20-mečio šventė Marijampolėje

2009-07-14 Ma­ri­jam­po­lė­je Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­tas iš­kil­min­gai šven­tė „Sa­va­no­rio die­ną“, skir­tą Lie­tu­vos Ca­ri­to 20-me­čio mi­nė­ji­mui.

Po karitiečių registracijos ir su­si­rin­ku­sių­jų ben­dros mal­dos pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio kop­ly­čio­je Ma­ri­jam­po­lės šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo ba­zi­li­ko­je, vi­si da­ly­va­vo šv. Mi­šio­se, kurioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila ir vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Šv. Mišių pradžioje visus tikinčiuosius pasveikinęs vyskupas Rimantas Norvila linkėjo, kad kiekvienam iš mūsų būtų svarbi artimo meilės tema, kaip ji buvo svarbi ir Palaimintajam jo gyvenime ir tarnystėje. Kunigas Mikhail Tsviachkouski MIC homilijoje kalbėjo apie 72 mokinius, kuriuos Kristus siuntė skleisti Evangelijos – taip išreiškiamas Dievo rūpestis žmogumi, Jo troškimas ateiti į žmogaus širdį. Kristus siunčia pas tuos, kurie nuo Jo nusigręžę. Žmonėms mylėti tą, kuris įskaudino, nuskriaudė – sunku, o Dievas nenustoja mylėti tų, kurie nuo jo nusisuko. Kalbėtojas pakvietė atsakyti sau į klausimą: „Ar turiu savo širdyje Dievo meilę, ar aš atsakau į Dievo meilę?“ Kaip ryškiausią Dievo meilės pavyzdį įvardijo pal. Jurgį Matulaitį MIC, kuris savo gyvenimu įrodė ištikimybę Bažnyčiai. Baigė homiliją sakydamas, kad Palaimintąjį drąsiai galime vadinti vienu iš tų apaštalų, kurie nešė Dievo žodį, ir už tai mes turime dėkoti.

Po šv. Mišių Ma­ri­jo­nų vie­nuo­ly­no kie­me (šalia bazilikos) vy­ko aga­pė, kurią suruošė Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos Caritas. Prie vaišių prisidėjo ir visos vyskupijos karitiečiai gausiai atvykę į „Savanorio dienos“ šventę, skirtą Lietuvos Caritas 20-mečiui. Vilkaviškio vyskupijos Caritas šiai ypatingai datai paminėti užsakė didžiulį Jubiliejinį tortą, kurio pakako visiems dalyvavusiems agapėje.

Pas­ku­ti­nis „Sa­va­no­rio die­nos“ šventės ak­cen­tas – iš­kil­min­gas šven­ti­nis mi­nė­ji­mas Ma­ri­jam­po­lės dra­mos te­at­re, į ku­rį su­si­rin­ko dva­si­nin­kai, kitų vyskupijų Ca­ri­to, Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų at­sto­vai.

Su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos vys­ku­pas Ri­man­tas Nor­vi­la, ak­cen­tuo­da­mas, jog Ca­ri­tas – la­bai svar­bi gran­dis, vyk­dan­ti ar­ti­mo mei­lės dar­bus. Vys­ku­pas pa­ste­bė­jo, jog per 20 Ca­ri­tas veik­los me­tų iš­ties daug pa­da­ry­ta, ne vien ma­te­ria­liai pa­rem­ti vargs­tan­tys, bet ir at­si­gręž­ta į žmo­gaus vi­dų: tei­kia­ma pa­gal­ba vie­ni­šam, nu­si­vy­lu­siam, ken­čian­čiam nuo vi­di­nių ne­pri­tek­lių, o ne nuo ma­te­ria­li­nių pro­ble­mų.

Svei­ki­ni­mus pra­tę­sė Lie­tu­vos Ca­ri­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas, džiaug­da­ma­sis, jog bū­tent iš Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to ki­lo daug gra­žių ini­cia­ty­vų, ku­rias įgy­ven­di­no vi­sos Lie­tu­vos Ca­ri­tas, taip pat įteik­da­mas da­bar­ti­niam Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to di­rek­to­riui ku­ni­gui Ar­vy­dui Lie­pai nuo Lie­tu­vos Ca­ri­to žva­kę – dva­si­nės ši­lu­mos, švie­sos sim­bo­lį.

To­liau – direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė de­monst­ruo­ja­ skaid­res, ku­rio­se – pa­grin­di­niai 20-me­čio veik­los ak­cen­tai, nu­veik­tų dar­bų ap­žval­ga, or­ga­ni­za­ci­jos au­gi­mas, stip­rė­ji­mas (šiuo me­tu Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­te yra 529 sa­va­no­riai).

Svei­ki­ni­mo kal­ba į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si ir pir­ma­sis Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to va­do­vas, da­bar­ti­nis Alek­so­to de­ka­nas ka­n. Dei­man­tas Bro­gys, dė­ko­da­mas vi­siems Ca­ri­to na­riams už jų nu­veik­tus dar­bus, ku­riais jie ap­glė­bė dau­gy­bę žmo­nių.

„Nie­ko ne­bū­ki­te sko­lin­gi, iš­sky­rus ar­ti­mo mei­lę. Mei­lė – Įsta­ty­mo vyk­dy­mas“, - Bib­li­jos žo­džiais sa­vo svei­ki­ni­mo kal­bą pra­dė­jo Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to di­rek­to­rius ku­n. Ar­vy­das Lie­pa, džiaug­da­ma­sis Ca­ri­to sa­va­no­rių dar­bų nuo­šir­du­mu, ne­sa­va­nau­diš­ku­mu, kad be egoiz­mo, ne­klau­siant „ko­kia man iš to nau­da“ nu­vei­kia­mi iš­ties di­de­li dar­bai.

Vil­ka­viš­kio Ca­ri­to di­rek­to­rius kar­tu su vys­ku­pu įtei­kė pa­dė­kos raš­tus sa­va­no­riams (daugiau kaip 460). Dėl laiko stokos ir, kad įteikimas neužsitęstų, padėkos buvo įteikiamos 7 dekanatų Caritas skyrių atstovams, kad vėliau juose būtų suruoštos 20-mečio paminėjimo renginiai ir bendruomenės akivaizduoje pasidalinta ta per 20 metų skleidžiama Kristaus meile.

Vėliau 20-me­tį šven­čian­tį Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­tą svei­ki­no Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties vir­ši­nin­kės pa­va­duo­to­jas Eval­das Ule­vi­čius, Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­ta­rė­jas Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius, sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dai­va Pan­kaus­kie­nė, Šakių Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė, Ca­ri­to at­sto­vai iš ki­tų Lie­tu­vos vys­ku­pi­jų, Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro darbuotojai.

Šven­tės pa­bai­go­je kon­cer­ta­vo Taut­kai­čių kai­mo ka­pe­la, kuriai vadovauja Li­nas Pen­kai­tis.

Giedrius Sinkevičius,

MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Didžiųjų draugų susitikimas Keturvalakiuose

Birželio 5-6 dienomis Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje vyko Vilkaviškio vyskupijos Caritas programos savanorių Didžiųjų draugų seminaras kuriame Didieji draugai galėjo pabūti kartu, geriau vienas kitą pažinti, pabandyti pažinti savo dvasinį pasaulį, geriau priimti Dievo meilę į savo širdis.
Būsimieji ir esami savanoriai žiūrėjo filmą ,,Adomo obuoliai“ kuris buvo nominuotas Europos kino meno akademijos premijai. Kiekvienam individualiai išgyvenus šio filmo siužetą vyko jo aptarimas su kunigu Donatu Šukiu, kuris svečiavosi Keturvalakių parapijoje. Susitikimo metu su kunigu Donatu Šukiu buvo diskutuojama tema: ,,Ar bažnyčia ir tikėjimas yra madingi?!“ Kiekvienas dalyvavęs šiame susitikime turėjo galimybę išsakyti savo mintis, diskutuoti, išklausyti kitų nuomonę. Po to vyko kiekvieno iasmeniškas susikaupimas Keturvalakių bažnyčioje, pabuvimas su savimi Dievo akivaizdoje, Jo įsileidimas į širdis, apmastymas savo minčių. Visus programos dalyvius vadovė Aušra Adomavičiūtė pakvietė parašyti atleidimo ar padėkos laišką Dievui, sau ar tam žmogui, kurį esame įskaudinę, bet nedrįsome atsiprašyti. Ant lapo galėjome išsakyti, kas glūdėjo mūsų mintyse, širdyse, jausmuose, ką mums sukėlė buvimas su Dievu ir savimi. Šio susitikimo tikslas buvo geriau pažinti savo tikėjimą, priimti Dievą į savo širdį, pajausti Jo meilę, pagalbą, mintimis pabūti su Dievu.
Antrąją dieną vyko savanorių mokymai kuriuos vedė Ausma Sakalauskaitė, tema: ,,Savižudybės“. Savižudybės aktuali tema šiandieninėje visuomenėje ir kiekvienas savanoris turėjo galimybę pasidalinti patirtimi ir plačiau sužinoti kaip išvengti savižudybių ir kaip padėti apie nenorą gyventi kalbančiam Mažajam draugui.
Vėliau dalyvavome Šv. Mišios, Keturvalakių bažnyčioje, kurias aukojo Keturvalakių parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas. Po Mišių visi susirinkome į bendrą ratą, kuriame mokėmės planuoti renginių su mažuoju draugu veiklą. Aušra Adomavičiūtė ir Lina Mažeikaitė mums paaiškino, kaip reikia atlikti užduotis. Buvome suskirstyti į keletą grupelių, kuriose turėjome suplanuoti veiklos su Mažaisiais draugais savaitinių susitikimų bei metinį veiklos planą.
Paskutinė dalis buvo refleksija. Jos metu kiekvienas dalyvis pasidalino mintimis apie praleistą laiką, kas patiko, ko trūko, kaip jautėsi. Po seminaro ir agapės atsisveikinome su Keturvalakių parapijos klebonu Vaidotu Labašausku ir padėkojome už šiltą priėmimą.

Karolina Uldinskaitė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanorė

GEGUŽĖ – MĖNUO BE SMURTO PRIEŠ VAIKUS

Antradienį, gegužės 26 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ darbuotojos, sukvietė į renginį, „GEGUŽĖ – MĖNUO BE SMURTO PRIEŠ VAIKUS“, didelį būrį dalyvių: Kalvarijos PK komisarą Gintarą Zavistauską, Nepilnamečių reikalų policijos pareigūnę Laurą Judickaitę, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistę Nijolę Silickienę, VVC Kalvarijos VDC direktorių kun. Arvydą Liepą, direktoriaus pavaduotoją Aušrą Adomavičiūtę, centrą lankančius vaikus, jų tėvelius.

Šiame renginyje stebėtojų nebuvo, visi buvo įtraukti į aktyvią veiklą. Vaikai bei tėveliai prie „Starto“ buvo suskirstyti į keturias komandas, kurios išsirinkę kapitonus bei gavę vokus su užuominomis, turėjo aplankyti 8 stoteles: 1) „Šeima – laimės sala“ st.; 2) „Policija“ st.; 3) „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ st.; 4) „Dievo įsakymų“ st.; 5) „Šok, dainuok, atsipalaiduok“ st.; 6) „Sportas – sveikata“ st.; 7) „Gėlynėlis“ st.; 8) „Paguodos kampelis“ st. ir atlikti įvairias užduotis, kurias pateikdavo stotelėje esantys dalyviai. Visos komandos stengėsi, kad užduotis įvykdytų kuo geriau ir greičiau, nuobodžiauti nebuvo laiko...
Taip žaisdami vaikai galėjo dar kartą prisiminti savo teises ir pareigas, atpažinti kelio ženklus, išvardinti dešimt Dievo įsakymų, sukonstruoti aitvarą, pasportuoti, pašokti ir padainuoti, sužinoti įvairių gėlių pavadinimus, surasti kuo daugiau žodžių ir būdų kaip paguosti nuliūdusį draugą.
Per žaidimus vaikai lengviau, išmoksta, įsimena, išsprendžia įvairias užduotis bei patiria daug malonių įspūdžių, kurie pasilieka visam gyvenimui.

Socialinė pedagogė Daiva Martimjanovienė
Nuotraukos autorės

Vilkaviškio dekanato Caritas savanorių seminaras „Savanoriškos veiklos reikšmė pačiam savanoriui ir artimui“

2009 metų gegužės 16 d. Vilkaviškio dekanate viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos Caritas savanorė Violeta Gabalienės pasidalino ką jai reiškia būti savanore Caritas organizacijoje. Violeta dirba ekonomiste, bet norėdama savo laisvalaikį įprasminti, internete susirado Caritas telefoną ir paskambinusi paprašė duoti jai veiklos. Nors visada norėjo dirbti su vaikais, tačiau tuo metu buvo renkama paliatyvios slaugos grupė, todėl jos buvo paklausta ar ji nenorėtų savanoriauti slaugydama besiruošiančius išeiti Amžinybėn ligonius ir senelius. Po mokymų ji pradėjo aktyviai savanoriausti slaugos projekte, kuris jai tapo būdu skelbti Kristaus Evangeliją.
Violeta Gabalienė Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriams kalbėjo, kad liudyti Kristų gali kiekvienas tikintis žmogus, kuris gyvena sąžiningai ir gyvenime vadovaujasi Jo mokslu, o norint skelbti reikia sutikti gyvą žmogą ir jam Kristų atskleisti žodžiu ar artimo meilės darbu. Violeta pasakojo, jog atėjus pas ligonį reikia paduoti jam atsigerti ar sutvarkyti kambarį, nes kitaip tuščias būtų kalbėjimas apie tikėjimą ir artimo meilę.
Paskaitininkė kalbėjo, kad visi mes kalbame, jog žinome kas yra meilė kitam žmogui. Ji sakė „ Ilgai mąsčiau ką reiškia mylėti. Mano nuomone tai - sunkus darbas. Daugelis iš mūsų esame užauginę vaikus. Jei kas paklaustų ar juos mylime, atsakytume aišku, kad mylime. Ar mes augindami vaikus kiekvieną kartą vis sakome „Aš tave myliu, aš tave myliu, aš tave myliu. Juk jais rūpinamės, maitiname, keičiam sauskelne, sergančius slaugome. Lygiai taip pat aš suprantu meilę artimui. Duoti jam to, ko jam tuo momentu reikia.“

Lazdijų dekanato Caritas skyrių savanorių seminaras skirtas apaštalo Pauliaus metams Kryžių koplyčioje

2009 metų gegužės 15 dieną Lazdijų dekanato Caritas savanoriams kunigas Jonas Cikana kalbėjo, jog lotynų kalbos žodis Caritas reiškia Gailestingąją Meilę, kaip ir graikų kalbos žodis Agape. Jis sakė, kad lietuvių kalbos žodis meilė negali išreikšti žodžių Caritas ir Agape prasmės, nes tai yra kažkas daugiau nei paprasta bičiuliška meilė. Pirmieji krikščionys asmeniškai patirtą Dievo meilę vadino žodžiu Caritas reiškiančiu meilę, kuri yra pasiaukojanti, besąlgiška, gailestinga, nepriklausanti nuo kito žmogaus asmens savybių ar nuopelnų, įgalinanti mylėti tai kas nepatinka ar natūraliai nėra mylima, tai – benamius, žmones turinčius priklausomybių, kalinius.
Kunigas savanorius kvietė pagalvoti, kaip turėtų atrodyti Caritas – Gailestingosios meilės organizacijos veikla. Paskaitininkas savanoriams kalbėjo, kad jei kyla abejonės, bei manoma, jog nukrypome nuo Caritas misijos verta astsiversti KBK 2447 skyrių ir pasitikrinti.
„Gailestingumo darbai yra veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose. Mokyti, patarti, paguosti, sustiprinti, kaip ir įžeidimus atleisti ar nuoskaudas nukęsti, yra gerieji darbai sielai. Gerieji darbai kūnui ypač yra išalkusį pavalgydinti, keleivį priglausti, vargšą aprengti, ligonį ir kalinį aplankyti, mirusį palaidoti. Tarp tų darbų vienas pagrindinių broliškos meilės ženklų yra varguolių šelpimas; tai taip pat ir Dievui patinkamas teisumo darbas.“
Paskaitininkas sakė, kad tokia meile mylėti gali tik tas, kuris tos meilės semiasi iš pačio jos šaltinio – Dievo.

Po Šv. Mišių Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa pasveikino visus karitiečius su Lietuvos Carito 20- mečiu ir kiekvienos parapijos atstovui įteikė padėkos raštą už savanorišką tarnystę.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas seminaras Prienų dekanato Caritas savanoriams

2009 metų gegužės mėnesio 7 dieną Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos namuose vyko Prienų dekanato Caritas savanorių seminaras. Paskaitą „Ką reiškia būti savanoriu Caritas organizacijoje?!“ skaitė Kaišiadorių vyskupijos Caritas reikalų vedėja s. Vincenta Slavėnaitė MVS.
Paskaitininkė kalbėjo, jog šiuolaikinę visuomenę sociologai apibūdina, kaip rizikos visuomenę, tai yra pasidalinimą tarp aktyvių piliečių ir tų, kurie negali pasirūpinti savimi, reikalingų pagalbos ir apsaugos. Rinka pagrįstos visuomenės dinamizmas ardo asmens reikšmingumą, reikalingumo jausmą ir kitus socialinius santykius. Tokioje visuomenėje bendravimas tampa ne be vertybe. Todėl savanorystė šioje visuomenėje tampa iššūkiu, nes ji remiasi kitokiomis vertybėmis. Savanoriai laisva valia atlieka tam tikrus darbus, negaudami materialinio atlygio, bet gaudami pagarbą, žinias, patirtį, dvasinį augimą. Taip pat savanorystė yra paremta tarpusavio bendravimo ryšiais. Kad sustiprinti šiuos ryšius visuomenėje, tai galima atlikti organizuotais veiksmais savanorių pagalba. Tokia organizacija ir yra Caritas, nes jos visa veikla paremta savanoryste.

SPECIFINĖS CARITAS ORGANIZACIJOS TARNYSTĖS

2009 m. gegužės 2 d. 11 val. Garliavos Švč. Trejybės parapijos namuose vyko Aleksoto dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Specifinės Caritas organizacijos tarnystės parapijoje“ skaitė dr.doc. Lina Šulcienė. Ji jau septynerius metus savanoriauja parapijos Carite vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė kalbėjo, jog Caritas organizacijos veiklos parapijoje esmę nusako jos esmingas specifiškumas, kuris eliminuoja racionalaus, žmogaus prigimtiniu protu strateguojamo bei modeliuojamo planavimo elementą kaip esminį šios veiklos principą. Sykiu jis eliminuoja galimybę automatiškai perkelti į konkrečią parapiją kitose vietose efektyviai funkcionuojančias veiklos formas.
Kodėl taip yra, klausė paskaitininkė.
Todėl, kad Bažnytinę misiją grindžia transcendentinis pamatas. Caritas organizacija nėra socialinių paslaugų įmonė, bet Bažnyčios subjektas, ir jos esmę apibrėžia dalyvavimas Jėzaus Kristaus Bažnyčios misijoje, akcentavo paskaitininkė. Ji, sakė, kad Caritas organizacijos veiklos pamato ir tikslo transcendentinis pobūdis paaiškina negalimybę formuluoti vienareikšmiškai ir objektyviai kiekvienoje konkrečioje probleminėje situacijoje tinkamus metodus, modelius ir schemas.
Kur derėtų ieškoti rakto į savanorystės Caritas organizacijoje įgyvendinimo gaires? Ar galima pateikti bent kokią, nors ir miglotą schemą?
Rakto į Caritas tarnystės esmę derėtų ieškoti žmogaus širdyje, kuri geba išgyventi skausmą ir sielvartą dėl kito žmogaus skausmo ir sielvarto, kalbėjo Lina Šulcienė. Šis kančios perduodamumo fenomenas yra puikus nors išties skausmingas simptomas, ženklinantis, kad esi savojo specifinio pašaukimo prieangyje. Jei tau skauda dėl kito, derėtų žengti sekantį žingsnį ir panirti maldoje, klausiančioje – ką daryti?
Du tolesnio etapo bruožai:
a) Dievas neskuba su atsakymais;
b) Jo atsakymai dažnai būna nepatogūs tau asmeniškai. Paskutinis žingsnis – apsispręsti už specifinę tarnystę.
Nors šis Caritas savanorystės nusakymas išties gana neapibrėžtas, jis labiausiai atitinka transcendentinį Caritas organizacijos – kaip Bažnyčios subjekto – pamato pobūdį, savanoriams pasakojo paskaitininkė.
Paskaitininkė jau septynerius metus parapijos Carite savanoriauja vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė, kalbėjo, jog Caritas savanoriai „kaunasi“ ne už tai, kad jų dienos centrą lankantys vaikai pamatytų geresnį pavyzdį, bet stengiasi pakeisti jų pasaulėžiūrą, kad jie "atsistotų" ant Jėzaus Kristaus pamato. Paskaitininkė kalbėjo, kad kitokios išeities tiesiog nėra, nes bendraujant su vaikais matosi kokį didžiulį meilės, saugumo ir dėmesio stygių jie jaučia, todėl Caritas savanoriai kaunasi su piktosios dvasios į juos „įdėta“ programa, kurią jie gavo per savo tėvus. Pagal piktosios dvasios planą dienos centrą lankantys vaikai turėtų tapti alkoholikais, vartoti narkotikus, gyventi nesantuokoje, būnant paaugliais gimdyti vaikus. Todėl „kautis“ reikia su jėga, nes krikščionys yra Kristaus kariai.
Lina šulcienė sakė, nors ji dirba dvejuose universituose, pedagogams veda kvalifikacinius seminarus- tarnystė Carite yra jos pašaukimas.

(Paruošta pagal Linos Šulcienės pranešimo tezes.)

MARIJAMPOLĖS DEKANATO CARITAS SAVANORIU SEMINARAS

2009 m. gegužės 1 d. 14 val. Vytauto g. 25, Marijampolėje vyko Marijampolės dekanato Caritas savanorių seminaras. Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitė Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas. Pranešėjas kalbėjo, jog karitatyvinė veikla turi būti suprasta Dievo, kuris yra Gailestingoji Meilė šviesoje. Kiekvienas artimo meilės darbas turi būti atliekamas gerbiant žmogaus, kuriam reikia pagalbos prigimtinį orumą. Pakaitininkas sakė, kad mylėti savo artimą, vaikus, kaimynus – tai stengtis padėti jiems laimėti Amžinybę remianti Kristumi, kuris yra didžiausias gailestingosios meilės šaltinis.

MOTINA – GYVYBĖS, MEILĖS IR GĖRIO PRADŽIA

Gegužės pirmasis sekmadienis – Motinos diena, tad balandžio 29 d. Kalvarijos kultūros ir laisvalaikio centre įvyko šventė, šiai progai paminėti, kurią surengė Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ darbuotojos: vyr. vadovė Rima Daukšienė, vadovė – pedagogė Reda Jaseliūnaitė, socialinė pedagogė Daiva Martimjanovienė bei šį centrą lankantys vaikai.
Į šventę susirinko gausus būrys mamyčių ir tėvelių. Svečiavosi Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ direktorius kunigas Arvydas Liepa, direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, s. Daiva Staskevičiūtė.
Pradžioje, sveikinimo žodį mamytėms tarė direktorius kun. Arvydas Liepa. Vilkaviškio vyskupijos vaikų sielovados centro referentė s. Daivutė Staskevičiūtė, pritariant vaikams ir mamytėms pagiedojo keletą giesmių. Tada tėveliai susipažino su Kalvarijos Vaikų dienos centro „Žiniukas“ veikla, kuri puikiai atsispindėjo demonstruojamose nuotraukose, apžiūrėjo piešinių parodėlę „Mano mamytė“. Vėliau vaikai pristatė šventinę programą, kurioje buvo ne tik eilės ir gėlės skirtos mamytėms, bet ir šokiai, dainos, vaidinimas „Stebuklų šalis“. Stebėjusieji spektaklį galėjo įsitikinti, kad stebuklų šalis yra ten, kur gyvena rūpestinga mama ir ją mylintys vaikai.
Po vaikučių programėlės pristatymo, visi svečiai buvo pakviesti pabendrauti prie vaišių stalo, pasidalinti patirtais įspūdžiais, artimiau susipažinti, kur galima buvo paragauti ir pačių vaikų pagaminto „Tinginio“. Saldžią staigmeną pateikė direktorius kunigas Arvydas Liepa visus pavaišindamas ledais, kuriuos padovanojo Marijampolės UAB „Kraitenė“.
Dėkojame Kalvarijos kultūros ir laisvalaikio centro direktorei L. Kupstienei už suteiktas patalpas bei visiems prisidėjusiems, kad ši graži šventė įvyktų.
Juk Motina – gyvybės, meilės ir gėrio pradžia, jei tai supras mažas žmogutis, jis šventę savo pagarba mamai dovanos kiekvieną dieną.

Daiva Martimjanovienė

Kalvarijos VDC soc. pedagogė

Vilkaviškio vyskupijos Carito mokymai

Preliminari programa:

2009 m. gegužės 1 d. 14 val. Vytauto g. 25, Marijampolėje vyks Marijampolės dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitys Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas.

2009 m. gegužės 2 d. 11 val. Garliavos Švč. Trejybės parapijos namuose vyks Aleksoto dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Specifinės Caritas organizacijos tarnystės parapijoje“ skaitys dr.doc. Lina Šulcienė.

2009 m. gegužės 7 d. 12 val. Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos namuose vyks Prienų dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Ką reiškia būti savanoriu Caritas organizacijoje?!“ skaitys Kaišiadorių vyskupijos Caritas reikalų vedėja s. Vincenta Slavėnaitė MVS

2009 m. gegužės15 d. 10 val. Kryžių koplyčioje Metelių parapijoje vyks Lazdijų dekanato Caritas savanorių seminaras.
Programa:
10.00-10.30 Kryžiaus Kelio ėjimas.
10.45-11.45 Paskaitą „Apaštalas Paulius kalba apie artimo meilę“ skaitys Šventežerio Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas teol. lic. Jonas Cikana.
12.00 Šv. Mišios.

2009 m. gegužės16 d. 11 val. Vilkaviškio švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos namuose vyks Vilkaviškio dekanato Caritas savanorio seminaras.
Paskaitą „Savanorystės nauda artimui ir pačiam savanoriui" skaitys Vilniaus vyskupijos Caritas savanorė Violeta Gabalienė.

2009 m. gegužės 21 d. 11 val. Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose vyks Šakių dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitys Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas

2009 m. gegužės 22 d. 11 val. Alytaus Šv. Kazimiero parapijos salėje vyks Alytaus dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Caritas – gailestingoji meilė“ skaitys Šv. Angelų Sargų parapijos vik. Vytautas Mazirskas

Aušra Adomavičiūtė Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja
Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė

Didžiųjų ir Mažųjų draugų seminaras Sasnavoje

Balandžio 18 d. 10.30 val. Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kunigas Arvydas Liepa prasidėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ Didžiųjų ir Mažųjų draugų bei naujai į programą įsijungusių savanorių seminaras. VV Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa dalyvius pasveikino bei palinkėjo turiningai ir prasmingai praleisti laiką.
Seminaro dalyviams sugužėjus į parapijos namus Didiesiems draugams užsiėmimus apie atsakomybės už save ir kitus prisiėmimą, mokėjimą dirbti komandoje bei nebijojimą išreikšti savo nuomonę pravedė buvusi Actio Catholica Patria Savanorių tarnybos koordinatorė Vilma Gabrieliūtė. Didieji draugai taip pat mokėsi priiminėti sprendimus, laibiau pažinti save, analizavo bei dalinosi savanorystės patirtimi.
Su Mažųjų draugų grupele dirbo Ausma Sakalauskaitė, Sangrūdos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos vargonininkė. Užsiėmimų metu Mažieji draugai kūrė grupės bendravimo taisykles, mokėsi gerbti ir išklausyti draugų nuomonę, pamatyti ir įvardinti šalia esančio žmogaus teigiamas savybes.
Katechezę apie šv. Mišių ir maldos svarbą Didiesiems ir Mažiesiems draugams pravedė Vilkaviškio vyskupijos Religinio švietimo referentė Lina Mažeikaitė.
Seminaras baigėsi bendru Didžiųjų ir Mažųjų draugų kūrybiniu darbu. Savanoriai su savo Mažaisiais draugais turėjo nupiešti ir visiems papasakoti ką jiems reiškia turėti Mažąjį ar Didįjį draugą. Iš nupieštų piešinių buvo sudėliotas didelis draugystės koliažas.


Aušra Adomavičiūtė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja
Programos „Didysis draugas / Didžioji draugė“ koordinatorė Marijampolėje

VVC atstovai dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos Caritas 20-mečio minėjime

2009-04-25 Kaišiadorių vyskupijos Caritas organizavo gražią šventę, skirtą vyskupijos Caritas organizacijos 20-mečiui, kurioje dalyvavo ir mūsų vyskupijos Caritas atstovai.
Pirmasis žingsnis į formalų Caritas atkūrimą buvo žengtas 1988 m. rugpjūčio 26 dieną, kai ses. A. Pajarskaitės suburta 7 moterų iniciatyvinė grupė dar pogrindžio sąlygomis pasirašė katalikiško moterų sambūrio Caritas įsteigimo aktą. Lietuvos Caritas atgimimo data laikytina 1989 m. balandžio 15 –16 d. Tuomet Kauno sporto halėje, dalyvaujant 3800 delegatų ir svečių, buvo paskelbta apie Caritas atsikūrimą ir svarbiausius tikslus – „Tiesa ir meile kurti tikrųjų vertybių siekiančią visuomenę”.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo Katedroje, kurioms vadovavo J. E. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis.

Evangeliją skaitė ir homiliją sakė vyskupo generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius, kurioje nuskambėjo tokia viltis, kad Caritas organizacijos visai neliktų, o vargstančiųjų reikmėmis sugebėtų pasirūpinti daugiau turintys. Nors, kaip žinia "vargstančiųjų, kuriais Bažnyčia turi pasirūpinti visuomet atsiras".

Pasistiprinę dvasiškai, po šv. Mišių karitiečiai pasidalinti įspūdžiais ir atliktais gailestingosios meilės darbais per šiuos 20 veiklos metų išsirikiavę procesijon lydėjo Caritas vėliavą į Kaišiadorių kultūros centrą.

Sveikinimo žodį tarė Vyskupijos Caritas Pirmininkas J. E. Juozas Matulaitis, kurio globą, kaip vėliau teigė pasisakiusios Kaišiadorių vyskupijos Caritas moterys, jautė nuolat.
Caritas organizacijos veiklos 20-metį apžvelgė į šventę atvykę Lietuvos Caritas gausi grupė. Kun. Robertas Grigas, Lietuvos Caritas direktorius savo sveikinimo kalboje dar kartą priminė meilės, maldos ir pasitikėjimo Dievu – esminę svarbą Caritas darbe.

Stasė Belickienė, Birštono parapijos reikalų vedėja, viena iš Caritas organizacijos atkūrėjų, savo kalboje džiaugėsi gražia "užauginta" jaunųjų vyskupijos karitiečių grupe ir pabrėžė, kad karitiečiai privalo nebijoti ir priimti į savo gretas jaunuolius, norinčius pratęsti jų pradėtus darbus.

„Nesvarbu, kad ir padarydavome klaidų... J. E. niekada nepriekaištaudavo... nuramindavo, kad iš klaidų mokomasi...", - sakė gyd. Marija Bagdonienė, viena iš 7 moterų, išdrįsusių 1988 m. vasarą atkurti Caritas organizaciją Lietuvoje. Būtent ji ir yra Kaišiadorių vyskupijos Caritas pradininkė. Caritas organizacijoje pradėjusi formuotis Šeimos sekcija pamažu išaugo į atskirus šeimos centrus, vienas jų - Kaišiadorių vyskupijos, kuriam daug metų vadovo šventės metu liudijusi gydytoja.

Vėliau kalbėjo Kaišiadorių vyskupijos Caritas direktorius ir reikalų vedėja ses. Vincenta Slavėnaitė MVS, kurie nuoširdžiai dėkojo už vyskupijos Caritas savanorių darbą per visus šiuos atsikūrusios organizacijos veiklos metus, kurie vėliau J. E. Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio buvo apdovanoti padėkos raštais.

20-mečio proga vyskupijos Caritas ir visus Kaišiadorių vyskupijos karitiečius pasveikino gausus svečių, tiksliau bendradarbių, būrys iš kitų vyskupijų: Vilniaus ir Kauno arkivyskupijos Caritas, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Caritas... Mūsų organizacijai artimi Maltos ordino pagalbos tarnybos Kaišiadorių vyskupijos ir kitų katalikiškųjų centrų atstovai.

Žinoma, nuoširdžiausi sveikino žodžiai Kaišiadorių vyskupijos bendradarbiams nuskambėjo ir iš mūsų vyskupijos Caritas atstovų lūpų: direktoriaus pavaduotojos Aušros Adomavičiūtės, MIATLNA programos vykdytojos Sonatos Staniukynienės ir programų koordinatoriaus dekanatuose Giedriaus Sinkevičiaus, kurie prašė priimti "geriausius linkėjimus ir nuoširdžią maldą Caritas atkūrimo 20–mečio proga: Kristus, Amžinojo Tėvo Žodis ir žmonių Išganytojas, visada globojantis ir maloningas, užtariant Švč. M. Marijai, Jus – veikliosios ir gailestingosios meilės bendradarbius – tesaugo ir dangiškųjų dovanų gausa nuolat tepraturtina."

Jubiliejaus minėjimo pabaigai visi buvo pakviesti agapei, kurią suruošė Žiežmarių parapijos karitiečiai. Jos metu grojo Perlojos liaudies muzikos ansamblis.

Pasisotinę dvasinėmis ir žemiškomis gėrybėmis ir pasidalinę veikliosios meilės patirtimi visi su dvasiniu pakylėjimu išsiskirstė į savas vyskupijas ar parapijas toliau dirbti artimo meilės darbų.

Giedrius Sinkevičius,
programų koodinatorius dekanatuose

Vilkaviškio vyskupijos Caritas mokymai savanoriams

Vasario ir kovo mėnesį Vilkaviškio vyskupijos Caritas kartą per savaitę rengė mokymus programos „Didysis draugas/ Didžioji draugė“ savanoriams. Šios programos esmė yra suaugusio asmens ilgalaikis bendravimas su vaiku, siekiant ugdyti jo dvasingumą, atsakomybę, pasitikėjimą savimi.
Mokymai vyko Vilkaviškio vyskupijos Pastoracinio centro ir Marijampolės dekanato Šeimos centro patalpose. Dalyviai gilinosi į tai, kas yra savanorystė, kokie yra programos „Didysis draugas / Didžioji draugė“ etikos principai, kaip padėti Mažiesiems draugams išgyventi artimo žmogaus netektį ar netapti patyčių auka. Mokymų vadovė Ausma Sakalauskaitė, Sangrūdos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos vargonininkė, padėjo Didiesiems draugams modeliuoti situacijas, kuriose buvo mokomasi atpažinti Mažųjų draugų jausmus, pagelbėti jiems įveikti psichologines krizes.
Programos koordinatorė Aušra Adomavičiūtė savanoriams priminė, kad Caritas yra katalikiška organizacija, kuri remiasi Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu bei teikia pagalbą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, religijos ar lyties. Buvo parodytas filmas „Deus caritas est“, pasakojantis apie Caritas organizacijos kilmę, istoriją ir jos misiją. Savanoriai domėjosi, kokie yra Vilkaviškio vyskupijos Caritas tikslai, struktūra, kokios vykdomos programos ir projektai. Jie geriau įsisąmonino savo atsakomybę, suprasdami, kad pagal jų elgesį žmonės spręs ir apie jų atstovaujamą organizaciją. Pamatę, į kokį didelį artimo meilės darbus vykdančių savanorių būrį įsijungė, Didieji draugai panoro susipažinti ir su kitais Caritas savanoriais, talkinti įvairiuose kituose Caritas organizuojamuose renginiuose, šventėse ar akcijose.
Programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ mokymų savanoriai
Rūpinantis programos „Didysis draugas / Didžioji draugė“ plėtra, mokymų dalyviai gavo užduotį pakviesti bent po vieną naują draugą į informacinį šios programos pristatymą. Balandžio 18 d. Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje numatyta šv. Mišiomis pradėti Didžiųjų ir Mažųjų draugų seminarą, kuris tęsis parapijos namuose ir kuriame dalyvaus naujai į programą įsijungę savanoriai.

Aušra Adomavičiūtė Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Programos „Didysis draugas / Didžioji draugė“ koordinatorė Marijampolėje

2009-07-14 SAVANORIO DIENA

Liepos 14-ąją (antradienį) Marijampolėje Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuoja vyskupijos Caritas SAVANORIO DIENĄ.

Pagrindiniai tikslai:

• aktyvinti parapijų bendruomenes skatinant kartu su Carito savanoriais švęsti Carito 20-ties metų atkūrimo jubiliejų dekanatuose;
• skatinti Caritas savanorių plėtrą vyskupijos parapijose;
• didinti Caritas organizacijos žinomumą visuomenėje;
• pagerbti ir padėkoti dekanatų parapijų Caritas savanoriams dovanojant jiems šią šventę.

Preliminari programa:
10.30 val. – Konferencija (tema ir vieta derinama)
11.30 val. – Švč. Sakramento adoracija (bazilika)
12.00 val. – šv. Mišios (kiekvienas dekanatas bus atsakingas už atnašų nešimą bei skaitinių skaitymą)
13.00 val. – agapė (Pastoracinio centro kiemas)
14.00 val. – Caritas savanorių apdovanojimai
14.30 val. – Meninė programa (planuojama Marijampolės dramos teatre)