, kurie jaučiasi vieniši ir atstumti. Jiems tai teikia stiprybės ir tikėjimo, kad jų buvimas šalia mūsų yra labai svarbus ir reikšmingas. Mes turime būti atsakingi, atlaidūs ir prašyti Dievo pagalbos kasdieniniuose mūsų sprendimuose, kad jie būtų teisingi ir paremti Didžiuoju Meilės įsakymu.

                      Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę išgirsti tai, kas naudinga ne tik mūsų kūnui, bet ir sielai. Norėčiau paraginti jaunus ir pagyvenusius žmones. Nebūkime abejingi kitų skausmui ir mylėkime vieni kitus, kaip Dievas visus mus myli.

                          

Janina Penkaitytė

Vilkaviškio dekanato

Lankeliškių parapijos Carito savanorė

 

„Asmens religinė branda yra pamatas savanorytei Caritas organizacijoje“ (2012 09 28)

Rugsėjo mėnesį Vilkaviškio vyskupijos Caritas vykdydamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių socialinės plėtros 2011-2013 metų įgyvendinimo programą “Savanorių pritraukimas ir motyvavimas Vilkaviškio vyskupijoje” Alytaus ir Marijampolės regionuose organizavo mokymus esamiems ar norintiems savanoriauti asmenims, tema „Savanoriškos veiklos samprata. Aktyvus pilietiškumas”. Seminaruose, kurie vyko Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio dekanatuose gausiai dalyvavo savanoryste susidomėję ir aktyviai savanoriaujantys žmonės. Mokymus vedė ir savo patirtimi dalinosi Lietuvos Carito generalinio direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė. Pristatydama savanorystės sampratą, lektorė kalbėjo, jog būti savanoriu, tai reiškia dirbti kitų labui, neimant piniginio atlygio, tikslingai ir savo valia, ne savo šeimos rate. Ji sakė, kad kiekvienas sąžiningas žmogus gali būti savanoriu, jis gali dirbti visose visuomeninio gyvenimo srityse, kur tik yra reikalinga kokia nors pagalba. Apžvelgusi savanorystės Lietuvoje ir užsienyje statistiką, paskaitininkė pristatė ir pačias populiariausias savanorystės formas, tai yra savanoriavimą sporto ir aktyvaus poilsio gamtoje klubų veikloje, švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijose ir religinėse bei bažnytinėse organizacijose. Lektorė pasakojo, kad ateidamas į organizaciją, savanoris dovanoja savo asmenį: savo vertybes, atvirumą, nusiteikimą, įgūdžius ir kitus savo talentus. Savanoris apsisprendžia ir dėl laiko, kurį gali skirti, atsakomybės, kurią gali prisiimti, pagal savo išgales. Vidutinio ir brandaus amžiaus savanoriai, kurių Lietuvos Caritas skaičiuoja apie 70 % daugiau remiasi vertybių sistema. Esminis postūmis savanoriškam darbui yra altruistinis motyvas. <>Carito vizijoje apibrėžiama, jog Carito pagrindinė misija – tarnavimas ir pagalba pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Pagalba grindžiama asmens orumo, tolerancijos ir veiklios meilės vertybėmis. Taigi, dauguma savanorių ateina su krikščioniškomis vertybėmis, kurios skatina paklusti meilės vieni kitiems reikalavimui. Tikėjimo įkvėptas žmogus prisiima atsakomybę, kuri yra ne tik jo atsakomybė už save patį. Janina Kukauskienė apžvelgė ir bendrąją motyvaciją savanoriškai veiklai bei citavo Popiežiaus Benedikto XVI mintis apie savanorišką darbą. Popiežius enciklikoje „DEUS CARITAS EST“ rašė, kad vidinis įsitraukimas į artimo vargą bei kančią taip virsta savęs dalijimu jam, kad dovana artimo nežemintų, turiu dovanoti jam ne tik ką nors, kas man priklauso, bet patį save, turiu būti kaip asmuo, tai yra negaliu jaustis geresniu, protingesniu ar džiaugtis, jog pats nesu tokioje situacijoje kaip pagalbos prašytojas. Lektorė kalbėjo apie tai kaip reikėtų priimti tuos stokojančiuosius, kurie yra nedėkingi savanoriams, dažnai dirbantiems sunkų fizinį darbą, pvz. „ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims bendrijoje” programoje bei atiduodantiems dalelę savo širdies, kad suteiktų pagalbą. Ji sakė, kad geriausias patarimas yra pal. arkivyskupo Jurgio Matulaičio žodžiai „Blogį nugalėk gerumu!”, tai yra apgailėjimas, kad tam tikru laiku niekas nepakūreno to žmogaus širdies ugniakuro dėmesiu ar meile, kurios jam tuo metu labai reikėjo. Lektorė kalbėjo, kad Carito savanoriui labai svarbi religinė branda, kuri pasireiškia Dievo buvimo kasdienybėje pojūčiu, atgaila ir atsakingumu, Dievo vadovavimo ir ženklų atpažinimu, kasdiene malda. Ji pabrėžė, kad tik maldos žmogus, kuris savo gyvenimo pamatu laiko Jėzų, gali dalintis artimo meile, kurią yra gavęs iš savo Kūrėjo.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Jaunieji Carito savanoriai apie priklausomybės ligų sampratą ir mitus žinių sėmėsi „Pilnų namų“ bendruomenėje (2012 09 19)

Rugpjūčio mėnesį Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo pakviesti vykti į Pilnų namų bendruomenę ir gyvai pajusti, kuo gyvena jos nariai. Į kelionę jaunimą su bendra malda ir geriausiais palinkėjimais išlydėjo organizacijos vadovai ir Caritas draugai iš Vokietijos, Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai komiteto (Hilfskomitee Litauen–Weißrussland). Vilkaviškio vyskupijos Caritas autobusiuko atvykimas į Pilnų namų bendruomenės teritoriją sutapo su varpų skambėjimu – taip čia skaičiuojamas laikas leidžia pajusti, jog net būdamas vienas esi bendruomenės dalis. Čia, gražios Dzūkijos gamtos apsuptyje gyvenantys žmonės, puikiai sutvarkę savo gyvenamąją aplinką, savo pavyzdžiu visus svetingai priimamus apsilankančiuosius įkvepia ir sužadina troškimą daryti gerus darbus. Svetingai priimtas į bendruomenės gyventojų kasdienybę pusdieniui įsijungė ir savanorių būrelis. Trumpo nuoširdaus pabendravimo metu jaunimas buvo supažindintas su bendruomenės aplinka ir gyventojų dienotvarke. Pilnų namų bendruomenė turi didelį vaistažolių ūkį. Vaistažolių auginimas ir surinkimas reikalauja daug kruopštaus ir kantraus darbo, kuris yra reikalingas ne tik išgyvenimui, bet ir reabilitacinei veiklai, valios bei dvasios stiprinimui. Prie bendro triūso tą dieną prisijungė ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai, programos „Aš ir tu- būkime kartu“, skirtos žalingų įpročių bei elgesio prevencijai per Marijampolės savivaldybės jaunimo aktyvinimą savanoriškoje veikloje. Vyriausia vaistažolių ūkio technologė, atsakinga už vaistažolių džiovinimą, paprašė patalkininkauti renkant žemuogių lapus. Palydėti į šilo pakraštį, talkininkai kibo į darbą: kas arčiau, kas toliau, saulės nušviestuose plotuose, žemuogynų pasidairydami, pamažu dėžes pildė žaliais lapeliais. Dalindamiesi naujais įspūdžiais, savanoriai nusprendė, jog toks darbas reikalauja nemažai kantrybės ir užsispyrimo. Šias savybes išsiugdyti dažniausiai ir tenka asmenims, kurie nori išmokti gyventi su priklausomybe, bet eiti sveikimo keliu. Po maldos su Pilnų namų gyventojais, Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo svetingai pavaišinti pietumis, kuriuos valgė kartu su bendruomenės gyventojais. Vėliau brolis Mykolas plačiau papasakojo apie Pilnų namų bendruomenės atsiradimą bei savo asmeninę gyvenimo patirtį. Savanoriai sužinojo, kad nelabai derlinga Dzūkijos žemė yra labai tinkama vaistažolėms auginti. Brolis pasakojo, kad istorijos raidoje įvairios vienuolijos dažnai turėdavo žolelių ūkius, tad ir šiai naujai besikuriančiai vienuolijai vaistažolių auginimas yra labai tinkama ir naudinga veikla. Žolelių rinkimui reikia daug darbo rankų, kruopštumo ir kantrybės, todėl šių savybių ugdymas padeda įgyvendinti pagrindinę Pilnų namų bendruomenės misiją– pagalbos teikimą vyrams, priklausomiems nuo alkoholio ir narkotikų, nes darbas– svarbi terapijos dalis. Šiuo metu bendruomenėje gyvena 25 reabilitacijoje dalyvaujantys ir besimokantys žengti asmenybės laisvėjimo keliu vyrai, kuriems Pilnų namų durys išlieka atviros ir po programos pabaigimo. Brolis Mykolas jautriai išsakė egzistuojančias problemas ir pasidžiaugė, kad net ir vienas ar du iš šimto asmenys, drąsiai žengiantys sveikimo keliu, yra didelis pasiekimas, dėl kurio verta stengtis. Ekskursijos pabaigoje buvome supažindinti su naujai pastatytu pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu Pasyviuoju pastatu– nauju bendruomenės gyvenamuoju namu. Išvykos pabaigoje Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriai buvo apdovanoti Panaros „Pilnų namų“ bendruomenės išaugintų vaistažolių arbatomis, kad jų skonis primintų šią įspūdingą išvyką. Prieš išvykdami, po trumpo stabtelėjimo paskutiniam įsiamžinimui fotonuotraukose, vieni kitiems šio susitikimo dalyviai negailėjo pačių geriausių palinkėjimų bei kvietimų apsilankyti ir ateityje. Kelionė namo buvo kupina pasidalinimo dienos įspūdžiais bei lydima dovanotų žolelių aromatingo dvelksmo. Vilkaviškio vyskupijos Caritas
Pagalbos centras „Rūpintojėlis“
soc. darbuotoja Dalia Griūnaitė

PRASMINGA KADDIENYBĖ

Nors ir iš didžiausios šventės grįžtum, kol ne namie, kol ne su savais – viskas šiek tiek tamsu ir šalta. Lauki atidaromų durų į jaukius namus ir vėl beldžiasi atmintin tas paprastas paveikslas apie skubančius ir laukiančius...

 Ir taip kasdien, kiekvieną sykį.

                      Tik kažkodėl kasdienybę įpratome piešti pilka spalva. Visa, kas buitiška, kasdieniška pasidarė nuobodu, įkyru, nereikalinga. Visur kasdienybė – su minuso ženklu. Gyvenimą įpratome matuoti nuo švenčių iki švenčių, - per jas mes švytime, šypsomės, pasakome labai daug gražių žodžių, nepalikdami viso to, pirmadieniams.

                      Štai ir vėl praėjo vasara su nemaža švenčių dienų kraite. Po tokio atokvėpio nuo kasdienybės pats laikas pagalvoti, kaip įsijungsime į amžinai besisukantį laiko ratą, primenantį tekančią ir nusileidžiančią saulę.

                      Sako, kad moteris pirmoji sukūrė būstą ir prijaukino žvėrį. Visko gali būti. Juk ji geriausiai suprato, kad jos beplunksniui mažyliui neužteks lizdo ant uolos. Turbūt ir šventę sukūrė moteris, nes tik prasminga kasdienybė iškelia pabaigtuvių vainiką.

                      Tai pajutau dalyvaudama Vilkaviškio vyskupijos Caritas projekte “Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims”. Šį projektą “pagimdė” ir puoselėja Carito “Gailestingosios meilės” organizacijos darbuotojai. “Didelių” vadovaujančių vyrų šešėlyje jie tarsi gerosios dvasios. Kaip dažnai būna – tie “nepastebimi” žmonės iš pirmadienių, antradienių kasdienybės sugeba atvesti į didelę šventę.

                      Projekte lankosi ir dirba ilgalaikiai bedarbiai, tai yra tie, kurie 2 metus nedalyvavo darbo rinkoje; socialinės rizikos šeimos; neįgalieji; kalintieji asmenys, kuriems iki bausmės atlikimo pabaigos likę 24 mėnesiai; grįžę iš įkalinimo įstaigų; priklausomybės ligomis sergantys ir besigydantys žmonės. Veikia profesijų įsigijimo kursai – soc. darbuotojų padėjėjų, buhalterių, medienos apdirbėjų, stalių – dailidžių, barmenų – padavėjų, kirpėjų, elektrikų.

                      Nerašysiu apie tai, kad šio projekto įgyvendinimas reikalauja daugybės jėgų, proto ir širdies pastangų. Parašysiu tik apie vieną “kasdienišką” Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro “Rūpintojėlis” darbuotojų dieną. Kai nudirbti dienos darbai, miestą apgaubia sutemos, prasideda minties darbas... ”Kaip prieiti, kad neatstumtum suklupusių, vis dar savęs tebeieškančių, kaip  pažadinti juose miegantį Dievo vaiko orumo pojūtį, pasitikėjimą savimi?  Kuo sudominti, kad jie pagaliau išmoktų gerbti save? Dvejetas tūkstančių metų nuo Kristaus gimimo buvo per trumpas laiko tarpas, kad visų homo sapiens sielose įsiviešpatautų Jėzaus priesakai: ”Neužmiršk kenčiančio”, “Mylėk savo artimą...”

                      Ir taip kasdien.

                      Gal ir nenaujos šitos, Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre “Rūpintojėlis” dirbančių moterų mintys. Bet įstrigo atmintin, nes mums reikia gerų, svarių minčių, kuriomis galėtume pradėti ir užbaigti dieną. Mums reikia atrasti žodžius  joms išreikšti. Žodžiai turi svorį. Jie gali užgauti, sužeisti. Jie gali atgaivinti ir pagydyti.

                      Bendrauju su šiomis moterimis ir kaskart išsinešu tiek daug! Jos man atskleidė svarbią tiesą – žmonija dar labai jauna mūsų Planetoje ir kai pasaulio išmintingieji  ją bars ir sielosis dėl jos nedorumo, tai „Rūpintojėlio“ darbuotojos būtinai ją užtars.

                      Tokia paprastų, nepastebimų, bet sugebančių padovanoti šventę moterų prasminga kasdienybė. Viliuosi,  jog dalykai, ties kuriais širdys ir mintys susitelks, susilauks dosnaus atlygio. Juk viskas prasideda šiandien.
                                                                                                                             
                                                                                                                            Lina Arcišauskienė

Projektą "Kompleksinė pagalba socialinės atskirties asmenims“ VP1-1.3-SADM-02-K-03-073 remia:

 

Gyventojų dėmesiui

Informuojame, kad Marijampolės savivaldybės Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojai, neatsiėmę maisto produktų iki birželio 1 dienos, tai gali padaryti per papildomą dalinimo dieną, t. y. birželio 6 d., Kauno g. 113, nuo 10 iki 14 val.
Per papildomą dieną neatsiimti maisto produktai bus perduoti labdaros valgyklai.

Primename, kad iki birželio 14 d. maisto produktus Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapijos Caritas skyriuje (Vytauto g. 33) turi atsiimti Narto ir Marijampolės seniūnijų gyventojai. Maisto produktai dalinami darbo dienomis nuo 10 iki 17 val., penktadieniais iki 16 val.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

„... tiltas ir grožis turėtų mus sujungti į vieną didelę piliečių bendruomenę – tokią, kurią iš tiesų vienija GERUMAS“

     Š. m. gegužės 18 d. asociacija „Sūduvos kultūros fondas“ Marijampolėje, Vilkaviškio gatvėje ant tilto per Šešupę, jau trečiąkart marijampoliečius pakvietė į akciją „Žydintis tiltas. Padovanok gėlę savo miestui“.

     Akcijos metu kiekvienas norintis, įskaitant įstaigas ir organizacijas, galėjo savo miestui padovanoti po svyrančiąją pelargoniją. Šiemet, Marijampolei švenčiant 220-ies metų miesto savivaldos jubiliejų, šioje akcijoje dalyvavo ir Vilkaviškio vyskupijos Caritas jaunieji savanoriai.

     Marijampolės pataisos namuose kalinčiųjų ir VšĮ Vaiko tėviškės namų auklėtinių pastangomis, besiruošiant šiai akcijai, buvo atnaujintas tiltas: nušveistos, atnaujintos ir nauja spalva nudažytos tilto atramos, pritvirtinti nauji loveliai geradarių padovanotoms gėlėms. Šiemet jomis UAB „Marijampolės gatvių remontas“ gėlininkės apsodino jau abi tilto puses, kurias prižadėjo prižiūrėti kaip ir kitus miesto želdynus.

     Šventinę akcijos nuotaiką kūrė Šakių kultūros centro cirko studijos „Šypsena“ artistai, kurie dalijo saldainius, žaidė su mažaisiais akcijos dalyviais, nepamirštant į žaismingą pasirodymą įtraukti ir vyresniųjų Marijampolės gyventojų bei jos svečių.

     O kokia šventė be kalbų, kurios buvo sakomos ant bačkos?.. Jaunieji Caritas savanoriai, pasipuošę Caritas marškinėliais ar liemenėmis, reprezentuodami organizaciją, dirbančią gailestingumo darbus vargstančiajam, šios akcijos metu kalbėjo apie savanorystės svarbą, meilę savo miestui – Marijampolei.   Pasisakydami jie priminė,  kad labai svarbu savo gimtajam miestui dovanoti, ne tik gražias gėles, bet taipogi ir gerus, prasmingus darbus šalia esančiam artimajam, pagal Jėzaus Kristaus mokymą broliui ar sesei.

     Tai iš tikrųjų nepaprastai džiugi ir vertinga akcija, nes jos metu, kiekvienas norintis galėjo išsakyti savo nuomonę, komplimentus savo brangiam, gimtam miestui ir taip, tam tikra prasme, susivienyti: patriotiškumu, miesto ir artimo meile, su Viešpaties pagalba – tikėjimu, suvokti, jog visada ateina šviesesnis rytojus, kuris atneša naujų siekių, vilties ir darbų, kiekvienam iš mūsų.

     LR Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, komentuodamas jaunųjų Caritas savanorių vilkimus marškinėlius ant kurių yra užrašas „Gerumas mus vienija“, sakė: „tiltas ir grožis turėtų mus sujungti į vieną didelę piliečių bendruomenę – tokią, kurią iš tiesų vienija GERUMAS“.

     Būkime geresni vieni kitiems ir tuomet mūsų gyvenimas taps prasmingesnis ir džiugesnis.

     Dėkojame akcijos rengėjams už nuostabią ir prasmingą šventę 2012-aisiais, Pal. Jurgio Matulaičio metais, kurio vyskupiškas šūkis kvietė „Blogį nugalėk gerumu!“.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Informacija apie maisto produktų dalinimą gegužės mėnesį

     Vykdant ES Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje programą (toliau – MIATLNA) gegužės mėn. į  labdaros organizacijų sandėlius įvežta antroji šiais metais maisto produktų siunta. Lietuvoje paramą maistu gaus 412951 labiausiai nepasiturintis asmuo. Didžioji dalis paramos bus paskirstyta per Caritas organizaciją (69,15 proc.), likusią paramos dalį nepasiturintiems padalins LRKD (22,15 proc.) ir LPF „Maisto bankas“ (8,7 proc.).

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas paramą maistu administruoja 10-ties savivaldybių teritorijoje.

     Gegužės mėnesį pagal VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (www.litfood.lt) nustatytą tvarką vienam labiausiai nepasiturinčiam asmeniui skiriamas skirtingas maisto produktų asortimentas ir jų kiekis.

     Vykdant maisto produktų tiekimą 2012 m. gegužės mėnesį, į skirtingus labdaros organizacijų sandėlius pristatyti šiek tiek skirtingi maisto produktų daviniai, kadangi vykdomas pirmojo 2012 m. maisto produktų pirkimo paskutinis likusių maisto produktų pristatymas į labdaros organizacijų sandėlius, todėl pristatyti į visus sandėlius vienodus maisto produktų davinius nėra galimybės. Tikslų maisto produktų davinį skirtą vienam asmeniui rasite dalinimo vietose arba galite pasitikrinti Agentūros internetinės svetainės skiltyse „Naujienos“ arba „Pagalba maisto produktais“ pasirinkę „Maisto produktų davinys vienam žmogui“ (Excel failas).

     Marijampolės savivaldybės vienam labiausiai nepasiturinčiam gyventojui skiriami šie maisto produktai: avižiniai dribsniai su pienu (2 vnt.), miltinis mišinys keksui su pienu (1 vnt.), miltinis mišinys blynams su pienu (2 vnt.)* ir kviečių grūdų paplotėliai su pieniniu glaistu (1 vnt.).

     Parama maistu didžiausiose seniūnijose dalinama tokiu grafiku:

     Degučių ir Mokolų sen. – iki birželio 1 d., adresu Kauno g. 113, darbo dienomis nuo 10 iki 14 val.;

     Marijampolės ir Narto sen. – iki birželio 8 d., adresu Vytauto g. 33, Marijampolės šv. Vincento Pauliečio parapijos Caritas skyriaus patalpose, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 10 iki 17 val., penktadieniais nuo 10 iki 16 val.
     Liudvinavo sen. – parapijos namuose, gegužės 25, 26 ir 27 dienomis nuo 10 iki 15 val.

     Prašome gyventojus, kurie įrašyti į paramos gavėjų sąrašus, laiku atsiimti jiems skirtą maisto produktų davinį. Kitų savivaldybių (seniūnijų) gyventojus apie dalinimo vietą ir laiką prašome pasitikslinti seniūnijose, kuriose pildėte prašymus paramai gauti.

     Informuojame, kad liepos mėn. maisto produktų tiekimas į labdaros organizacijų sandėlius nebus vykdomas. Preliminariais duomenimis kitas maisto produktų įvežimas turėtų būti vykdomas rugpjūčio mėnesį. Planuojama, kad antrąjį šių metų pusmetį bus tiekiamas platesnis maisto produktų asortimentas.

     * Pastaba:  Degučių ir Mokolų seniūnijų gyventojams miltinio mišinio blynams su pienu skirta 2 arba 3 vnt. vienam asmeniui.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija

Varšuvoje vyko Europos Caritas regioninė konferencija skirta migracijos problemoms

      Š. m. gegužės 10 – 12 d. Varšuvoje, Lenkijos vyskupų konferencijos namuose, įvyko Europos Caritas regioninė konferencija (Caritas Europa Regional Conference), skirta slaugos / globos ir migracijos temai.

     Konferencijos darbe dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi Popiežiškosios tarybos „Cor Unum“ vadovas kardinolas Robert‘as Sarah, Caritas Internationalis generalinis sekretorius Michel Roy, Europos Caritas prezidentas kun. Erny Gillen, Europos Caritas generalinis sekretorius Jorge Nuno Mayer ir apie 70 delegatų iš 34 nacionalinių Caritas organizacijų. Lietuvos Caritas bendrijai konferencijoje atstovavo generalinis direktorius kun. Robertas Grigas, jo pavaduotoja Janina Kukauskienė ir atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Salvanavičius.

     Slaugos, globos ir migracijos („Care and migration“) temos konferencijoje susietos neatsitiktinai – statistiniai duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad labai žymi dalis į Europą, ypač į turtingesnes Europos Sąjungos šalis legaliai ir nelegaliai imigruojančių asmenų iš Trečiojo pasaulio stengiasi įsidarbinti ir dirba slaugymo, globos ir įvairių paslaugų teikimo sferoje. Savo ruožtu didžiausią į šiuos darbo rinkos sektorius besistengiančių patekti imigrantų sudaro moterys, o tai suteikia imigracijos tikrovei papildomų socialinių, etinių, teisių pažeidimų ir išnaudojimo grėsmių. Panaši situacija ir problematika stebima pačioje Europoje, iš kurios Rytų ir Vidurio valstybių migruojama į stabilesnės gerovės ES šalis senbuves.

     Konferencijos dalyviai išklausė ekspertų pasisakymus (Mainco universiteto prof. dr. Gerhardo Kruipo „Globa ir migracija šiandien – iššūkiai Europos visuomenei“, Caritas Internationalis generalinio sekretoriaus Michel‘io Roy „Globos ir migracijos tarptautinės tendencijos“ ir kt.), jaudinantį migrantės Myroslavos Keryk asmeninės patirties liudijimą. Penkiose darbo grupėse buvo mėginama analizuoti migracijos fenomeną, žmonių poreikius kintančiame pasaulyje, Caritas advokatavimo pastangas ir pasiteisinusias pagalbos migrantams praktikas. Nacionalinės Caritas organizacijos supažindino su savo įgyvendinamais projektais migracijos srityje, neretai vykdomais kaip partnerystė tarp migruojančių žmonių kilmės ir tikslo šalių Caritas ar kitų humanitarinių susivienijimų.

     Teminėse diskusijose dėl esamos padėties ir jos gerinimo rekomendacijų drauge su Caritas struktūrų vadovais pasisakė CCEE (1) komisijos „Caritas in Veritate“ sekretorius kun. Luis Okulik, SOLIDAR (2) atstovas Michael‘is Oberreuter‘is, PICUM (3) atstovė Eve Geddie, ILO (4) Ženevos regioninė vicedirektorė Alena Nesporova ir kiti.

     Vyraujantį konferencijos dalyvių požiūrį ir esmines gaires Caritas advokatavimo darbui savo kalboje geriausiai išreiškė CI generalinis sekretorius Michel‘is Roy, pasakęs, kad „migrantus priimti be jokių sąlygų – ne tik mūsų svetingumo, broliškumo, bet ir mūsų tikėjimo testas“.

     Baigiamąjame Europos Caritas konferencijos dokumente, kuriam buvo pritarta dauguma kraštų atstovų balsų, remiantis popiežių enciklikomis „Rerum novarum“, „Mater et Magistra“, „Sollicitudo Rei Socialis“, „Deus Caritas est“ ir „Caritas in Veritate“, tarptautinės, valstybinės ir nevyriausybinės institucijos kviečiamos efektyviai prisidėti ypač prie vaikų skurdo įveikos, rūpintis slaugos / globos prieinamumu ir kokybe, gerbti migrantų ir jų šeimų narių teises į darbą bei sudaryti jiems žmoniškas darbo sąlygas ir galimybę legaliai įsijungti į ES darbo rinką. Dokumente reiškiamas įsitikinimas, kad gerovės valstybei ateitį gali užtikrinti tiktai integruojanti visuomenė: „Pasaulinės krizės ir gerovės valstybės abejotinos ateities akivaizdoje Europos Caritas primena globojančių visuomenių, globojančių piliečių ir globojančios socialinės apsaugos sistemos Europoje, taip pat ir Trečiojo pasaulio šalyse, būtinybę. /.../ Integracija, nediskriminacija ir socialinės įtraukties politika /.../“. Be to, baigiamajame dokumente iškeliamas savanorių vaidmuo, teikiant informacinę ir advokatavimo pagalbą migrantams, reikalaujama sustiprinti tarptautines pastangas kovojant su skurdu migrantų kilmės šalyse.

     Kai kurie konferencijos delegatai (Šveicarijos atstovas ir kiti) kvietė atremti migrantams priešiškas nuotaikas argumentu, kad jų atvykimas ekonomiškai naudingas demografinę žiemą išgyvenantiems europiečiams, kad migrantai praturtina mūsų visuomenes savo darbu, sukuriamais produktais ir įgūdžiais.

     Buvo galima stebėti galbūt dėsningą takoskyrą, kai visų teisių ir galimybių suteikimo migrantams pasiūlymus labai karštai palaikė Vakarų Europos šalių atstovai, o Rytų ir Vidurio europiečiai buvo kur kas santūresni.

     Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas Europos Caritas vadovams išsakė požiūrį, kad jau atvykusiems į mūsų šalis migrantams reikia visokeriopai padėti ir sudaryti žmoniškas gyvenimo sąlygas, pagal Kristaus priesaką - „buvau keleivis, ir mane priglaudėte“ (Mt 25, 35). Tačiau vargu ar laikytina Caritas uždaviniu kokiais nors būdais skatinti imigraciją. Imigrantai palieka savo tėvynes dėl nepakeliamo skurdo, valdančiųjų korupcijos, vykstančių karų, teigė Lietuvos Caritas vadovas. Taigi tikriausiai būtų didesnė geradarybė, jei Caritas Internationalis ir Europos Caritas, tam tikrą įtaką ir svorį turinčios tarptautinės organizacijos, labiau spaustų vietines vyriausybes bei pasaulinę bendruomenę sudaryti oriam gyvenimui pakankamas sąlygas tuose regionuose, iš kurių migrantai bėga,- Vakarų Europa ir Šiaurės Amerika neturi tapti vieninteliais plotais Žemėje, kur žmonės gali saugiai ir sočiai gyventi.

     Europos Caritas taip pat pasisakė už tai, kad Europos valstybės greičiau ratifikuotų neseniai priimtą ILO (Tarptautinės darbo organizacijos) susitarimą dėl namų darbininkų teisių.

     Regioninės konferencijos posėdžiuose nemaža dėmesio skirta Europos Caritas sudarančių nacionalinių organizacijų narystės mokesčio sistemos tobulinimui ir pagrindinių bendrų vadybos standartų priėmimui.

     Pagal susiklosčiusią tradiciją šeimininkai – Lenkijos Caritas - konferencijos dalyviams surengė vietos koloritu persmelktą šventinę vakarienę Turno vietovėje, Radomo vyskupijos Caritas centre, būdingai atspindinčiame Vidurio Rytų Europos nesenas patirtis: centras su pal. Jono Pauliaus II koplyčia įrengtas nuostabiame gamtos kampelyje, buvusiose komunistų partijos mokymų patalpose.

     Kitą Europos Caritas regioninę konferenciją nuspręsta surengti Nyderlanduose.

Kun. Robertas Grigas

Lietuvos Caritas generalinis direktorius

(1) CCEE (lot. Consilium Conferentiarum Episcoporum Europae) – Europos vyskupų konferencijų taryba, Katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijų pirmininkų kolegialus organas, vienijantis 33 Europos šalių atstovus.

(2) SOLIDAR – nevyriausybinių organizacijų tinklas, veikiantis socialinio teisingumo srityje. Vienija 52 organizacijas (profsąjungas, politines ir pilietines institucijas) iš 90 pasaulio šalių.

(3) PICUM (angl. Platform for International Cooperation on Undocumented Migrants) – nevyriausybinė organizacija, kovojanti už dokumentų neturinčių migrantų žmogaus teises. Vienija 100 asocijuotų ir 107 tikrąsias nares organizacijas Europoje ir pasaulyje.

(4) ILO (angl. International Labour Organization) – Tarptautinė darbo organizacija, speciali JTO organizacija, įpareigota rūpintis socialiniu teisingumu ir darbo teisėmis.

Pratęstas maisto produktų dalinimo terminas

     Marijampolės savivaldybės Degučių, Mokolų, Marijampolės ir Narto seniūnijų labiausiai nepasiturintys asmenys, iki balandžio 6 d. nespėję atsiimti jiems skirto maisto produktų davinio, tai gali padaryti dar šią savaitę:

• Degučių ir Mokolų seniūnijų labiausiai nepasiturintiems asmenims maisto produktai bus dalinami balandžio 12 ir 13 dienomis (Kauno g. 113) nuo 9 iki 14 val.;
• Marijampolės ir Narto seniūnijų – balandžio 10, 11, 12 ir 13 dienomis (Vytauto g. 33) nuo 10 iki 17 val., penktadienį iki 16 val.

     Primename, kad 1 asmeniui skirto maisto produktų davinį sudaro: saldintas sutirštintas pienas (1 vnt.), miltinis mišinys keksui su pienu (1 vnt.) ir avižiniai dribsniai su pienu (2 vnt.).

     Maisto produktai, kurių gyventojai neatsiims per šias papildomas dalinimo dienas, bus perduoti labdaros valgykloms.

     Kitas maisto produktų dalinimas planuojamas gegužės mėnesį.

     Vilkaviškio vyskupijos Caritas informacija