Mokymai Vilkaviškio vyskupijos karitiečiams

Nuo rugsėjo mėnesio vyksta Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojami seminarai, skirti parapijų Caritas skyrių savanoriams, lankantiems vyresnio amžiaus sergančius bendruomenės narius ar prižiūrintiems savo artimuosius. Šie mokymai buvo surengti rugsėjo 18 d. Garliavos, rugsėjo 23 d. – Šakių, spalio 6 d. – Lazdijų parapijos namuose ir spalio 20 d. – Vilkaviškio parapijos Caritas būstinėje.
Seminaro Garliavoje metu paskaitas skaitė Šventosios Šeimos seserys Gertrūda Jolanta Juchno SF ir Sigutė Kopalinskaitė SF. Ses. Gertrūda Jolanta SF kalbėjo tema „Kančios ir vienatvės problema ligoje ir senatvėje“. Ji pabrėžė, kad Viešpats pašaukė karitiečius veiklia gailestingąja meile patarnauti vargšams, kuriuos šv. Laurynas vadino Bažnyčios turtu. Lektorė priminė, kad tik tie, kurie patys asmeniškai išgyveno Dievo meilę, gali ja mylėti apleistuosius, sergančius, stokojančius, visuomenės atstumtuosius. Ses. Gertrūda Jolanta SF savanorius supažindino su neigimo ir izoliacijos, pykčio, derybų, depresijos ir susitaikymo etapais, kuriuos pereina sunkiai susirgęs žmogus. Ji taip pat pasidalino mintimis apie tai, kaip karitiečiai galėtų padėti šiuos etapus išgyventi.
Ses. Sigutė Kopalinskaitė SF nagrinėjo temą „Okultinių praktikų pasekmės ir jų gydymas per sakramentus“. Ji atkreipė dėmesį, kad kartais ir katalikais save laikantys žmonės pasitiki įvairiais su krikščionišku tikėjimu nesuderinamais dalykais kaip horoskopai, burtai, amuletai. Tad karitiečiams svarbu gerai pažinti savo tikėjimą ir ištikimai jo laikytis, kad galėtų būti atrama tiems, kurie blaškosi tarp įvairių prieštaringų praktikų. Nuo jų sukeltų neigiamų padarinių padeda išsivaduoti sakramentai, asmeninė malda, pasninkas, artimo meilės darbai.
Seminarus Šakiuose ir Vilkaviškyje pravedė Lietuvos Caritas slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė, kalbėjusi apie slaugančiojo santykį su sergančiuoju. Kad karitiečiai galėtų geriau suprasti senus, ligotus žmones, lektorė pristatė jiems Eriko Eriksono (1902–1994) teoriją apie asmenybės vystymosi raidą, teiginius pailiustruodama pavyzdžiais iš asmeninės savanoriavimo patirties. Kiekviename gyvenimo etape žmogus susiduria su krizėmis, kurias įveikdamas bręsta. Senatvėje asmenybė pasiekia raidos kulminaciją. Šiame etape laukia integralumo arba nevilties krizė, kurios stiprumas priklauso nuo to, kiek sėkmingai buvo įveiktos ankstesnės raidos stadijos. Brandi asmenybė sugeba priimti gyvenimą tokį, koks jis yra: tiek jo džiaugsmus, tiek sunkumus, tiek ir artėjančią mirtį. Žmogus jaučiasi esąs prasmingo gyvenimo viršūnėje, link kurios kryptingai ėjo taip, kaip sugebėjo. Gi jeigu tokio integralumo jausmo pasiekti nepavyksta, prislegia nusivylimas, beprasmiškumas, mirties baimė. Šiuo atveju į gyvenimą žiūrima kaip į nerealizuotų galimybių ir klaidų grandinę, imama gailėtis, kad jo negalima pakartoti, neigiami savi trūkumai ir jie projektuojami į slaugančius asmenis. Tokie žmonės labai skausmingai išgyvena senatvę ir ją lydinčius sunkumus.
Antroje seminaro dalyje Jūratė Matikovienė pristatė meno terapijos reikšmę senyvo amžiaus ar sunkiai sergantiems asmenims. Piešinys yra savotiškas dienoraštis, kurį geriausiai perskaito pats autorius. Jis padeda išreikšti, išlaisvinti užslopintus jausmus, išgyventus skaudžius patyrimus, spręsti psichologinius konfliktus, ugdyti kantrybę, skatinti asmenybės augimą. Menas sudaro prielaidas asmens savirealizacijai, teigiamam savęs vertinimui. Seminaro pabaigoje dalyviai praktiškai išbandė meno poveikį, piešdami paskutinės savaitės stipriausią išgyvenimą.
Seminare Lazdijuose Jūratė Matikovienė dekanato Caritas savanoriams kalbėjo apie senų žmonių baimes. Baimės jausmas būdingas visiems žmonėms, tačiau jis yra ir labai asmeniškas, nes kyla dėl įvairių priežasčių. Seni žmonės dažniau nei jauni pasijunta vieniši ir nebereikalingi, nes negali dėl amžiaus atlikti tų darbų, kuriuos dirbdavo anksčiau. Lektorė kvietė karitiečius lengvinti apleistųjų nerimą ir vienišumą, organizuojant parapijos bendruomenėje „praktinio gerumo“ dienas, į kurias galėtų įsijungti ir jaunimas, sutvarkydamas senelių kambarius, išvalydamas langus ar atlikdamas kitas konkrečias užduotis.
Iki gruodžio mėnesio pradžios planuojama surengti seminarus karitiečiams Alytuje, Kazlų Rūdoje ir Lukšiuose.

Aušra Adomavičiūtė Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja

Akcija „PADOVANOK KOMPIUTERĮ VAIKAMS“

Vilkaviškio vyskupijos Caritas ir firma „Komota“ nuo 2009 m. spalio 15 d. iki lapkričio 21 d. organizuoja akciją „Padovanok kompiuterį vaikams“, kuri skirta Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui ir Lietuvos Caritas veiklos 20-mečiui.

Senas kompiuteris nebūtinai reiškia, kad jis neveikia – tiesiog technologiškai yra pasenęs. Visi turėtume stengtis tokio daikto neišmesti, o padovanoti draugams ar vaikams, kurie jo neturi ir negali nusipirkti.

Akcijos tikslas – padovanoti kompiuterinę įrangą tiems, kuriems jos labiausiai reikia, bet nebeturi galimybės jos įsigyti: Vaiko dienos centrams, daugiavaikių šeimų vaikams ir pan.

Firma „Komota“ iš gyventojų ar įstaigų surinktą kompiuterinę įrangą pratestuos, sukomplektuos ir pagal Vilkaviškio vyskupijos Caritas pateiktą sąrašą padovanos vaikams. Kiekvienas dalyvaujantis akcijoje gaus dalyvio bilietą ir turės galimybę laimėti pagrindinį prizą – nešiojamąjį kompiuterį. Jo įteikimas vyks 2009 m. lapkričio 28 d. Marijampolės kultūros centre, Vilkaviškio vyskupijos Caritas organizuojamos XVI Vilkaviškio vyskupijos moksleivių ir jaunimo ansamblių ir chorų šventės „Giedu ir dainuoju Dievui ir Tėvynei“ metu. Šventės metu taip pat paaiškės kam ir kokie Jūsų padovanoti kompiuteriai atiteks.

Akcijai skirtą kompiuterinę įrangą (kompiuterį, monitorių, klaviatūrą, pelę) priimsime iki 2009 m. lapkričio 21 d. ir dalyvio bilietą išduosime:

MARIJAMPOLĖJE
Firma „Komota“
Šaulių g. 4
I-V – 8-20 val.,
VI – 9-14 val.
Tel. (8 343) 91 705,
Mob. 8 699 90 872

ALYTUJE
Parapijos Caritas
Varėnos g. 24 A
I-V – 12-15 val.,
VI – 9-11 val.
Tel. (8 315) 51 019,
mob. 8 658 21 646

VILKAVIŠKYJE
Parapijos Caritas
Gedimino g. 19
II – 9-12 val.

LAZDIJUOSE
Parapijos Caritas
Kauno g. 40
III – 11-13 val.
Tel. (8 318) 51 607,
51 170

PRIENUOSE
Parapijos Caritas
Kęstučio g. 16 A
II, IV – 10-14 val.
Tel. (8 319) 52 373

KAZLŲ RŪDOJE
Parapijos Caritas
Atgimimo g. 1
I-V – 13-17 val.
Mob. 8 699 57 680

ŠAKIUOSE
Parapijos Caritas
Vasario 16-osios g. 11
III – 10-14 val.,
V – 14-17 val.
Tel. (8 345) 52 389

GARLIAVOJE
Parapijos Caritas
Bažnyčios g. 3 B
II – 10-12 val.
Mob. 8 689 21 654

Vilkaviškio vyskupijos Caritas ir firmos „Komota“ informacija

Daugiau informacijos suteiks:
Firmos „Komota“ savininkas Algis Padvelskis, mob. tel. 8 685 84 143, el. p. algis@komota.lt, www.komota.lt
Caritas atstovas – Giedrius Sinkevičius, mob. tel. 8 606 88 948, el. p. svetaine@takas.lt

Vilkaviškio vyskupijos Carite lankėsi Vokietijos Oldenburgo krašto Carito atstovai

Vilkaviškio vyskupijos Carite lankėsi Lietuvoje viešintys Vokietijos Oldenburgo krašto Carito atstovai Klemensas Rottinghausas (Clemens Rottinghaus) ir Paulius Šnaideris (Paul Schneider).
Svečiai ir gyd. Emilija Montvilienė dalinosi prisiminimais apie pirmosios humanitarinės pagalbos misijos Lietuvai organizavimą 1991 metais gruodžio ir sausio mėnesiais. Marijampolės miesto Garbės pilietis Klemensas Rottinghausas paminėjo, kad 2010 m. spalio mėnesį Oldenburge ruošiamasi paminėti 18-kos metų bendradarbiavimo su Lietuva jubiliejų.
Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė svečiams padėkojo už nuoširdu pasišventimą artimo meilės srityje ir įteikė simbolines atminimo dovanėles – Vilkaviškio vyskupijos Caritas 20-mečiui skirtas kepurėles. Svečiai buvo supažindinti su vyskupijoje vykdoma projektine veikla ir atsakyta į visus juos dominusius klausimus.

Nuotraukoje iš kairės: Lkemensas Rittinghausas, gyd. Emilija Montvilienė, Aušra Adomavičiūtė ir Paulius Šnaideris.

„Carito“ organizacijos Vilkaviškio dekanate dvidešimtmetis

Į Vilkaviškio parapijos salę susirinkę visų dekanato parapijų atstovai šventė Savanorio dieną. Taip jie paminėjo katalikiškos labdaringos „Carito“ organizacijos gyvavimo Vilkaviškio dekanate dvidešimtmetį. Svečiai ir sveikinimai Renginys prasidėjo šv. Mišiomis katedroje. Simbolines atnašas aukojo visų parapijų atstovai, pamokslą pasakė vyskupijos „Carito“ organizacijos direktorius kunigas Arvydas Liepa. Šventėje dalyvavo, sukakties proga sveikino ir savas mintis apie reikšmingą savanorių veiklą išsakė vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, šios organizacijos dekanate įkūrėjas ir vadovas prelatas Vytautas Gustaitis, rajono meras Algirdas Bagušinskas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Švietimo skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė, ligoninės vyr. gydytojas Romas Sveikata. Vilkaviškio parapijos savanoriai buvo parengę „Carito“ veiklą atspindinčius nuotraukų stendus. Didelei grupei parapijų savanorių įteikti dekano padėkos raštai, meninę programą atliko Pasaulio kybartiečių draugijos moterų ansamblis, vadovaujamas Irenos Bacevičienės. Po paskutinio skambių dainų akordo savanoriai neskubėjo į namus, dar dalyvavo agapėje, bendravo tarpusavyje. Istorija ir veikla Ilgametė dekanato „Carito“ vedėja Nijolė Dambravienė priminė šios organizacijos istoriją, nušvietė, kaip plėtėsi jos veikla. Prieš dvidešimt metų rajone buvo įsteigti trys skyriai: Vilkaviškio, Kybartų ir Pajevonio. Vėliau nauji įsikūrė Pilviškiuose, Bartninkuose, Gražiškiuose, Virbalyje, Keturvalakiuose, Gižuose, Žaliojoje, Vištytyje, Lankeliškiuose. „Carito“ veiklos pradžia sutapo su tautinio pakilimo dvasia, buvo gautos pirmosios drabužių, maisto ir vaistų labdaros iš užsienio. Į „Carito“ organizacijas susibūrusių žmonių širdys degė noru pagelbėti sunkiausiai gyvenantiems žmonėms. Vilkaviškio dekanato „Carito“ pirmąja vadove buvo Ona Brilienė, ją pakeitė Konstancija Pušinaitienė. Ryškų pėdsaką „Carito“ veikloje įspaudė Aurelija Janušaitytė. Būdama atsakinga už dvasinį ugdymą, parapijų savanoriams organizavo rekolekcijas su kunigais, jos iniciatyva buvo užmegzti pirmieji ryšiai su užsieniečiais, vėliau peraugę į Alvito vaikų globos namų steigimo misiją. Buvo prisiminta ir kelerius metus rūpestingai labdaros vaistinėje be jokio atlygio dirbusi farmacininkė Asta Povilaikaitė. Visų parapijų savanoriai dalyvauja kiekvienais metais prieš Kalėdas Lietuvos „Carito“ organizuojamoje akcijoje „Gerumas mus vienija“, globoja vienišus ir sergančius, neįgalius žmones, renka ir dalija labdarą. Vilkaviškyje ir Kybartuose esančiose labdaros valgyklose sunkiausiai besiverčiantys žmonės pamaitinami pietumis. „Carito“ veikloje aktyviai dalyvauja vyresnio amžiaus žmonės, tačiau dažnoje parapijoje įtraukiami ir vaikai, kurie bendraudami su pačiais savanoriais ir jų lankomais seneliais, ligoniais mokosi supratimo, atjautos, gerumo. Parapijų skyrių nariai plečia savo akiratį: jie išvyksta į piligrimines keliones, dalyvauja maldos akcijose, įvairiuose projektuose. Pastaraisiais metais, Lietuvos „Carito“ organizacijai tapus Europos Sąjungos projekto partnere dalijant maisto produktus labiausiai nepasiturintiems žmonėms, didžiausias šio darbo krūvis atitenka parapijų savanoriams. Parapijų „Carito“ atstovės trumpai papasakojo apie savo veiklą, pabrėždamos tai, kad visus vienija gailestingumas ir meilė labiausiai gyvenimo nuskriaustiems žmonėms, o apie atliktus darbus geriausiai žino Dievas. Šiose organizacijose susibūrusių žmonių akys švyti tada, kai negalvodami apie materialinį atlygį širdies jautrumu, šiltu žodžiu, savo apsilankymu jie palengvina vienišo ar ligoto žmogaus gyvenimą. Ateities darbai Vyskupijos atstovė A. Adomavičiūtė supažindino su 2009–2010 metų Lietuvos „Carito“ organizacijos strateginiu planu. Lietuvos vyskupų konferencija nukreipė organizaciją pasirinkti tokias veiklas, kurios būtų realios, konkrečios ir įgyvendinamos. Praėjus dvidešimčiai metų nuo „Carito“ įsikūrimo Lietuvoje, reikia iš naujo atsakyti į klausimus, kas yra ši organizacija, kokia jos vieta visuomenės gyvenime. Ypač tai aktualu dabar, kai „Caritas“ pradėjo teikti daug socialinių paslaugų, kurias teikia ir socialinės paramos skyriai. Kalbėtoja pabrėžė, jog metų pradžioje respublikiniame „Carito“ savanorių pasitarime buvo akcentuotas svarbiausias šios organizacijos bruožas ir skirtumas nuo kitų nebažnytinių, gerus darbus darančių organizacijų. Tai – dalijimasis su žmonėmis Dievo meile. Juk pirmieji krikščionys asmeniškai patirtą Dievo meilę vadino žodžiu „caritas“, o tai reiškia gailestingumą ir pasiaukojimą, gebėjimą mylėti kitą asmenį nepriklausomai nuo jo žmogiškųjų savybių, neigiamų priklausomybių. Artimiausiu metu numatoma stiprinti „Carito“ organizacijas, toliau rengti sėkmingai vykdomus savanorių mokymus. Savanorystė įmanoma ir prasminga tampa tada, kai jos ėmęsis žmogus savo pasirinkimą suvokia kaip pašaukimą tarnauti kitam žmogui dėl bendro gėrio, nelaukiant jokio atlygio ar padėkų. Toliau bus nemažai dėmesio skiriama savanorių religinės savimonės stiprinimui. Taip pat Lietuvos „Caritas“ jau pajėgus pagelbėti kitoms šalims, todėl dalyvaus paramos akcijose ištikus stichinėms nelaimėms. Vilkaviškio vyskupijos savanoriai aktyviai įsitraukė į akciją numegzti šiltas kepurėles Afganistano Goro provincijos vaikams. Pabaigoje, remdamasi vienuose iš savanorių mokymų išsakytomis prelato V. Gustaičio mintimis, kalbėtoja teigė, jog galima būtų daug kalbėti apie nuveiktus darbus, tačiau ne mažiau laukia nenuveiktų. Ir jie niekada nesibaigs, niekada nebus jų per daug, kaip ir meilės. Savanoriai turi tik džiaugtis, kad yra reikalingi daugeliui žmonių, kad yra laukiami ir mylimi. Valdžios atstovai savo kalbose taip pat minėjo šį reikalingumą ir žadėjo pagal galimybes paremti įgyvendinamus projektus. Šventėje dalyvavęs vienintelis iš seniūnų pilviškietis Vytautas Judickas pasidalijo mintimis apie tai, kaip sekasi bendradarbiauti su „Carito“ organizacija dalijant maisto produktus iš intervencinių atsargų. Jis išsakė apgailestavimą, kad tokios pagalbos kiekvienąkart prireikia vis didesniam skaičiui žmonių. Šiai minčiai pritarė ir kiti kalbėtojai. Tiek parapijų atstovai, tiek sveikinimo žodį taręs vyskupijos „Carito“ direktorius kun. A. Liepa sakė, jog nė iš vieno savanorio neteko išgirsti klausimo: „Kokia mums iš to nauda?“ Todėl kunigas šios organizacijos savanorius pavadino šventesniais net už pirmuosius apaštalus.


Vyskupijos „Carito“ organizacijos direktorius kun. A. Liepa padėkos raštus perdavė ilgametei Pajevonio skyriaus vadovei Teresei Dailidavičienei.

Autorė Birutė Nenėnienė
Publikuota Vilkaviškio Krašto laikraštyje "SANTAKA"
2009 m. Spalio 6 d. antradienis

Karitiečių ir socialinių darbuotojų šventė Kazlų Rūdoje

„Dėl ko kito mes gyvename, jei ne tam, kad palengvintumėm gyvenimą kitiems“.
Džordžas Eliotas

Jau penkeri metai, kai rugsėjo 27 – oji paskelbta socialinio darbuotojo diena. Taip pat šiais metais sukanka 20 metų, kai Lietuvoje, taip pat ir Kazlų Rūdoje, veiklą pradėjo tarptautinė Carito organizacija. Todėl sekmadienį, rugsėjo mėn. 27 dieną, Kazlų Rūdos Caritas ir Socialinės paramos centras, remiant parapijos klebonui kun. Gintautui Kuliešiui, visus karitiečius ir socialinius darbuotojus pakvietė į šventę, kurią kartu skyrė Lietuvos vardo 1000 – mečiui paminėti.

Šventė prasidėjo Kazlų Rūdos bažnyčioje, parapijos kunigų aukojamomis iškilmingomis šv. Mišiomis. Pamokslo žodžiai buvo skirti karitiečiams, socialiniams darbuotojams, visiems, esantiems šalia vargstančių ir stokojančių.

Po šv. Mišių Kazlų Rūdos karitiečius sveikino svečias, atstovaujantis Vilkaviškio vyskupijos Caritą, Giedrius Sinkevičius, linkėdamas stiprybės ir Dievo palaimos visuose vykdomuose projektuose. „Minint Lietuvos Caritas 20-metį, socialinių darbuotojų profesinę šventę, esu įgaliotas Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus kun. Arvydo Liepos vardu, kuris, deja, negali dalyvauti šioje gražioje šventėje, nuoširdžiai Jums padėkoti už nuolatinį pasiaukojimą stokojančiam. Palinkėti ir toliau būti Kristaus rankomis, kurios apkabina kiekvieną kenčiantįjį, liudijant šiam pasauliui apie Dievo gailestingumą.“ – kalbėjo svečias.

Parapijos klebonas kun. Gintautas Kuliešius aktyviausiems karitiečiams padėkojo už pasiaukojimą, darbą ir įteikė padėkos raštus, pasirašytus J. E. Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos, Vilkaviškio vyskupijos Carito direktoriaus kun. Arvydo Liepos, Marijampolės dekanato dekano, kun. Gintauto Kuliešiaus.

Buvo dėkojama visiems karitiečiams už pasiaukojimą, skiriamą laisvalaikį, taip pat verslininkams, parapijiečiams, visiems geros valios žmonėms, dalyvaujantiems kasmetinėse Gerumo akcijose, paliekantiems aukas Carito aukų dėžutėje bažnyčioje, remiantiems labdaros valgyklą daržovėmis, maisto produktais, besidalinantiems atliekamais drabužiais ir buitine technika.

Visi, dalyvavusieji šv. Mišiose, buvo pakviesti pabendrauti į Socialinės paramos centro kiemelį, kur šventė tęsėsi.

Kiemelyje svečius pasitiko ir vėliau koncertavo Centro pučiamųjų orkestras „Parama“, etnografinis ansamblis „Sūduonia“. Renginyje dalyvavusi Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vida Milda Klimienė pasveikino socialinius darbuotojus su profesine švente, palinkėjo ištvermės ir stiprybės sunkiame, bet labai reikalingame darbe. Su Carito Jubiliejumi ir socialinio darbuotojo švente visus susirinkusius sveikino ponia Regina Mocevičienė, socialinės paramos centro darbuotojus sveikino ir Centro direktorė. „Kiek nedaug reikia, kad žmogus pasijustų saugus ir laimingas: šypsenos, laiku uždėtos rankos ant peties, ištarto gero ramaus žodžio, supratimo. Visa tai turite Jūs, mielieji darbuotojai, esate arčiausia žmonių ir savo gerumu dalinatės su kitais. Būkite visada greta kenčiančio ir stokojančio“, – kalbėjo direktorė. Socialiniams darbuotojams buvo įteikti suvenyrai, kuriuos su meile pagamino Vaikų dienos centro „Šypsniukas“ lankytojai.

Po koncerto ir oficialių kalbų visi buvo pakviesti paragauti Carito sriubos, pasivaišinti pačių susineštomis vaišėmis. Visi nuoširdžiai bendravo, negailėjo vieni kitiems gerų žodžių, bent trumpam pamiršo savo sunkų, bet labai reikalingą darbą.

Nors šventė ir praėjo, dar kartą nuoširdžiai sveikinu visus socialinius darbuotojus, dirbančius Kazlų Rūdos savivaldybės įvairiose organizacijose, visus karitiečius, dėkoju visiems rėmėjams. Stiprybės Jums visiems ir Dievo palaimos artimo meilės darbuose.

VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro direktorė,
Kazlų Rūdos Carito vedėja Renata Andriušienė

2009 metų Caritas savanorių rudens mokymai

Seminarai skirti Caritas darbuotojams ir savanoriams, lankantiems vyresnio amžiaus sergančius savo bendruomenės narius, savivaldybės ir seniūnijų socialiniams darbuotojams bei bendruomenės nariams, slaugantiems savo artimuosius.

2009 m. rugsėjo 18 d. Aleksoto dekanate
(Garliavos parapijos manuose)

Pradžia: 11.00 val.
Pabaiga: 14.00 val.
Temos:
"Okultinių praktikų pasekmės ir jų gydymas per Sakramentus" - s. Sigute Kopalinskaitė
"Kančios ir vienatvės problema ligoje ir senatvėje"- s. Gertrūda Juchno

2009 m. rugsėjo 23 d. Šakių dekanate
(Šakių parapijos namuose)
Pradžia: 11.00 val.
Pabaiga: 14.00 val.
"Slaugančiojo žmogaus santykis su sergančiu žmogumi" - Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė

2009 m. spalio 6 d. Lazdijų dekanate
(Lazdijų parapijos namuose)

Pradžia: 14.00 val.
Pabaiga: 17.00 val.
"Senų žmonių baimės" - Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė

2009 m. spalio 20 d. Vilkaviškio dekanate
(Vilkaviškio parapijos namų salėje)

Pradžia: 12.00 val.
Pabaiga: 15.30 val.
„Padedančio santykio formavimas“- Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė

2009 m. spalio lapkričio 12 d. Alytaus dekanate
(Šv. Kazimiero parapijos namų salėje)
Pradžia: 10.00 val.
Pabaiga: 14.00 val.
„Padedančio santykio formavimas“- Lietuvos Carito Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovė Jūratė Matikovienė

Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja
Aušra Adomavičiūtė
mob. tel. 8 672 98981

Caritas - gailestingoji meilė

Rugpjūčio 3 - 7 dienomis Šventosios šv. Marijos Jūrų Žvaigždės parapijoje vyko Lietuvos Caritas organizacijos bendradarbių ir savanorių vasaros stovykla - seminaras, kurį jau keletą metų remia Vokietijos fondas Renovabis. Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanorių grupelei iš Garliavos, Aleksoto, Miroslovo, Vilkaviškio, Liudvinavo, Kazlų Rūdos, Lazdijų vadovavo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė.
Pirmąją seminaro dieną savanoriai susirinkę iš visų Lietuvos vyskupijų įsikūrė, o vakare susirinko melstis šv. Mišiose.
Antrąją seminaro dieną didžiulis artimo meilės kupinas savanorių būrys apžvelgė Popiežiaus Benedikto XVI enciklikos CARITAS IN VERITATE („Meilė tiesoje“) esminius principus: asmens gyvybės branginimo, pagarbos religijos laisvės teisei, maisto saugumo pašalinant struktūrines bado priežastis, solidarumo su neturtinga pasaulio dalimi „prometėjiškos“ vizijos į žmogiškąją būtį, kuri žmogų laiko absoliučiu savo likimo šeimininku, neriboto pasitikėjimo technologijų galia, kuri yra tik iliuzija. Taip pat Popiežius enciklikoje pabrėžia, jog ekonomikos ir politikos valdymui reikalingi dori veikėjai, siekią bendro gėrio. Encikliką vyskupijų Caritas atstovams pristatė Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas. Po pristatymo vyko darbas grupelėse, kuriose Caritas savanoriai dalijosi savo savanoriško darbo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Kitą dieną bažnyčioje vyko rekolekcijos, kurias vedė Šventosos parapijos kanauninkas kun. Bronislavas Latakas. O ketvirtadienį Caritas savanoriai dirbo savanorystės ir parapijų aktyvinimo darbo ir „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“ (MIATLNA) programos aptarimo grupėse. Karitiečiai dalinosi savo žiniomis bei patirtimi, jog Vakarų Europos sąjungos šalyse yra sveikintinas žmonių aktyvumas savanoriaujant. Daugelyje parapijų veikia animatoriai (anima lotynų klb. žod.- siela) – žmonės, turintys charizmatinių savybių, sugebantys kviesti, burti, uždegti, pastebėti lyderius ir pakviesti juos savanoriauti.
Carito savanoriais gali būti ne vien vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas taip pat gali dirbti su rizikos grupės vaikais, slaugyti senelius, organizuoti įvairias akcijas. Buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti parapijų Caritas skyrių veiklą. Savanoriai iš Kaišiadorių vyskupijos pasiūlė rengti savanorių ruošimo programas. Caritas savanoriai kalbėjo, jog trūksta žmonių, kurie dirbtų tik su savanoriais: skirtų jiems užduotis, palaikytų, organizuotų jiems mokymus. Tačiau, Vilkaviškio vyskupijoje rudenį bus pradedamas vykdyti naujas projektas „NVO darbuotojų ir savanorių psichosocialinių gebėjimų ugdymas“. Šio projekto seminarų temos: „Bioetika“, ‚,Liga, mirtis. Problematika Šv. Rašte“, „Palydėjimas ligoje, artėjant mirčiai“.
Savanorystės ir parapijų aktyvinimo grupėje vyko diskusijos apie tai, jog ir kunigai turėtų aktyviau dalyvauti Caritas veikloje bei aktyvinti jau esamus parapijų Caritas skyrius. O bendruomenės žmonėms reikėtų išsamiau paaiškinti savanorystės sąvokos esmę, supažindinti su Caritas vykdomomis veiklomis ir projektais. Karitietė s. Viktorija Maknauskaitė iš Kauno sakė, jog parapija yra vienas kūnas, todėl Marijos Legionas, Caritas ar kitos katalikiškos organizacijos turėtų suartėti ir bendradarbiauti, nes jų misija yra ta pati.
Vilniaus arkivyskupijos karitiečiai kalbėjo apie bendruomenės aktyvinimą parapijoje, sprendžiant ten esančias problemas. Jie dalinosi Vokietijos Caritas patirtimi, apie tai kaip vienišo vyro, po žmonos mirties, svajonė suvalgyti lėkštę žirnių sriubos, paskatino įkurti valgyklėlę. Dabar joje grupė vyrų verda sriubą, o vieniši ir senyvi žmonės gali už simbolinį mokestį jos pavalgyti. Juk dažnai taip ir atsitinka, jog vienišas žmogus nenori ar nepajėgia pasigaminti sau maisto. Tad atrodo, tokia menka problema, tačiau ją išsprendus stokojantys žmonės tapo laimingesniais, o pasitarnavę artimui jaučiasi reikalingi.
Pasiaukojimas, meilė artimui bei tvirtas tikėjimas – tai pagrindinės karitiečio savybės. Buvo minėta, jog parapijos bendruomenę labiau suaktyvintų ir „Atgaivink“ programa. Aktyviems savanoriams turėtų padėti kunigai, parapijų klebonai. Seminarijose reikėtų diegti socialines programas, kad klierikai turėtų galimybę padirbėti globos namuose, slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose, vaikų namuose ir dėl to dar geriau išmanytų socialinį bažnyčios mokymą. Lietuvos Caritas direktorius kun. Robertas Grigas pasidžiaugė, jog karitietės padeda kunigams sužinoti, kur yra ligoniai, stokojantys žmonės. Jis kalbėjo, kad Caritas turi skatinti bendruomenių aktyvumą, paraginti Caritas žmones tarpusavio pagalbai. Caritas misija nėra vien Socialinės rūpybos uždavinių vykdymas, bet kvietimas solidariai veikti, ginti žmogaus orumą.
Kiekvieną vakarą, po šv. Mišių ir vakarienės karitiečiai susikaupdavo vakaro maldai. Paskutinįjį atsisveikinimo vakarą vyko Caritas savanorių ir bendradarbių talentų vakara.

Karitiečiai tapo režisieriais, scenaristais, aktoriais, daininkais, renginių vedėjais. Visų vyskupijų atstovų paruoštos programos (gal tik per vieną vakarą ar valandą) buvo nuotaikingos, pamokančios, originalios, nes jie viską darė su meile, nepraeidami pro sergantį, kenčiantį, nuskriaustą, silpną žmogų. Vargu ar dar kur galima sutikti tokį didelį būrį jaunų, vyresnių bei labai garbaus amžiaus sulaukusių šviesių žmonių... Organizacija Lietuvos Caritas rūpinasi ne tik savo krašto žmonėmis. Ji kartu su Lietuvos kariais, tarnaujančiais Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, organizuoja pagalbos akciją ten gyventiems vaikams, kadangi padėtis ten labai bloga - didelė dalis mokyklų neturi pastatų, trūksta mokytojų, dauguma vaikų neturi šiltų drabužių. O žiemos Goro provincijoje šaltos, todėl kviečiame dalyvauti akcijoje „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“ ir padovanoti megztos kepurės teikiamą šilumą iš Lietuvos. Kepurė gali būti megzta, nerta (vaikams nuo 0 iki 16 metų), lygi, marga, raštuota ar paprasta, papuošta Lietuvos ar Afganistano vėliava. Svarbu, kad ją butumėte numęzgęs pasts (pati)! Atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus - kepurė turi būti ne raudona. Prašome po vieną šiltą kepurę numegzti iki rugsėjo 25 dienos ir atiduoti ją akciją vykdančiuose vyskupijų Caritas skyriuose. Kiekviena kepurė bus iškeista į akcijos ženkliuką.

Vilkaviškio vyskupijos
Marijampolės dekanato Caritas vedėja
Vitalija Filipova

Karitiečiai rinkosi į darbo stovyklą Šventojoje

Š. m. rugpjūčio mėnesio pirmąją savaitę Lietuvos Caritas bendradarbiai ir savanoriai iš septynių Lietuvos vyskupijų septintą kartą rinkosi Šventojoje. Penkių dienų trukmės darbo stovykloje buvo pristatyta Popiežiaus Benedikto XVI enciklika „Caritas in veritate“ („Meilė tiesoje“), darbo grupėse išsakyti Caritas kasdienio darbo vargai ir rūpesčiai, kalbėta apie parapijų Caritas skyrių aktyvinimą plėtojant savanorystę, tradiciškai aptarta maisto iš ES intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims Bendrijoje (MIATLNA) programa. Caritas darbuotojai ir savanoriai atliktus darbus dar kartą galėjo apmastyti kun. kan. Bronislovo Latako vedamose rekolekcijose.

Šv. Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos svečių namuose šiais metais apsistojo kiek daugiau nei 90 karitiečių, jų šeimų nariai ir savanoriai. Kas vakarą baigiamoje statyti Šventosios bažnyčioje vykstančiose Šv. Mišiose stovyklos dalyviai galėjo klausytis prasmingų Lietuvos Caritas direktoriaus kun. Roberto Grigo pamokslų, jaunųjų choristų giesmių.

Pristatyta popiežiaus enciklika

Lietuvos Caritas gen. direktorius kun. R. Grigas antrąją stovyklos dieną karitiečiams pristatė Popiežiaus Benedikto XVI naująją socialinę encikliką „Caritas in veritate“, pasirašytą Romoje 2009 m. birželio 29 d. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus šventėje, 5-aisiais popiežiaus pontifikato metais.

Enciklikoje akcentuojama, kad ekonominė ir kultūrinė krizė gali tapti šansu būtinam visuomenės atsinaujinimui. Svarbu, kad tik per proto ir tikėjimo apšviestą meilę ateis pažanga kiekvienam asmeniui ir žmonijai.

Bažnyčios socialiniame mokyme meilė tiesoje – svarbiausias kriterijus, kuriuo reikia vadovautis ekonomikoje ir politikoje. Šiuo metu pasaulyje badaujančiųjų skaičius viršija milijardą. Globalizacijos procesas suteikia galimybę skurdą sumažinti, tačiau tam reikia moralinio atsinaujinimo.

Kun. Robertas Grigas pabrėžė, kad enciklikoje nereikia ieškoti techninių sprendimų, kaip įveikti krizę. Bažnyčios socialinis mokymas nurodo esminius principus, kurių laikantis pasiekiami teigiami rezultatai.

Enciklikoje rašoma, jog ekonomikai yra privalu laikytis etikos principų, neteisinga vadovautis vien asmeninio pelno siekimu. Tam reikalingos bendros politikų, ekonomistų, gamintojų ir vartotojų pastangos.

Popiežiaus enciklika žmones ragina keisti keisti ir gyvenimo būdą: tapti nuosaikesniais, blaivesniais, taupesniais.

Aktyvinami parapijų Caritas skyriai

Aktyviai darbavosi savanorystės skatinimo ir parapijų Caritas skyrių aktyvinimo darbo grupė. Atstovai iš vyskupijų Caritas pateikė idėjų, kaip būtų galima įtraukti naujų narių į Caritas veiklą parapijose, kaip aktyvinti vietos bendruomenes ir paskatinti tarpusavio pagalbai.

Lietuvos Caritas struktūrose visoje Lietuvoje neatlygintinai darbuojasi apie 2000 savanorių. Tačiau vis labiau jaučiamas jaunimo trūkumas.

„Caritas vykdo įvairius projektus: dirbama su buvusiais ir esamais kaliniais, prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukomis, rizikos grupės jaunimu, globojami vieniši seneliai. Atskiri vyskupijų Caritas centrai turi ir savų projektų, kurie yra tiesiogiai orientuoti į jaunimą. Reikia apie tai kalbėti garsiau ir kviesti žmones prisijungti“, - ragino kun. Robertas Grigas pridurdamas, jog geriausias būdas pritraukti jaunimą yra aktyvus bendradarbiavimas su mokyklomis ir universitetais.

Nepaisant jaunų žmonių trūkumo Caritas organizacijoje, taip pat pasigendama žmonių, kurie su karitiečiais galėtų pasidalinti žiniomis - trūksta aktyvių narių iš akademinės bendruomenės.

Darbo grupės susitikime kalbėta ir apie parapijų klebonų vaidmenį palaikant karitiečių iniciatyvas. „Trūksta ne tik patalpų darbui su savanoriais, piniginių lėšų, bet ir žmogiškojo palaikymo, paskatinimo ar padėkos“, - kalbėjo vyskupijų Caritas atstovai. Lietuvos Caritas vadovai pažadėjo kreiptis į vyskupus su prašymu aktyvinti parapijų klebonus. Taip pat bus siekiama inicijuoti specialias programas kunigų seminarijose, rengti pastovius Caritas nuveiktų darbų pristatymus kunigų suvažiavimuose.

Susitiko su karininkais

Kelios valandos Šventojoje buvo paskirtos susitikimui su akcijos „Šiltos kepurės Afganistano vaikams" organizatoriais - Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės dešimtosios pamainos (PAG-10) kariais ir vyskupijų Caritas skyrių nariais. Susitikimo tikslas - aptarti praėjusią savaitę prasidėjusią akciją, kviečiančią Lietuvos žmones numegzti Afganistano Goro provincijoje gyvenantiems vaikams žiemines kepures.

Susitikime dalyvavę PAG-10 kariai supažindino Caritas atstovus su Afganistano Goro provincijoje veikiančios Lietuvos vadovaujamos provincijos atkūrimo grupės veikla, provincijos gyventojų buitimi, kultūriniais, religiniais ypatumais, papročiais, santykiais su užsienio šalių kariais ir tarptautinių bei nevyriausybinių organizacijų atstovais.

„Afganistanas yra viena skurdžiausių pasaulio valstybių, o Goras, kuriame veikia civilinė-karinė Lietuvos misija - viena skurdžiausių šios valstybės provincijų, - sakė PAG-10 karių ir civilių bendradarbiavimo specialistė vyresnioji leitenantė Inga Pranaitienė. - Žmonėms trūksta maisto, geriamojo vandens, drabužių. Bet kokia parama Goro žmonėms yra labai reikalinga, ypač vaikams. Labai džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos Caritu ir Užsienio reikalų ministerija padedant šiems žmonėms".

Kalnuotoje Goro provincijoje klimato sąlygos yra labai atšiaurios: karštomis vasaromis provincija kenčia nuo sausros, žiemą - nuo gausaus sniego, vėjo ir šalčio, siekiančio - 40 laipsnių. Žiemą Goro provincija tampa sunkiai pasiekiama net ir kariniu transportu. Iš molio drėbtose trobelėse gyvenantys žmonės dažnai neturi sąlygų gerai jų apšildyti, o vaikai, net ir iškritus sniegui, lauke bėgioja basi, skurdžiai apsirengę.

Vyr. ltn. I. Pranaitienė džiaugėsi, kad Carito darbuotojai ir savanoriai aktyviai dalyvauja akcijoje. Per savaitę nuo akcijos pradžios visų Lietuvos Caritas regioninių padalinių vadovės ir atstovės jau numezgė arti 50-ties kepurių.

„Tikimės, kad tai, ką mes darome, sušildys Afganistano vaikus ir paliks jiems pačius geriausius prisiminimus apie lietuvius“, - sakė Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas.

Anot projekte dalyvaujančių ir kepures jau numezgusių moterų, prie akcijos jas prisijungti labiausiai paskatino noras pasiųsti žinią, kad dovanojama ne tik aprangos dalis, bet ir draugystė, vidinė šiluma.

Kepures į Afganistaną nugabens viena akcijos organizatorių lapkričio mėnesį misiją Goro provincijos atkūrimo grupėje pradėsianti 10-oji Lietuvos karių pamaina, kurios pagrindą sudarys Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai.

Surengta karitiečių vakaronė
Caritas bendradarbiai ir savanoriai, nepaisant intensyvaus darbo, surengė ir kūrybos vakarą, kurio metu vaidyba, eilėmis ir dainomis stengtasi atspindėti kasdienes Caritas veiklos patirtis.

„Kasmet vyskupijos darosi vis drąsesnės ir kūrybiškesnės. Šiais metais visi be išimties pasirodymai buvo itin išradingi, tačiau ypač visus sužavėjo Vilniaus arkivyskupijos Carito surengtas pasakos „Katinėlis ir gaidelis“ gyvas vaidinimas“, - džiaugėsi Lietuvos Caritas gen. direktoriaus pavaduotoja Janina Kukauskienė.

Tokio pobūdžio Caritas bendradarbių darbo stovykla yra puiki galimybė stiprinti organizacijos ir jos narių tapatybę, bendruomeniškumo jausmą, pasidalinti darbine patirtimi, profesinėmis žiniomis. Darbo ir poilsio derinimas, galimybė visiems drauge pabūti pajūryje taip pat yra ir padėka darbuotojams bei savanoriams už neretai per tyliai atliekamus daug pasiaukojimo ir įtampos reikalaujančius darbus.

Stovykla Vokietijos katalikų fondo „Renovabis“ rėmimo dėka rengiama nuo 2003 metų.

Lietuvos Caritas informacija

Dalijami maisto produktai nepasiturintiems

Lietuvos Caritas, vykdydamas Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programą, šį mėnesį maisto produktus išdalins 279 651 asmeniui.

Liepos mėnesį per Caritas organizaciją paramą maisto produktais iš viso gaus 279 651 žmogus. Maisto paketą sudarys miltinis mišinys blynams (kai kuriems rajonams kvietiniai miltai), saldintas sutirštintas pienas, perlinės kruopos (kai kuriems rajonams trijų grūdų dribsniai), trijų grūdų dribsniai, ryžiai ir cukrus.

Šiemet pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytą kriterijų paramą maisto produktais šešis kartus per metus gali gauti asmenys, kurių pajamos neviršija 1,5 LR Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų dydžio, t.y., 525 Lt per mėnesį. Šiemet produktai iš intervencinių atsargų dalijami 6 kartus - vasario, kovo, gegužės, liepos, rugsėjo, lapkričio mėnesiais.

Žmonių, pageidaujančių gauti paramą maisto produktais, skaičius nuolat didėja. Vasario mėnesį, t.y., pirmojo dalijimo metu, maisto produktais Lietuvos Caritas parėmė 181 332 varguolius, šį mėnesį paramą gaus 54% daugiau vargstančiųjų.

Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims (MIATLNA) programa Lietuvoje vykdoma nuo 2006 metų. Šios programos metu Vyriausybės lėšomis nuperkami maisto produktai iš ES intervencinių atsargų, kuriuos vėliau pagal ES galiojančią tvarką nepasiturintiesiems išdalija Lietuvos Caritas, Raudonojo kryžiaus draugija ir Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Apie 70 % MIATLNA programos darbo pagal apimamą Lietuvos teritorijos plotą ir aptarnaujamų žmonių skaičių įgyvendina Lietuvos Caritas bendradarbiai ir savanoriai.

Lietuvos Caritas informacija

Dovanokime kepurės šilumą!

Lietuvos Caritas ir Lietuvos Kariuomenės 10-oji provincijos atstatymo grupė organizuoja akciją „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“ ir kviečia Lietuvos gyventojus numegzti nors po vieną šiltą žieminę kepurę Afganistano Goro provincijoje gyvenantiems vaikams.
Lietuvos vadovaujamos Provincijos atstatymo grupės - trumpiau dar vadinamos PAG - savo misiją Afganistane pradėjo dar 2005 m. birželio mėnesį. Šių metų lapkričio mėnesį išvyksianti grupė - jau 10-oji pamaina, kurios pagrindinis tikslas - padėti Afganistano valdžiai užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas atkurti provinciją, sugriautą ilgą laiką trukusių karinių veiksmų.
Misijos metu yra siekiama palaikyti draugiškus santykius su Goro provincijos moksleiviais ir mokytojais. Šiuo metu situacija Afganistano, ir ypač Goro provincijos, mokyklose yra labai sudėtinga – didesnė dalis mokyklų neturi pastatų, trūksta kvalifikuotų mokytojų, moksleiviai nėra aprūpinti mokyklinėmis priemonėmis, daugelis vaikų neturi šiltų drabužių. Nors mokyklas lanko tik 130 tūkst. vaikų, tačiau per dieną viena kėde pasidalina net 43 mokiniai. Šiuo metu Goro provincijoje veikia apie 600 mokyklų, tačiau tik pusšimtis iš jų yra įsikūrę pastatuose, likusios pamokas rengia tarptautinės bendruomenės padovanotose palapinėse arba atvirame lauke.
Vietos klimatas pasižymi karštomis vasaromis ir atšiauriomis žiemomis. Žiemos, kaip bebūtų keista ar neįprasta, yra itin šaltos, dažnai sninga. Temperatūra stipriai svyruoja ne tik keičiantis metų laikams (nuo +37 vasarą iki -10 ir daugiau žiemą), bet ir paros bėgyje. Dėl šių ypatumų žiemos periodu Goro provincija tampa sunkiai pasiekiama net ir kariniu transportu.
Siekiant suteikti praktinę pagalbą Goro provincijos vaikams, Lietuvos Caritas ir Lietuvos Kariuomenės 10-oji provincijos atstatymo grupė, remiant Užsienio reikalų ministerijai, prie akcijos „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“ nuoširdžiai kviečia prisidėti kiekvieną Lietuvos gyventoją ir padovanoti megztos kepurės teikiamą šilumą iš Lietuvos, kartu prisidedant prie draugiškų ryšių užmezgimo su vietos gyventojais.
Nusprendusius prisijungti, prašome numegzti, nuvelti ar nunerti po vieną šiltą vaikišką kepurę. Kepurės gali būti įvairios formos ar raštų. Vienintelis prašymas, atsižvelgiant į kultūrinius Afganistano ypatumus, mezgant kepures reikėtų vengti vientisos raudonos spalvos. Esant galimybei, ant kepurių galima išmegzti Lietuvos ir Afganistano vėliavų simbolius, kad jas gaunantys vaikai įsitikintų, jog jos tikrai yra pagamintos jiems padėti siekiančių Lietuvos gyventojų.
Akciją planuojama vykdyti iki šių metų rugsėjo 25 dienos. Kiekviena numegzta kepurė bus priimama akciją vykdančiame Caritas skyriuje ir iškeista į akcijos ženkliuką, kuriame pavaizduota megzta vaikiška kepurė bei Lietuvos ir Afganistano vėliavų simboliai.

Kepures iki rugsėjo 25 dienos galima atnešti į arčiausiai Jūsų namų įsikūrusį Caritas skyrių:
Kaišiadorių vyskupijos Caritas
Birutės g. 9, tel. 8-346 52 848

Kauno Arkivyskupijos Caritas
Jakšto g. 4, tel. 8-37 20 90 11

Marijos Taikos Karalienės parapijos Caritas
Taikos pr. 29a., tel. 8-46 49 33 76

Vilkaviškio vyskupijos Caritas
Bendoriaus g. 3, tel. 8-343 56 338

Panevėžio vyskupijos Caritas
Upytės g. 3, tel. 8-45 43 73 71

Šiaulių Šv. Jurgio parapija
Kražių g. 17, tel. 8-41 43 44 18

Telšių vyskupijos Caritas
Gedimino g. 17, tel. 8-444 54 639

Vilniaus Arkivyskupijos Caritas
Odminių g. 12, tel. 8-5 26 11 014

Lietuvos Caritas informacija

Išsamesnės informacijos teirautis:
Jūratės Matikovienės arba Kristinos Lingienės
Lietuvos Caritas „Slaugos ir globos namuose skyrius“
tel. 8 683 18181, el. paštas: lc.slauga@gmail.com

Svečiai iš Vokietijos viešėjo Vilkaviškio vyskupijos Carite

Vilkaviškio vyskupijos Carite lankėsi Lietuvoje viešinti „Pagalbos Lietuvai ir Baltarusijai komiteto“ („Hilfskomitee Litauen – Weißrussland“) delegacija iš Vokietijos, kuris šiemet šventė 15-os metų savo veiklos Jubiliejų. Taip jau gražiai sutapo, kad šiemet ir Lietuvos Caritas mini veiklos 20-metį. Šia proga Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa įteikė padėką ir nuoširdžiai padėkojo Pagalbos Komiteto prezidentui Herbertui Michaeliui Vencleriui (Herbert Michael Wenzler) bei visiems jo nariams likusiems savo tėvynėje už pasišventimą artimo meilės tarnystei, kuria liudija pasauliui, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 16), ilgametį bendradarbiavimą ir nuolat teikiamą pagalbą mūsų vyskupijos vargstantiesiems. Kiekvienam svečiui buvo įteiktos simbolinės atminimo dovanėlės – Caritas 20-mečiui skirta kepurėlė. Direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė trumpai supažindino su mūsų vyskupijoje vykdoma projektine veikla. Svečiams buvo atsakyta į gausius jų klausimus bei aptartos tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos.

Giedrius Sinkevičius,
MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Autoriaus nuotraukoje: „Hilfskomitee Litaeun – Weißrussland“ prezidentas H. M. Vencleris (Wenzler) (viršuje, dešinėje pusėje) su kolegomis iš Vokietijos, Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa (viršuje, centre), direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė (pirmoje eilėje antra iš dešinės).

20-mečio šventė Marijampolėje

2009-07-14 Ma­ri­jam­po­lė­je Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­tas iš­kil­min­gai šven­tė „Sa­va­no­rio die­ną“, skir­tą Lie­tu­vos Ca­ri­to 20-me­čio mi­nė­ji­mui.

Po karitiečių registracijos ir su­si­rin­ku­sių­jų ben­dros mal­dos pa­lai­min­to­jo Jur­gio Ma­tu­lai­čio kop­ly­čio­je Ma­ri­jam­po­lės šv. ar­kan­ge­lo My­ko­lo ba­zi­li­ko­je, vi­si da­ly­va­vo šv. Mi­šio­se, kurioms vadovavo vyskupas Rimantas Norvila ir vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Šv. Mišių pradžioje visus tikinčiuosius pasveikinęs vyskupas Rimantas Norvila linkėjo, kad kiekvienam iš mūsų būtų svarbi artimo meilės tema, kaip ji buvo svarbi ir Palaimintajam jo gyvenime ir tarnystėje. Kunigas Mikhail Tsviachkouski MIC homilijoje kalbėjo apie 72 mokinius, kuriuos Kristus siuntė skleisti Evangelijos – taip išreiškiamas Dievo rūpestis žmogumi, Jo troškimas ateiti į žmogaus širdį. Kristus siunčia pas tuos, kurie nuo Jo nusigręžę. Žmonėms mylėti tą, kuris įskaudino, nuskriaudė – sunku, o Dievas nenustoja mylėti tų, kurie nuo jo nusisuko. Kalbėtojas pakvietė atsakyti sau į klausimą: „Ar turiu savo širdyje Dievo meilę, ar aš atsakau į Dievo meilę?“ Kaip ryškiausią Dievo meilės pavyzdį įvardijo pal. Jurgį Matulaitį MIC, kuris savo gyvenimu įrodė ištikimybę Bažnyčiai. Baigė homiliją sakydamas, kad Palaimintąjį drąsiai galime vadinti vienu iš tų apaštalų, kurie nešė Dievo žodį, ir už tai mes turime dėkoti.

Po šv. Mišių Ma­ri­jo­nų vie­nuo­ly­no kie­me (šalia bazilikos) vy­ko aga­pė, kurią suruošė Marijampolės šv. arkangelo Mykolo parapijos Caritas. Prie vaišių prisidėjo ir visos vyskupijos karitiečiai gausiai atvykę į „Savanorio dienos“ šventę, skirtą Lietuvos Caritas 20-mečiui. Vilkaviškio vyskupijos Caritas šiai ypatingai datai paminėti užsakė didžiulį Jubiliejinį tortą, kurio pakako visiems dalyvavusiems agapėje.

Pas­ku­ti­nis „Sa­va­no­rio die­nos“ šventės ak­cen­tas – iš­kil­min­gas šven­ti­nis mi­nė­ji­mas Ma­ri­jam­po­lės dra­mos te­at­re, į ku­rį su­si­rin­ko dva­si­nin­kai, kitų vyskupijų Ca­ri­to, Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų at­sto­vai.

Su­si­rin­ku­siuo­sius pa­svei­ki­no Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos vys­ku­pas Ri­man­tas Nor­vi­la, ak­cen­tuo­da­mas, jog Ca­ri­tas – la­bai svar­bi gran­dis, vyk­dan­ti ar­ti­mo mei­lės dar­bus. Vys­ku­pas pa­ste­bė­jo, jog per 20 Ca­ri­tas veik­los me­tų iš­ties daug pa­da­ry­ta, ne vien ma­te­ria­liai pa­rem­ti vargs­tan­tys, bet ir at­si­gręž­ta į žmo­gaus vi­dų: tei­kia­ma pa­gal­ba vie­ni­šam, nu­si­vy­lu­siam, ken­čian­čiam nuo vi­di­nių ne­pri­tek­lių, o ne nuo ma­te­ria­li­nių pro­ble­mų.

Svei­ki­ni­mus pra­tę­sė Lie­tu­vos Ca­ri­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas, džiaug­da­ma­sis, jog bū­tent iš Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to ki­lo daug gra­žių ini­cia­ty­vų, ku­rias įgy­ven­di­no vi­sos Lie­tu­vos Ca­ri­tas, taip pat įteik­da­mas da­bar­ti­niam Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to di­rek­to­riui ku­ni­gui Ar­vy­dui Lie­pai nuo Lie­tu­vos Ca­ri­to žva­kę – dva­si­nės ši­lu­mos, švie­sos sim­bo­lį.

To­liau – direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė de­monst­ruo­ja­ skaid­res, ku­rio­se – pa­grin­di­niai 20-me­čio veik­los ak­cen­tai, nu­veik­tų dar­bų ap­žval­ga, or­ga­ni­za­ci­jos au­gi­mas, stip­rė­ji­mas (šiuo me­tu Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­te yra 529 sa­va­no­riai).

Svei­ki­ni­mo kal­ba į su­si­rin­ku­siuo­sius krei­pė­si ir pir­ma­sis Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to va­do­vas, da­bar­ti­nis Alek­so­to de­ka­nas ka­n. Dei­man­tas Bro­gys, dė­ko­da­mas vi­siems Ca­ri­to na­riams už jų nu­veik­tus dar­bus, ku­riais jie ap­glė­bė dau­gy­bę žmo­nių.

„Nie­ko ne­bū­ki­te sko­lin­gi, iš­sky­rus ar­ti­mo mei­lę. Mei­lė – Įsta­ty­mo vyk­dy­mas“, - Bib­li­jos žo­džiais sa­vo svei­ki­ni­mo kal­bą pra­dė­jo Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­to di­rek­to­rius ku­n. Ar­vy­das Lie­pa, džiaug­da­ma­sis Ca­ri­to sa­va­no­rių dar­bų nuo­šir­du­mu, ne­sa­va­nau­diš­ku­mu, kad be egoiz­mo, ne­klau­siant „ko­kia man iš to nau­da“ nu­vei­kia­mi iš­ties di­de­li dar­bai.

Vil­ka­viš­kio Ca­ri­to di­rek­to­rius kar­tu su vys­ku­pu įtei­kė pa­dė­kos raš­tus sa­va­no­riams (daugiau kaip 460). Dėl laiko stokos ir, kad įteikimas neužsitęstų, padėkos buvo įteikiamos 7 dekanatų Caritas skyrių atstovams, kad vėliau juose būtų suruoštos 20-mečio paminėjimo renginiai ir bendruomenės akivaizduoje pasidalinta ta per 20 metų skleidžiama Kristaus meile.

Vėliau 20-me­tį šven­čian­tį Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos Ca­ri­tą svei­ki­no Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties vir­ši­nin­kės pa­va­duo­to­jas Eval­das Ule­vi­čius, Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės me­ro pa­ta­rė­jas Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius, sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Dai­va Pan­kaus­kie­nė, Šakių Šakių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė, Ca­ri­to at­sto­vai iš ki­tų Lie­tu­vos vys­ku­pi­jų, Vilkaviškio vyskupijos Jaunimo centro darbuotojai.

Šven­tės pa­bai­go­je kon­cer­ta­vo Taut­kai­čių kai­mo ka­pe­la, kuriai vadovauja Li­nas Pen­kai­tis.

Giedrius Sinkevičius,

MIATLNA programos vykdytojas Vilkaviškio vyskupijoje

Didžiųjų draugų susitikimas Keturvalakiuose

Birželio 5-6 dienomis Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijoje vyko Vilkaviškio vyskupijos Caritas programos savanorių Didžiųjų draugų seminaras kuriame Didieji draugai galėjo pabūti kartu, geriau vienas kitą pažinti, pabandyti pažinti savo dvasinį pasaulį, geriau priimti Dievo meilę į savo širdis.
Būsimieji ir esami savanoriai žiūrėjo filmą ,,Adomo obuoliai“ kuris buvo nominuotas Europos kino meno akademijos premijai. Kiekvienam individualiai išgyvenus šio filmo siužetą vyko jo aptarimas su kunigu Donatu Šukiu, kuris svečiavosi Keturvalakių parapijoje. Susitikimo metu su kunigu Donatu Šukiu buvo diskutuojama tema: ,,Ar bažnyčia ir tikėjimas yra madingi?!“ Kiekvienas dalyvavęs šiame susitikime turėjo galimybę išsakyti savo mintis, diskutuoti, išklausyti kitų nuomonę. Po to vyko kiekvieno iasmeniškas susikaupimas Keturvalakių bažnyčioje, pabuvimas su savimi Dievo akivaizdoje, Jo įsileidimas į širdis, apmastymas savo minčių. Visus programos dalyvius vadovė Aušra Adomavičiūtė pakvietė parašyti atleidimo ar padėkos laišką Dievui, sau ar tam žmogui, kurį esame įskaudinę, bet nedrįsome atsiprašyti. Ant lapo galėjome išsakyti, kas glūdėjo mūsų mintyse, širdyse, jausmuose, ką mums sukėlė buvimas su Dievu ir savimi. Šio susitikimo tikslas buvo geriau pažinti savo tikėjimą, priimti Dievą į savo širdį, pajausti Jo meilę, pagalbą, mintimis pabūti su Dievu.
Antrąją dieną vyko savanorių mokymai kuriuos vedė Ausma Sakalauskaitė, tema: ,,Savižudybės“. Savižudybės aktuali tema šiandieninėje visuomenėje ir kiekvienas savanoris turėjo galimybę pasidalinti patirtimi ir plačiau sužinoti kaip išvengti savižudybių ir kaip padėti apie nenorą gyventi kalbančiam Mažajam draugui.
Vėliau dalyvavome Šv. Mišios, Keturvalakių bažnyčioje, kurias aukojo Keturvalakių parapijos klebonas Vaidotas Labašauskas. Po Mišių visi susirinkome į bendrą ratą, kuriame mokėmės planuoti renginių su mažuoju draugu veiklą. Aušra Adomavičiūtė ir Lina Mažeikaitė mums paaiškino, kaip reikia atlikti užduotis. Buvome suskirstyti į keletą grupelių, kuriose turėjome suplanuoti veiklos su Mažaisiais draugais savaitinių susitikimų bei metinį veiklos planą.
Paskutinė dalis buvo refleksija. Jos metu kiekvienas dalyvis pasidalino mintimis apie praleistą laiką, kas patiko, ko trūko, kaip jautėsi. Po seminaro ir agapės atsisveikinome su Keturvalakių parapijos klebonu Vaidotu Labašausku ir padėkojome už šiltą priėmimą.

Karolina Uldinskaitė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanorė

GEGUŽĖ – MĖNUO BE SMURTO PRIEŠ VAIKUS

Antradienį, gegužės 26 d. Vilkaviškio vyskupijos Caritas Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ darbuotojos, sukvietė į renginį, „GEGUŽĖ – MĖNUO BE SMURTO PRIEŠ VAIKUS“, didelį būrį dalyvių: Kalvarijos PK komisarą Gintarą Zavistauską, Nepilnamečių reikalų policijos pareigūnę Laurą Judickaitę, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistę Nijolę Silickienę, VVC Kalvarijos VDC direktorių kun. Arvydą Liepą, direktoriaus pavaduotoją Aušrą Adomavičiūtę, centrą lankančius vaikus, jų tėvelius.

Šiame renginyje stebėtojų nebuvo, visi buvo įtraukti į aktyvią veiklą. Vaikai bei tėveliai prie „Starto“ buvo suskirstyti į keturias komandas, kurios išsirinkę kapitonus bei gavę vokus su užuominomis, turėjo aplankyti 8 stoteles: 1) „Šeima – laimės sala“ st.; 2) „Policija“ st.; 3) „Vaiko teisių apsaugos tarnyba“ st.; 4) „Dievo įsakymų“ st.; 5) „Šok, dainuok, atsipalaiduok“ st.; 6) „Sportas – sveikata“ st.; 7) „Gėlynėlis“ st.; 8) „Paguodos kampelis“ st. ir atlikti įvairias užduotis, kurias pateikdavo stotelėje esantys dalyviai. Visos komandos stengėsi, kad užduotis įvykdytų kuo geriau ir greičiau, nuobodžiauti nebuvo laiko...
Taip žaisdami vaikai galėjo dar kartą prisiminti savo teises ir pareigas, atpažinti kelio ženklus, išvardinti dešimt Dievo įsakymų, sukonstruoti aitvarą, pasportuoti, pašokti ir padainuoti, sužinoti įvairių gėlių pavadinimus, surasti kuo daugiau žodžių ir būdų kaip paguosti nuliūdusį draugą.
Per žaidimus vaikai lengviau, išmoksta, įsimena, išsprendžia įvairias užduotis bei patiria daug malonių įspūdžių, kurie pasilieka visam gyvenimui.

Socialinė pedagogė Daiva Martimjanovienė
Nuotraukos autorės

Vilkaviškio dekanato Caritas savanorių seminaras „Savanoriškos veiklos reikšmė pačiam savanoriui ir artimui“

2009 metų gegužės 16 d. Vilkaviškio dekanate viešėjusi Vilniaus arkivyskupijos Caritas savanorė Violeta Gabalienės pasidalino ką jai reiškia būti savanore Caritas organizacijoje. Violeta dirba ekonomiste, bet norėdama savo laisvalaikį įprasminti, internete susirado Caritas telefoną ir paskambinusi paprašė duoti jai veiklos. Nors visada norėjo dirbti su vaikais, tačiau tuo metu buvo renkama paliatyvios slaugos grupė, todėl jos buvo paklausta ar ji nenorėtų savanoriauti slaugydama besiruošiančius išeiti Amžinybėn ligonius ir senelius. Po mokymų ji pradėjo aktyviai savanoriausti slaugos projekte, kuris jai tapo būdu skelbti Kristaus Evangeliją.
Violeta Gabalienė Vilkaviškio vyskupijos Caritas savanoriams kalbėjo, kad liudyti Kristų gali kiekvienas tikintis žmogus, kuris gyvena sąžiningai ir gyvenime vadovaujasi Jo mokslu, o norint skelbti reikia sutikti gyvą žmogą ir jam Kristų atskleisti žodžiu ar artimo meilės darbu. Violeta pasakojo, jog atėjus pas ligonį reikia paduoti jam atsigerti ar sutvarkyti kambarį, nes kitaip tuščias būtų kalbėjimas apie tikėjimą ir artimo meilę.
Paskaitininkė kalbėjo, kad visi mes kalbame, jog žinome kas yra meilė kitam žmogui. Ji sakė „ Ilgai mąsčiau ką reiškia mylėti. Mano nuomone tai - sunkus darbas. Daugelis iš mūsų esame užauginę vaikus. Jei kas paklaustų ar juos mylime, atsakytume aišku, kad mylime. Ar mes augindami vaikus kiekvieną kartą vis sakome „Aš tave myliu, aš tave myliu, aš tave myliu. Juk jais rūpinamės, maitiname, keičiam sauskelne, sergančius slaugome. Lygiai taip pat aš suprantu meilę artimui. Duoti jam to, ko jam tuo momentu reikia.“

Lazdijų dekanato Caritas skyrių savanorių seminaras skirtas apaštalo Pauliaus metams Kryžių koplyčioje

2009 metų gegužės 15 dieną Lazdijų dekanato Caritas savanoriams kunigas Jonas Cikana kalbėjo, jog lotynų kalbos žodis Caritas reiškia Gailestingąją Meilę, kaip ir graikų kalbos žodis Agape. Jis sakė, kad lietuvių kalbos žodis meilė negali išreikšti žodžių Caritas ir Agape prasmės, nes tai yra kažkas daugiau nei paprasta bičiuliška meilė. Pirmieji krikščionys asmeniškai patirtą Dievo meilę vadino žodžiu Caritas reiškiančiu meilę, kuri yra pasiaukojanti, besąlgiška, gailestinga, nepriklausanti nuo kito žmogaus asmens savybių ar nuopelnų, įgalinanti mylėti tai kas nepatinka ar natūraliai nėra mylima, tai – benamius, žmones turinčius priklausomybių, kalinius.
Kunigas savanorius kvietė pagalvoti, kaip turėtų atrodyti Caritas – Gailestingosios meilės organizacijos veikla. Paskaitininkas savanoriams kalbėjo, kad jei kyla abejonės, bei manoma, jog nukrypome nuo Caritas misijos verta astsiversti KBK 2447 skyrių ir pasitikrinti.
„Gailestingumo darbai yra veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose. Mokyti, patarti, paguosti, sustiprinti, kaip ir įžeidimus atleisti ar nuoskaudas nukęsti, yra gerieji darbai sielai. Gerieji darbai kūnui ypač yra išalkusį pavalgydinti, keleivį priglausti, vargšą aprengti, ligonį ir kalinį aplankyti, mirusį palaidoti. Tarp tų darbų vienas pagrindinių broliškos meilės ženklų yra varguolių šelpimas; tai taip pat ir Dievui patinkamas teisumo darbas.“
Paskaitininkas sakė, kad tokia meile mylėti gali tik tas, kuris tos meilės semiasi iš pačio jos šaltinio – Dievo.

Po Šv. Mišių Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa pasveikino visus karitiečius su Lietuvos Carito 20- mečiu ir kiekvienos parapijos atstovui įteikė padėkos raštą už savanorišką tarnystę.

Vilkaviškio vyskupijos Caritas seminaras Prienų dekanato Caritas savanoriams

2009 metų gegužės mėnesio 7 dieną Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos namuose vyko Prienų dekanato Caritas savanorių seminaras. Paskaitą „Ką reiškia būti savanoriu Caritas organizacijoje?!“ skaitė Kaišiadorių vyskupijos Caritas reikalų vedėja s. Vincenta Slavėnaitė MVS.
Paskaitininkė kalbėjo, jog šiuolaikinę visuomenę sociologai apibūdina, kaip rizikos visuomenę, tai yra pasidalinimą tarp aktyvių piliečių ir tų, kurie negali pasirūpinti savimi, reikalingų pagalbos ir apsaugos. Rinka pagrįstos visuomenės dinamizmas ardo asmens reikšmingumą, reikalingumo jausmą ir kitus socialinius santykius. Tokioje visuomenėje bendravimas tampa ne be vertybe. Todėl savanorystė šioje visuomenėje tampa iššūkiu, nes ji remiasi kitokiomis vertybėmis. Savanoriai laisva valia atlieka tam tikrus darbus, negaudami materialinio atlygio, bet gaudami pagarbą, žinias, patirtį, dvasinį augimą. Taip pat savanorystė yra paremta tarpusavio bendravimo ryšiais. Kad sustiprinti šiuos ryšius visuomenėje, tai galima atlikti organizuotais veiksmais savanorių pagalba. Tokia organizacija ir yra Caritas, nes jos visa veikla paremta savanoryste.

SPECIFINĖS CARITAS ORGANIZACIJOS TARNYSTĖS

2009 m. gegužės 2 d. 11 val. Garliavos Švč. Trejybės parapijos namuose vyko Aleksoto dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Specifinės Caritas organizacijos tarnystės parapijoje“ skaitė dr.doc. Lina Šulcienė. Ji jau septynerius metus savanoriauja parapijos Carite vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė kalbėjo, jog Caritas organizacijos veiklos parapijoje esmę nusako jos esmingas specifiškumas, kuris eliminuoja racionalaus, žmogaus prigimtiniu protu strateguojamo bei modeliuojamo planavimo elementą kaip esminį šios veiklos principą. Sykiu jis eliminuoja galimybę automatiškai perkelti į konkrečią parapiją kitose vietose efektyviai funkcionuojančias veiklos formas.
Kodėl taip yra, klausė paskaitininkė.
Todėl, kad Bažnytinę misiją grindžia transcendentinis pamatas. Caritas organizacija nėra socialinių paslaugų įmonė, bet Bažnyčios subjektas, ir jos esmę apibrėžia dalyvavimas Jėzaus Kristaus Bažnyčios misijoje, akcentavo paskaitininkė. Ji, sakė, kad Caritas organizacijos veiklos pamato ir tikslo transcendentinis pobūdis paaiškina negalimybę formuluoti vienareikšmiškai ir objektyviai kiekvienoje konkrečioje probleminėje situacijoje tinkamus metodus, modelius ir schemas.
Kur derėtų ieškoti rakto į savanorystės Caritas organizacijoje įgyvendinimo gaires? Ar galima pateikti bent kokią, nors ir miglotą schemą?
Rakto į Caritas tarnystės esmę derėtų ieškoti žmogaus širdyje, kuri geba išgyventi skausmą ir sielvartą dėl kito žmogaus skausmo ir sielvarto, kalbėjo Lina Šulcienė. Šis kančios perduodamumo fenomenas yra puikus nors išties skausmingas simptomas, ženklinantis, kad esi savojo specifinio pašaukimo prieangyje. Jei tau skauda dėl kito, derėtų žengti sekantį žingsnį ir panirti maldoje, klausiančioje – ką daryti?
Du tolesnio etapo bruožai:
a) Dievas neskuba su atsakymais;
b) Jo atsakymai dažnai būna nepatogūs tau asmeniškai. Paskutinis žingsnis – apsispręsti už specifinę tarnystę.
Nors šis Caritas savanorystės nusakymas išties gana neapibrėžtas, jis labiausiai atitinka transcendentinį Caritas organizacijos – kaip Bažnyčios subjekto – pamato pobūdį, savanoriams pasakojo paskaitininkė.
Paskaitininkė jau septynerius metus parapijos Carite savanoriauja vadovaudama Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos vaikų ir jaunimo globos bei ugdymo programai. Lina Šulcienė, kalbėjo, jog Caritas savanoriai „kaunasi“ ne už tai, kad jų dienos centrą lankantys vaikai pamatytų geresnį pavyzdį, bet stengiasi pakeisti jų pasaulėžiūrą, kad jie "atsistotų" ant Jėzaus Kristaus pamato. Paskaitininkė kalbėjo, kad kitokios išeities tiesiog nėra, nes bendraujant su vaikais matosi kokį didžiulį meilės, saugumo ir dėmesio stygių jie jaučia, todėl Caritas savanoriai kaunasi su piktosios dvasios į juos „įdėta“ programa, kurią jie gavo per savo tėvus. Pagal piktosios dvasios planą dienos centrą lankantys vaikai turėtų tapti alkoholikais, vartoti narkotikus, gyventi nesantuokoje, būnant paaugliais gimdyti vaikus. Todėl „kautis“ reikia su jėga, nes krikščionys yra Kristaus kariai.
Lina šulcienė sakė, nors ji dirba dvejuose universituose, pedagogams veda kvalifikacinius seminarus- tarnystė Carite yra jos pašaukimas.

(Paruošta pagal Linos Šulcienės pranešimo tezes.)

MARIJAMPOLĖS DEKANATO CARITAS SAVANORIU SEMINARAS

2009 m. gegužės 1 d. 14 val. Vytauto g. 25, Marijampolėje vyko Marijampolės dekanato Caritas savanorių seminaras. Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitė Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas. Pranešėjas kalbėjo, jog karitatyvinė veikla turi būti suprasta Dievo, kuris yra Gailestingoji Meilė šviesoje. Kiekvienas artimo meilės darbas turi būti atliekamas gerbiant žmogaus, kuriam reikia pagalbos prigimtinį orumą. Pakaitininkas sakė, kad mylėti savo artimą, vaikus, kaimynus – tai stengtis padėti jiems laimėti Amžinybę remianti Kristumi, kuris yra didžiausias gailestingosios meilės šaltinis.

MOTINA – GYVYBĖS, MEILĖS IR GĖRIO PRADŽIA

Gegužės pirmasis sekmadienis – Motinos diena, tad balandžio 29 d. Kalvarijos kultūros ir laisvalaikio centre įvyko šventė, šiai progai paminėti, kurią surengė Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ darbuotojos: vyr. vadovė Rima Daukšienė, vadovė – pedagogė Reda Jaseliūnaitė, socialinė pedagogė Daiva Martimjanovienė bei šį centrą lankantys vaikai.
Į šventę susirinko gausus būrys mamyčių ir tėvelių. Svečiavosi Vilkaviškio Vyskupijos Caritas Kalvarijos Vaikų dienos centras „Žiniukas“ direktorius kunigas Arvydas Liepa, direktoriaus pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė, s. Daiva Staskevičiūtė.
Pradžioje, sveikinimo žodį mamytėms tarė direktorius kun. Arvydas Liepa. Vilkaviškio vyskupijos vaikų sielovados centro referentė s. Daivutė Staskevičiūtė, pritariant vaikams ir mamytėms pagiedojo keletą giesmių. Tada tėveliai susipažino su Kalvarijos Vaikų dienos centro „Žiniukas“ veikla, kuri puikiai atsispindėjo demonstruojamose nuotraukose, apžiūrėjo piešinių parodėlę „Mano mamytė“. Vėliau vaikai pristatė šventinę programą, kurioje buvo ne tik eilės ir gėlės skirtos mamytėms, bet ir šokiai, dainos, vaidinimas „Stebuklų šalis“. Stebėjusieji spektaklį galėjo įsitikinti, kad stebuklų šalis yra ten, kur gyvena rūpestinga mama ir ją mylintys vaikai.
Po vaikučių programėlės pristatymo, visi svečiai buvo pakviesti pabendrauti prie vaišių stalo, pasidalinti patirtais įspūdžiais, artimiau susipažinti, kur galima buvo paragauti ir pačių vaikų pagaminto „Tinginio“. Saldžią staigmeną pateikė direktorius kunigas Arvydas Liepa visus pavaišindamas ledais, kuriuos padovanojo Marijampolės UAB „Kraitenė“.
Dėkojame Kalvarijos kultūros ir laisvalaikio centro direktorei L. Kupstienei už suteiktas patalpas bei visiems prisidėjusiems, kad ši graži šventė įvyktų.
Juk Motina – gyvybės, meilės ir gėrio pradžia, jei tai supras mažas žmogutis, jis šventę savo pagarba mamai dovanos kiekvieną dieną.

Daiva Martimjanovienė

Kalvarijos VDC soc. pedagogė

Vilkaviškio vyskupijos Carito mokymai

Preliminari programa:

2009 m. gegužės 1 d. 14 val. Vytauto g. 25, Marijampolėje vyks Marijampolės dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitys Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas.

2009 m. gegužės 2 d. 11 val. Garliavos Švč. Trejybės parapijos namuose vyks Aleksoto dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Specifinės Caritas organizacijos tarnystės parapijoje“ skaitys dr.doc. Lina Šulcienė.

2009 m. gegužės 7 d. 12 val. Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos namuose vyks Prienų dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Ką reiškia būti savanoriu Caritas organizacijoje?!“ skaitys Kaišiadorių vyskupijos Caritas reikalų vedėja s. Vincenta Slavėnaitė MVS

2009 m. gegužės15 d. 10 val. Kryžių koplyčioje Metelių parapijoje vyks Lazdijų dekanato Caritas savanorių seminaras.
Programa:
10.00-10.30 Kryžiaus Kelio ėjimas.
10.45-11.45 Paskaitą „Apaštalas Paulius kalba apie artimo meilę“ skaitys Šventežerio Švč. Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas teol. lic. Jonas Cikana.
12.00 Šv. Mišios.

2009 m. gegužės16 d. 11 val. Vilkaviškio švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos namuose vyks Vilkaviškio dekanato Caritas savanorio seminaras.
Paskaitą „Savanorystės nauda artimui ir pačiam savanoriui" skaitys Vilniaus vyskupijos Caritas savanorė Violeta Gabalienė.

2009 m. gegužės 21 d. 11 val. Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos namuose vyks Šakių dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Ką sako Apaštalas Paulius apie gailestingąją meilę“ skaitys Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebonas teol. lic. Vaidotas Labašauskas

2009 m. gegužės 22 d. 11 val. Alytaus Šv. Kazimiero parapijos salėje vyks Alytaus dekanato Caritas savanorių seminaras.
Paskaitą „Caritas – gailestingoji meilė“ skaitys Šv. Angelų Sargų parapijos vik. Vytautas Mazirskas

Aušra Adomavičiūtė Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja
Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovė

Didžiųjų ir Mažųjų draugų seminaras Sasnavoje

Balandžio 18 d. 10.30 val. Sasnavos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktorius kunigas Arvydas Liepa prasidėjo Vilkaviškio vyskupijos Caritas programos „Didysis draugas/Didžioji draugė“ Didžiųjų ir Mažųjų draugų bei naujai į programą įsijungusių savanorių seminaras. VV Caritas direktorius kun. Arvydas Liepa dalyvius pasveikino bei palinkėjo turiningai ir prasmingai praleisti laiką.
Seminaro dalyviams sugužėjus į parapijos namus Didiesiems draugams užsiėmimus apie atsakomybės už save ir kitus prisiėmimą, mokėjimą dirbti komandoje bei nebijojimą išreikšti savo nuomonę pravedė buvusi Actio Catholica Patria Savanorių tarnybos koordinatorė Vilma Gabrieliūtė. Didieji draugai taip pat mokėsi priiminėti sprendimus, laibiau pažinti save, analizavo bei dalinosi savanorystės patirtimi.
Su Mažųjų draugų grupele dirbo Ausma Sakalauskaitė, Sangrūdos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės parapijos vargonininkė. Užsiėmimų metu Mažieji draugai kūrė grupės bendravimo taisykles, mokėsi gerbti ir išklausyti draugų nuomonę, pamatyti ir įvardinti šalia esančio žmogaus teigiamas savybes.
Katechezę apie šv. Mišių ir maldos svarbą Didiesiems ir Mažiesiems draugams pravedė Vilkaviškio vyskupijos Religinio švietimo referentė Lina Mažeikaitė.
Seminaras baigėsi bendru Didžiųjų ir Mažųjų draugų kūrybiniu darbu. Savanoriai su savo Mažaisiais draugais turėjo nupiešti ir visiems papasakoti ką jiems reiškia turėti Mažąjį ar Didįjį draugą. Iš nupieštų piešinių buvo sudėliotas didelis draugystės koliažas.


Aušra Adomavičiūtė
Vilkaviškio vyskupijos Caritas direktoriaus pavaduotoja
Programos „Didysis draugas / Didžioji draugė“ koordinatorė Marijampolėje